Po susidūrimo su briedžiu žuvus dukteriai, panevėžietė odontologė Vida Vlada Barauskienė per teismą siekia, kad Aplinkos ministerija imtųsi reguliuoti šių gyvūnų skaičių. Tačiau moteris nereikalauja atlyginti moralinės žalos dėl studentės dukters netekties.
„Nenoriu pinigų iš valstybės, tik saugumo ir tvarkos. Konstitucijoje pažymėta, kad žmogaus gyvybė svarbiau už bet kokią ūkinę veiklą. Aš nenoriu išnaikinti briedžių. Bet tegul juos veisia po Aplinkos ministerijos langais, jei kitaip nesugebama užtikrinti žmonių saugumo“, – teigė V.V.Barauskienė.
Vilniaus apygardos teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama odontologės byla siekia apie 360 puslapių, tačiau atsakovas joje – vis dar neaiškus.
V.V.Barauskienės dukra Kristina, M.Romerio universiteto pirmakursė, prieš porą metų žuvo iš sostinės grįždama namo į Panevėžį. Merginos vairuojamą automobilį magistralės Vilnius–Panevėžys 60-ajame kilometre Širvintų rajone nutrenkė į kelią išbėgęs pusę tonos sveriantis briedis. Galvos traumą patyrusi devyniolikmetė mirė iš karto. Pasak V.V.Barauskienės, dukra važiavo ne didesniu nei 75 kilometrų per valandą greičiu.
Padaugėjo atitvarų
Po šeimą ištikusios tragedijos teismų slenksčius pradėjusi minti V.V.Barauskienė teigia įsitikinusi, kad institucijos, turinčios prisiimti atsakomybę už saugumą keliuose, gyvuoja tarsi atskiros ir nesusikalbančios valstybės.
„Žmogus žuvo, o atsakingų nėra – policija dirba sau, Aplinkos ministerija – sau, kelininkai – irgi sau“, – pažymėjo odontologė.
Dukters netekusiai moteriai nepavyko išsiaiškinti, kuri tarnyba kalta dėl vairuotojams kelią pastojančių laukinių žvėrių. Tačiau panevėžietė mano laimėjusi bent vieną kovos etapą. Po K.Barauskytės tragiškos žūties magistralės Vilnius–Panevėžys nelaimės vietoje pastatyti kelią nuo laukinių žvėrių turintys apsaugoti atitvarai. Jų įrengti planuojama ir artimiausiu laiku. Atitvarai turėtų saugoti 81 km magistralės ruožą.
„Gal aš iš tiesų kovoju su vėjo malūnais, bet šį tą pasiekiau, bent jau paspartinau procesą, ir prie kelių pastatyta daugiau atitvarų“, – mano be advokatų pagalbos, pasikliaudama tik savo jėgomis už vairuotojų saugumą kovojanti V.V.Barauskienė.
Valstybinėms institucijoms panevėžietė yra pateikusi ne vieną siūlymą, kaip vairuotojus apsaugoti nuo tokių nelaimių, kokia ištiko jos dukterį. Moteris ragino pradėti į automobilius montuoti specialius švilpukus, kurių garsas atbaidytų į kelią išbėgančius žvėris, siūlė į vairuotojų rengimo programą įtraukti paskaitas apie laukinių žvėrių elgesio ypatumus, akcentuoti jų aktyviausią laikotarpį.
Tvoros nesustabdo
Magistralinius krašto kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rimkevičius pripažįsta, kad įrengiami atitvarai briedžiams – menka kliūtis.
„Jaunas gyvūnas dviejų metrų tvoros gali ir neperšokti, bet subrendusiam briedžiui tokią įveikti nėra sudėtinga. Yra buvę atvejų, kai suaugę briedžiai peršokdavo prie kelių įrengtas tvoras. Kalti ir patys žmonės. Kai prasideda miško gėrybių metas, dažnai randame atitvarų vartus neuždarytus ar net pačias tvoras sugadintas“, – teigė M.Rimkevičius.
Pasak jo, kelius nuo briedžių menkai apsaugo ir požeminės perėjos.
„Neteko pastebėti, kad pro jas migruotų stambesni žvėrys. Perėjos naudingos tik smulkiems laukiniams gyvūnams, o briedžiai į jas lįsti bijo“, – mano pavaduotojas.
„Automagistralė“ viliasi kelius nuo briedžių apsaugoti įrengusi aukštesnes nei dviejų metrų tvoras.
Naikinti neleis
Dukters netekusios motinos siekį priversti valstybines institucijas reguliuoti briedžių skaičių Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys vertina kaip emocionalų ir nepagrįstą sveiku protu.
„Šitoks supratimas prie gero neprivestų. Jei taip galvotume, turbūt reikėtų mišką naikinti. Briedžiai – ne ta žvėrių rūšis, kurios populiaciją turėtume reguliuoti kaip bebrų, šių jau tikrai per daug“, – mano ministerijos atstovas.
Jo teigimu, daugiausia briedžių sutinkama Rokiškio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir kai kuriuose Žemaitijos regionuose.
K.Budrio tikinimu, šių žvėrių populiacijos pagausėjimas susirūpinimą kėlė prieš dvidešimtmetį. Tačiau pradėjus beatodairiškai medžioti briedžius jau po kelerių metų jų populiacija taip sumažėjo, kad kuriam laikui medžioklę teko uždrausti. Aplinkos ministerijos atstovo argumentai V.V.Barauskienei kelia juoką pro ašaras.
„Jei siekiame prieš 20 metų buvusio lygio, turėtume iš nuosavų automobilių persėsti į visuomeninį transportą, arklių traukiamas bričkeles ar tiesiog vaikščioti pėsčiomis. Ar ministerijos atstovai šitaip ilgisi tarybinių laikų?“ – mano jau porą metų gedinti motina.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
