Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gyvenu Anglijoja ir net nesirosiu gristi i lietuva nes ji sugriove mano ir vaiku gyvenima,nes ten net lietuvei savus mulkina ipac su pasiulimais idarbinti i uzsieni,pakliuvom ir mes i tokius spastus is Jonavos Danos
Venckienes ji moka grazei kalbeti ir tikinti kad gerai uzsidirbsit ir daug ir t.t bet cia saldus melas ir tiek.zmones netikekit ja ji tik jus privers kenteti.As tik laukiu kada galiesiu savo vaikus pasiimti is Lietuvos nes ten nematau jiu gera ateiti.skaudu kad musu Lietuvos valdzia rupinasi savo pilvais ir pamirso apie zmones kurie turi kenteti tverti bada ,skurda ,butu praradima nes neturi pinigu susimoketi o kiek bedarbiu baisu daug galima vardinti.Vienu zodziu kurie susiroset vaziuoti i uzsieni nevaziuokit per skelbimus laikrasciuose nes jie visi apgavikai o jei ir nuspresit tai darikit iskart kontrakta kitaip liksit gatvei.
Venckienes ji moka grazei kalbeti ir tikinti kad gerai uzsidirbsit ir daug ir t.t bet cia saldus melas ir tiek.zmones netikekit ja ji tik jus privers kenteti.As tik laukiu kada galiesiu savo vaikus pasiimti is Lietuvos nes ten nematau jiu gera ateiti.skaudu kad musu Lietuvos valdzia rupinasi savo pilvais ir pamirso apie zmones kurie turi kenteti tverti bada ,skurda ,butu praradima nes neturi pinigu susimoketi o kiek bedarbiu baisu daug galima vardinti.Vienu zodziu kurie susiroset vaziuoti i uzsieni nevaziuokit per skelbimus laikrasciuose nes jie visi apgavikai o jei ir nuspresit tai darikit iskart kontrakta kitaip liksit gatvei.
Labai Jums ačiū, p. Valiušaiti. Noriu pasakyti, kad amerikiečiai sugalvojo ir nesitaikstymo su esama padėtim poziciją. Mes ją dabar irgi naudojam. Mes maži žmonės. Mes nesitaikstom, though. Ačiū Jums už taiklų ir gana baisų nutapytą paveikslą. Lietuvai būtina susipažinti su kitomis - ne plikbajorių - vertybėmis. Dieve dieve
Is kur bus ta valia gyventi, jei Landsbergis ir kiti judai sekmingai sugyvulino ir baigia isnaikinti ta musu Vingiu Jono tauta.
Gerbiamieji, su dėmesiu ir atidumu skaičiau tolimesnę Jūsų diskusija. Jau vien dėl jos jaučiuosi ne be reikalo gaišęs laiką, rašydamas savo straipsnį. Tokios "intelektualinės gimnastikos" labai trūksta viešojoje erdvėje ir Jūsų pavyzdys yra maloni išimtis. Tikrai "ne kvailai" elgiatės, rašinėdami komentarus, ir rašinėdami ne "kas ant seilės užeina", bet išlaikydami tam tikrą intelektinę įtampą. Tegu būsiu palakytas naivuoliu, bet aš irgi tikiu, kad verba docent, exampla trahunt. Jūsų pokalbis (iš dalies ir mano trigrašio ten įterpta) davė idėjų kito antradienio (gruodžio 11) mano komentarui. Nežinau kaip pavyks, tačiau pasistengsiu į jūsų iškeltas mintis, tegu ir ne tiesiogiai, atsiliepti.
Labos ir Jums, gerb.Pastaba.
Visų pirma dėkoju, kad šiek tiek pakeitėte toną. O tai yra pirmoji prielaida bet kokiai normaliai diskusijai. Tad atitinkamai savo tonaciją sušvelninsiu ir aš.
Karnegis, deja, mūsų atveju kažin ar teisus. Juoba kad visa viešoji erdvė yra verste užversta kalbėjimu, esą dabartinės Lietuvos socialinių ir kitokių panašių problemų ištakos glūdi senojoje Lietuvoje, pradedant vos ne mamutų medžiotojų epocha, baigiant Smetonos laikais. Na ir, žinoma, kone permanentinėse lietuviškojo mentaliteto ypatybėse. Tačiau priešingų nuomonių girdima nedaug. Ar tokia tyla reiškia tylinčiųjų pergalę? Vargu...
Šiuo atžvilgiu jūsų pastabos apie žinių pobūdį, jų klasifikaciją, paties termino sampratą ir t.t. , deja, neturi
jokios prasmės. Iš tikrųjų "vienodai rodo" , ar minėta demagogija yra "tikros žinios (knowledge), mass medijos, medijos, Žiniasklaida, žinios, naujienos, įvykiai, faktai, nuomonės ir galų gale- žyniai." Svarbu tai, kad tūkstančiams žmonių kasdieną visais būdais kalama į galvą, esą dėl jų problemų kaltas kai kas permanentiškai netikusio, lyg kokia liga lydinčio lietuvius nuo neatmenamų laikų. Visokiems dabartinių valdžių ekskomunistėliams bei kitokiems mafijozams tai, be abejo, glosto ausį - juk tai pats geriausias būdas nusiimti didelę dalį savo nuodėmių naštos...
Visa tai ir yra vienintelė priežastis, kodėl aš atsiliepiau ir į Valiušaičio , ir į jūsų pastabas, o taip pat ir į daugelį kitų šia tema įvairiu metu parašytų tekstų. Su galbūt naivoka viltimi, kad bent ką nors mano argumentai paskatins į minėtus mitus pažvelgti kritiškiau. Žinoma, nesu, anot jūsų, kažkoks minties "gigantas", tačiau nebūtina būti labai dideliu išminčiumi, kad sugebėtum įžvelgti akivaizdų nuolatos tiražuojamą melą...
Ir dar. Dėl mano sugaišto laiko jūs ironizuojate be reikalo. Aš jo iš tikrųjų turiu jau ne kažin kiek... Galbūt iš tikrųjų elgiuosi pernelyg kvailai vis dar parašydamas kokį komentarą... Ką gi, dovanokite už tokią silpnybę. Labos jums nakties!
Karnegis, deja, mūsų atveju kažin ar teisus. Juoba kad visa viešoji erdvė yra verste užversta kalbėjimu, esą dabartinės Lietuvos socialinių ir kitokių panašių problemų ištakos glūdi senojoje Lietuvoje, pradedant vos ne mamutų medžiotojų epocha, baigiant Smetonos laikais. Na ir, žinoma, kone permanentinėse lietuviškojo mentaliteto ypatybėse. Tačiau priešingų nuomonių girdima nedaug. Ar tokia tyla reiškia tylinčiųjų pergalę? Vargu...
Šiuo atžvilgiu jūsų pastabos apie žinių pobūdį, jų klasifikaciją, paties termino sampratą ir t.t. , deja, neturi
jokios prasmės. Iš tikrųjų "vienodai rodo" , ar minėta demagogija yra "tikros žinios (knowledge), mass medijos, medijos, Žiniasklaida, žinios, naujienos, įvykiai, faktai, nuomonės ir galų gale- žyniai." Svarbu tai, kad tūkstančiams žmonių kasdieną visais būdais kalama į galvą, esą dėl jų problemų kaltas kai kas permanentiškai netikusio, lyg kokia liga lydinčio lietuvius nuo neatmenamų laikų. Visokiems dabartinių valdžių ekskomunistėliams bei kitokiems mafijozams tai, be abejo, glosto ausį - juk tai pats geriausias būdas nusiimti didelę dalį savo nuodėmių naštos...
Visa tai ir yra vienintelė priežastis, kodėl aš atsiliepiau ir į Valiušaičio , ir į jūsų pastabas, o taip pat ir į daugelį kitų šia tema įvairiu metu parašytų tekstų. Su galbūt naivoka viltimi, kad bent ką nors mano argumentai paskatins į minėtus mitus pažvelgti kritiškiau. Žinoma, nesu, anot jūsų, kažkoks minties "gigantas", tačiau nebūtina būti labai dideliu išminčiumi, kad sugebėtum įžvelgti akivaizdų nuolatos tiražuojamą melą...
Ir dar. Dėl mano sugaišto laiko jūs ironizuojate be reikalo. Aš jo iš tikrųjų turiu jau ne kažin kiek... Galbūt iš tikrųjų elgiuosi pernelyg kvailai vis dar parašydamas kokį komentarą... Ką gi, dovanokite už tokią silpnybę. Labos jums nakties!
Neturiu, kaip jau minėjau, jokio ūpo su jumis diskutuoti, tačiau vis dėlto nusprendžiau atsakyti. Nes jūsų demagogija ir kaltinimų man absurdiškumas yra tiesiog stulbinantys.
1) Kas jums sako: "užsičiaupk, nespaudinėk klavišų"? Spaudinėkite nors dieną naktį, jei daugiau neturite ką veikti. Aš apie s a v e kalbėjau, kad neturiu jokio ūpo su jumis tuščiai ginčytis, nes jūs ėmėte nebe diskutuoti, o kvailai ir be jokio pagrindo kabinėtis prie manęs. Ką, beje, darote ir dabar.
2) Štai dar vienas jūsų kvailo kabinėjimosi pavyzdys: "Ką tik paskaičius V.Radžvilą ( Barjeras: ar atsivers vidinio kalėjimo durys?) Bernardinuose.lt, aiškėja, kad ponia Pastaba neabejotinai yra viena iš dabartinės valdžios ideologinių ramščių". Mano mielas, tame pačiame portale, o ir kai kuriuose kituose yra ir mano pastabos, daugeliu atžvilgių pritariančios V. Radžvilo mintims. Maža to, esu parašęs visą šūsnį internetinių komentarų, o ir straipsnių, netgi daug aštriau už Radžvilą kritikuojančių mūsų dabartinę valdžią.
3) Nemažiau kvailai kabinėjatės prie mano pasakymo: " Reikia tik pasidžiaugti, kad mes bent jau nesame pačioje tokių iš sovietinio liūno besikapanojančių šalių "uodegoje" ir neturime tokių sunkių problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija. " Jus tai liūdina? Norėtumėte gyventi kaip Moldavijoje? Aš tai tikrai ne. Kita vertus, iš tikrųjų apmaudu, kad mes daugeliu atvejų taip ir nepasiekėme to, ko tikėjomės Sąjūdžio laikais ir vis dar murkdomės siaubingame (po)sovietiniame liūne. Tą aš ištisai ir pabrėžiau savo komentaruose, be kita ko, teigdamas, jog Lietuvai daugeliu atveju toli net iki tarpukario Lietuvos.
3) Beje, kaip jums negėda taip iškreipti aukščiau cituotą mano pasakymą? Antai ironizuojate: "Neturim PROBLEMŲ?" Bet juk aš viso labo sakau, kad mes "neturime TOKIŲ SUNKIŲ problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija". O tai visai kas kita...
4) Tačiau įdomiausia, kad jums užkliuvo net ir mano teiginys: "Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais." Ką gi, niekas jums nedraudžia manyti, kad už dabarties socialines ir kitas panašias problemas atsakinga tarpukario Lietuva, LDK ar net Brunono Bonifacijaus laikų realijos. Tačiau noriu jums kukliai priminti, kad tokie mitai, dabar nuolatos skleidžiami žiniasklaidoje, ir yra naudingi dabartiniems valdantiesiems, kad būtų galima suversti kaltę (ar bent dalį jos) nuo savų pečių tiems, kas dėl to nekaltas. Gerai, kad dar ne mamutų medžiotojams :).
5) Na, o pats įstabiausias jūsų kaltinimas yra tai, jog aš rašau "be jokių argumentų ar citatėlės". Internetiniai komentarai - tai ne koks žurnalinis straipsnis, kad juos apkraučiau citatomis. Juoba kad ir mano pateikti elementarūs istoriniai faktai, regis, turėtų būti žinomi kiekvienam bent kiek praprususiam tautiečiui. Na, o argumentų esu pateikęs per akis - su dauguma jų savo atsakymuose man, beje, sutiko ir gerbiamas Valiušaitis, su kai kuriais iš jų - ir jūs pats. Jeigu sergate sunkia sklerozės forma ir viso to nebeatsimenate, dar sykį perskaitykite ankstesnius komentarus. Linkiu pasveikti!
1) Kas jums sako: "užsičiaupk, nespaudinėk klavišų"? Spaudinėkite nors dieną naktį, jei daugiau neturite ką veikti. Aš apie s a v e kalbėjau, kad neturiu jokio ūpo su jumis tuščiai ginčytis, nes jūs ėmėte nebe diskutuoti, o kvailai ir be jokio pagrindo kabinėtis prie manęs. Ką, beje, darote ir dabar.
2) Štai dar vienas jūsų kvailo kabinėjimosi pavyzdys: "Ką tik paskaičius V.Radžvilą ( Barjeras: ar atsivers vidinio kalėjimo durys?) Bernardinuose.lt, aiškėja, kad ponia Pastaba neabejotinai yra viena iš dabartinės valdžios ideologinių ramščių". Mano mielas, tame pačiame portale, o ir kai kuriuose kituose yra ir mano pastabos, daugeliu atžvilgių pritariančios V. Radžvilo mintims. Maža to, esu parašęs visą šūsnį internetinių komentarų, o ir straipsnių, netgi daug aštriau už Radžvilą kritikuojančių mūsų dabartinę valdžią.
3) Nemažiau kvailai kabinėjatės prie mano pasakymo: " Reikia tik pasidžiaugti, kad mes bent jau nesame pačioje tokių iš sovietinio liūno besikapanojančių šalių "uodegoje" ir neturime tokių sunkių problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija. " Jus tai liūdina? Norėtumėte gyventi kaip Moldavijoje? Aš tai tikrai ne. Kita vertus, iš tikrųjų apmaudu, kad mes daugeliu atvejų taip ir nepasiekėme to, ko tikėjomės Sąjūdžio laikais ir vis dar murkdomės siaubingame (po)sovietiniame liūne. Tą aš ištisai ir pabrėžiau savo komentaruose, be kita ko, teigdamas, jog Lietuvai daugeliu atveju toli net iki tarpukario Lietuvos.
3) Beje, kaip jums negėda taip iškreipti aukščiau cituotą mano pasakymą? Antai ironizuojate: "Neturim PROBLEMŲ?" Bet juk aš viso labo sakau, kad mes "neturime TOKIŲ SUNKIŲ problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija". O tai visai kas kita...
4) Tačiau įdomiausia, kad jums užkliuvo net ir mano teiginys: "Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais." Ką gi, niekas jums nedraudžia manyti, kad už dabarties socialines ir kitas panašias problemas atsakinga tarpukario Lietuva, LDK ar net Brunono Bonifacijaus laikų realijos. Tačiau noriu jums kukliai priminti, kad tokie mitai, dabar nuolatos skleidžiami žiniasklaidoje, ir yra naudingi dabartiniems valdantiesiems, kad būtų galima suversti kaltę (ar bent dalį jos) nuo savų pečių tiems, kas dėl to nekaltas. Gerai, kad dar ne mamutų medžiotojams :).
5) Na, o pats įstabiausias jūsų kaltinimas yra tai, jog aš rašau "be jokių argumentų ar citatėlės". Internetiniai komentarai - tai ne koks žurnalinis straipsnis, kad juos apkraučiau citatomis. Juoba kad ir mano pateikti elementarūs istoriniai faktai, regis, turėtų būti žinomi kiekvienam bent kiek praprususiam tautiečiui. Na, o argumentų esu pateikęs per akis - su dauguma jų savo atsakymuose man, beje, sutiko ir gerbiamas Valiušaitis, su kai kuriais iš jų - ir jūs pats. Jeigu sergate sunkia sklerozės forma ir viso to nebeatsimenate, dar sykį perskaitykite ankstesnius komentarus. Linkiu pasveikti!
Ką tik paskaičius V.Radžvilą ( Barjeras: ar atsivers vidinio kalėjimo durys?) Bernardinuose.lt, aiškėja, kad ponia Pastaba neabejotinai yra viena iš dabartinės valdžios ideologinių ramščių. Štai ji su pasimėgavimu, anot konservatoriaus Pikaso', dėlioja:
" Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais. Ir su šiuo be galo sunkaus politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio virsmo šoku daugiau ar mažiau sunkiai susidoroja visos be išimties pokomunistinės šalys. Reikia tik p a s i d ž i a u g t i, kad mes bent jau nesame pačioje tokių iš sovietinio liūno besikapanojančių šalių "uodegoje" ir neturime tokių sunkių problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija. .."
-----------------
Neturim PROBLEMŲ?
O ką sako griežtasis filosofas V.Radžvilas? Jis siūlo nedžiūgauti per daug, kas darosi su Lietuva:
1.Teisiškai Lietuva vis dar savarankiška šalis. Tačiau pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykiai turėtų įtikinti net didžiausią optimistą: Lietuvos valstybė sparčiai degraduoja ir, pasyviai stebint daugybei „susirūpinusių“ piliečių, tolydžio praranda taip sunkiai atgautą nepriklausomybę.
Tai patvirtinančių faktų yra labai daug, ir jų kasdien gausėja. „Šliaužianti okupacija“, arba tylus valstybės užvaldymas iš vidaus, apie kurį tiek daug kalbėta dar prieš penkiolika metų, tapo tikrove".
Arba:
2."„Socialdemokratų“ ir „konservatorių“ valdymą laikant absoliučia duotybe, nekintama ir nepanaikinama realija faktiškai yra peršama nuostata, kad nėra kitos išeities, kaip susitaikyti su dabartine nomenklatūrine-oligarchine santvarka, o daugiausia, ką galima padaryti – tai mėginti jai suteikti „žmogišką veidą“.
Iš esmės tai yra ne kas kita, o gerai pažįstama prisitaikymo prie esamų sąlygų filosofija. Turbūt ji dažnai skleidžiama nesąmoningai ir neturint piktų kėslų.
Tačiau tokia filosofija, skatinanti ne iš pagrindų keisti sistemą, bet kovoti su „vis dar pasitaikančiomis blogybėmis“, Lietuvai yra neleistina prabanga. Todėl, kad Lietuva paprasčiausiai nebeturi laiko – valstybės degradacija nuėjo per toli ir vyksta pernelyg sparčiai.
O skelbiant tokią filosofiją galiausiai galima atsidurti ir nepavydėtiname valstybės duobkasių vaidmenyje. Juk tokie duobkasiai – tai ne vien atviri išdavikai. Jais galima vadinti ir tuos, kuriems sunkiu ir lemtingu momentu pritrūksta valios ir ryžto atlikti tai, ką būtina ir privalu padaryti.
Belieka priminti, kad panašioje padėtyje buvo atsidūrę dar kai kurie Abiejų Tautų Respublikos veikėjai, kuriem beliko tyliai graužtis per vėlai supratus, jog nepadarė to, ką galėjo ir turėjo padaryti, kad išgelbėtų žlungančią valstybę"
3. Kokie galimi šansai išsigelbėti Lietuvos valstybei:
"Atrodo, kad didžiausia Lietuvos politinio gyvenimo problema šiandien jau yra visiškai aiški. Šalyje yra daugybė žmonių, kuriems nuoširdžiai rūpi valstybės likimas.
Tačiau jie yra bejėgiai, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra įsipainioję į nomenklatūrines politines ir visuomenines struktūras, kurios nepastebimai susiurbia ir, vaizdžiai kalbant, „nutekina į kanalizaciją“ jų gerus norus ir energiją. Šie žmonės tampa bejėgiais tų struktūrų įkaitais ir įrankiais.Gelminė tokio bejėgiškumo priežastis yra ta, kad, pasidavus naivioms iliuzijoms apie nomenklatūrinės sistemos „tobulinimą“ ir „evoliuciją“, savanoriškai ir nejučia užsidaroma į pačių susikurtą vidinį dvasios kalėjimą, kuriame vysta ir atrofuojasi žmogaus protas ir valia. "
4. Ir klausia:
"Ar šis vidinis barjeras bus peržengtas? Kiek rasis žmonių, kurie išdrįs ir sugebės išlaužti šio dvasios kalėjimo duris? Turbūt tai yra svarbiausi klausimai, į kuriuos vis dar ieškoma atsakymų".
--------------------------------
Išvada: Aš, skaitytojas ir pilietis, ir ieškau atsakymų, kaip išsiveržti iš dabartinio kalėjimo, skaitydamas nelengvus Valiušaitį, Donskį, Kuolį, Stomą, Radžvilą, Navicką ir tttt bei kitus nelietuvių autorius. Bandau reikšti savo nuomonę.
Bet ponia anonimka Pastaba, nepripažindama jokios sau kritikos ir rašinėdama "iš savo pilvo" be jokių argumentų ar citatėlės, man sako: užsičiaupk, nespaudinėk klavišų.
Ne to nebus. Bergždžios pastangos, mieloji valdančioji.
" Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais. Ir su šiuo be galo sunkaus politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio virsmo šoku daugiau ar mažiau sunkiai susidoroja visos be išimties pokomunistinės šalys. Reikia tik p a s i d ž i a u g t i, kad mes bent jau nesame pačioje tokių iš sovietinio liūno besikapanojančių šalių "uodegoje" ir neturime tokių sunkių problemų, kaip kokia Ukraina, Moldavija ar Gruzija. .."
-----------------
Neturim PROBLEMŲ?
O ką sako griežtasis filosofas V.Radžvilas? Jis siūlo nedžiūgauti per daug, kas darosi su Lietuva:
1.Teisiškai Lietuva vis dar savarankiška šalis. Tačiau pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykiai turėtų įtikinti net didžiausią optimistą: Lietuvos valstybė sparčiai degraduoja ir, pasyviai stebint daugybei „susirūpinusių“ piliečių, tolydžio praranda taip sunkiai atgautą nepriklausomybę.
Tai patvirtinančių faktų yra labai daug, ir jų kasdien gausėja. „Šliaužianti okupacija“, arba tylus valstybės užvaldymas iš vidaus, apie kurį tiek daug kalbėta dar prieš penkiolika metų, tapo tikrove".
Arba:
2."„Socialdemokratų“ ir „konservatorių“ valdymą laikant absoliučia duotybe, nekintama ir nepanaikinama realija faktiškai yra peršama nuostata, kad nėra kitos išeities, kaip susitaikyti su dabartine nomenklatūrine-oligarchine santvarka, o daugiausia, ką galima padaryti – tai mėginti jai suteikti „žmogišką veidą“.
Iš esmės tai yra ne kas kita, o gerai pažįstama prisitaikymo prie esamų sąlygų filosofija. Turbūt ji dažnai skleidžiama nesąmoningai ir neturint piktų kėslų.
Tačiau tokia filosofija, skatinanti ne iš pagrindų keisti sistemą, bet kovoti su „vis dar pasitaikančiomis blogybėmis“, Lietuvai yra neleistina prabanga. Todėl, kad Lietuva paprasčiausiai nebeturi laiko – valstybės degradacija nuėjo per toli ir vyksta pernelyg sparčiai.
O skelbiant tokią filosofiją galiausiai galima atsidurti ir nepavydėtiname valstybės duobkasių vaidmenyje. Juk tokie duobkasiai – tai ne vien atviri išdavikai. Jais galima vadinti ir tuos, kuriems sunkiu ir lemtingu momentu pritrūksta valios ir ryžto atlikti tai, ką būtina ir privalu padaryti.
Belieka priminti, kad panašioje padėtyje buvo atsidūrę dar kai kurie Abiejų Tautų Respublikos veikėjai, kuriem beliko tyliai graužtis per vėlai supratus, jog nepadarė to, ką galėjo ir turėjo padaryti, kad išgelbėtų žlungančią valstybę"
3. Kokie galimi šansai išsigelbėti Lietuvos valstybei:
"Atrodo, kad didžiausia Lietuvos politinio gyvenimo problema šiandien jau yra visiškai aiški. Šalyje yra daugybė žmonių, kuriems nuoširdžiai rūpi valstybės likimas.
Tačiau jie yra bejėgiai, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra įsipainioję į nomenklatūrines politines ir visuomenines struktūras, kurios nepastebimai susiurbia ir, vaizdžiai kalbant, „nutekina į kanalizaciją“ jų gerus norus ir energiją. Šie žmonės tampa bejėgiais tų struktūrų įkaitais ir įrankiais.Gelminė tokio bejėgiškumo priežastis yra ta, kad, pasidavus naivioms iliuzijoms apie nomenklatūrinės sistemos „tobulinimą“ ir „evoliuciją“, savanoriškai ir nejučia užsidaroma į pačių susikurtą vidinį dvasios kalėjimą, kuriame vysta ir atrofuojasi žmogaus protas ir valia. "
4. Ir klausia:
"Ar šis vidinis barjeras bus peržengtas? Kiek rasis žmonių, kurie išdrįs ir sugebės išlaužti šio dvasios kalėjimo duris? Turbūt tai yra svarbiausi klausimai, į kuriuos vis dar ieškoma atsakymų".
--------------------------------
Išvada: Aš, skaitytojas ir pilietis, ir ieškau atsakymų, kaip išsiveržti iš dabartinio kalėjimo, skaitydamas nelengvus Valiušaitį, Donskį, Kuolį, Stomą, Radžvilą, Navicką ir tttt bei kitus nelietuvių autorius. Bandau reikšti savo nuomonę.
Bet ponia anonimka Pastaba, nepripažindama jokios sau kritikos ir rašinėdama "iš savo pilvo" be jokių argumentų ar citatėlės, man sako: užsičiaupk, nespaudinėk klavišų.
Ne to nebus. Bergždžios pastangos, mieloji valdančioji.
Na, ir keistai jūs interpretuojate mano tekstą: "Ką Pastabai reiškia INSTITUCIJOS? Niekas. Nulis." Bet juk lyginant, kaip skirtingais laikotarpiais tvarkėsi Lietuva, visų pirma ir turima omenyje jos institucijos ir jų veikimas.
Dar keistesnė jūsų replika: " Mane domina "verslą suka". Jei komentatorius taip gali pasakyti apie civilizuotų šalių antreprenerius, aš šokiruotas. Gaunu smūgį į paširdžius." Tiktai nenualpkite. Išgerkite širdies lašelių. Nemaniau, kad mano komentarą skaitys žmogus, nepakenčiantis bent kiek vaizdingesnių išsireiškimų. Bet juk ir tamstos kalba , atrodo, nėra kanceliarinė? Tad kokiu tikslu dabar tuščiai kabinėjatės?
Ne mažiau keistas ir prašymas išvardyti nūdienos pasaulio iššūkius, kuriuos tenka įveikti visoms posovietinėms šalims. Jeigu jums bandymai peršokti iš komunistinės politinės ir ūkinės sistemos į šiuolaikinįų postindustrinių visuomenių realybę nėra susijęs su jokiais iššūkiais, man belieka tik gūžtelėti pečiais. Juolab kad anaiptol nesate toks naivuolis, kad šių iššūkių nepastebėtumėte... Taip kad ir čia nereikia maivytis, nebent neturėtumėte nieko kita veikti, kaip prie kompiuterio iš tuščio į kiaurą spaudinėti mygtukus. Tačiau su tokiais pašnekovais man nėra jokio ūpo diskutuoti, o ir laiko tam nelabai turiu...
Dar keistesnė jūsų replika: " Mane domina "verslą suka". Jei komentatorius taip gali pasakyti apie civilizuotų šalių antreprenerius, aš šokiruotas. Gaunu smūgį į paširdžius." Tiktai nenualpkite. Išgerkite širdies lašelių. Nemaniau, kad mano komentarą skaitys žmogus, nepakenčiantis bent kiek vaizdingesnių išsireiškimų. Bet juk ir tamstos kalba , atrodo, nėra kanceliarinė? Tad kokiu tikslu dabar tuščiai kabinėjatės?
Ne mažiau keistas ir prašymas išvardyti nūdienos pasaulio iššūkius, kuriuos tenka įveikti visoms posovietinėms šalims. Jeigu jums bandymai peršokti iš komunistinės politinės ir ūkinės sistemos į šiuolaikinįų postindustrinių visuomenių realybę nėra susijęs su jokiais iššūkiais, man belieka tik gūžtelėti pečiais. Juolab kad anaiptol nesate toks naivuolis, kad šių iššūkių nepastebėtumėte... Taip kad ir čia nereikia maivytis, nebent neturėtumėte nieko kita veikti, kaip prie kompiuterio iš tuščio į kiaurą spaudinėti mygtukus. Tačiau su tokiais pašnekovais man nėra jokio ūpo diskutuoti, o ir laiko tam nelabai turiu...
Peržiūrėjau naują Pasatabą. Gigantas(ė). Premjeru, ką čia, pačiu prezidentu reikia statyti.
Susilyginti diskusijoje su šiuo gigantu neįmanoma.
Pvz, "nes valdžioje sėdi ar verslą suka ne kokie nors smetoniniai senukai, o tie patys sovietinio sukirpimo sovietiniai veikėjai. O koks nors Adamkus ar kitas panašus personažas bendro vaizdo čia anaiptol nekeičia".
Mane domina "vers1ą suka". Jei komentatorius taip gali pasakyti apie civilizuotų šalių antreprenerius, aš šokiruotas. Gaunu smūgį į paširdžius.
Apie ką mes kalbame?
Ką Pastabai reiškia INSTITUCIJOS? Niekas. Nulis.
"Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais".
KOKIAIS?
Malonėkite paraidžiui.
Susilyginti diskusijoje su šiuo gigantu neįmanoma.
Pvz, "nes valdžioje sėdi ar verslą suka ne kokie nors smetoniniai senukai, o tie patys sovietinio sukirpimo sovietiniai veikėjai. O koks nors Adamkus ar kitas panašus personažas bendro vaizdo čia anaiptol nekeičia".
Mane domina "vers1ą suka". Jei komentatorius taip gali pasakyti apie civilizuotų šalių antreprenerius, aš šokiruotas. Gaunu smūgį į paširdžius.
Apie ką mes kalbame?
Ką Pastabai reiškia INSTITUCIJOS? Niekas. Nulis.
"Na, o DABARTINĖS Lietuvos problemos gimė SOVIETINĖS Lietuvos paveldui kaktomuša susidūrus su NŪDIENOS pasaulio iššūkiais".
KOKIAIS?
Malonėkite paraidžiui.
REKLAMA
REKLAMA
Ar Lietuva beturi valios gyventi?