Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis gegužės 13–14 d. dalyvaus Atėnuose vyksiančiuose ES aplinkos ir klimato kaitos ministrų bei Viduržemio jūros ministrų susitikimuose, kuriuose svarstomi jūrų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimai.
Atsižvelgdami į prastą jūrų aplinkos būklė, ministrai aptars aktualiausias problemas ir priemones, kurių būtina imtis siekiant užtikrinti jos gerinimą. Bus svarstoma, kaip didinti taikomų priemonių efektyvumą ir darnų jūrų ir pakrančių sričių valdymą, kaip gerinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.
Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, aktualus jūrų aplinkos būklės gerinimas. Baltijos jūra vis dar kenčia nuo eutrofikacijos, taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis, bioįvairovės nykimo, intensyvios žmogaus veiklos jūroje (laivyba, gamtinių išteklių gavyba, vėjo jėgainės, kabelių ir vamzdynų tiesimas, žvejyba ir kt.).
Europos Komisijos (EK) atliktas Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo įvertinimas Baltijos jūros regioną pažymėjo kaip vieną prasčiausiai įgyvendinančių direktyvos nuostatas. Pagrindinės tokio prasto vertinimo priežastys – Baltijos jūros šalių veiksmų derinimo stoka įgyvendinant direktyvą Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijoje, EK gairių ir rekomendacijų dėl tinkamo direktyvos įgyvendinimo stygius, informacijos ir mokslinių tyrimų apie tam tikrus ekosistemos komponentus ir jų tarpusavio sąveiką trūkumas.
V. Mazuronis pažymi, kad kitame direktyvos įgyvendinimo etape, rengiant priemonių programą gerai jūros aplinkos būklei pasiekti, labai svarbu susitarti Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai ir suderinti veiksmus ir požiūrį dėl tinkamo direktyvos įgyvendinimo, vykdyti mokslinius tyrimus ir pagal direktyvos reikalavimus parengtą aplinkos būklės monitoringo programą.
Antroji susitikimo dalis skirta klimato kaitos klausimams. Joje bus siekiama pasirengti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Durbano platformos darbo grupės Bonos (Vokietija) birželį sesijoje vyksiančiai ministrų diskusijai dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo užmojų padidinimo iki 2020 m. ir veiksmų rengiant naująjį 2015 m. klimato kaitos susitarimą, įsigaliosiantį nuo 2020 m.
Neformaliame aplinkos ir klimato kaitos ministrų susitikime bus aptariami ES veiksmai ir dalyvavimas derybose skatinant Konvencijos šalis laiku pateikti pasiūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų naujajame klimato kaitos susitarime. Bonoje bus aptarta, kaip įgyvendinami Varšuvoje sutarti derybų dėl naujo susitarimo etapai iki 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijos ir įvertinta pažanga konvencijos šalims rengiantis vėliausiai iki 2015 m. I ketvirčio pateikti pasiūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, įrašomų į naująjį visuotinį klimato kaitos susitarimą.
Naujoji tarptautinė klimato kaitos sutartis turi būti parengta per mažiau nei dvejus metus. Konvencijos šalys ją turėtų patvirtinti Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje 2015 m. pabaigoje. 2014 m. Durbano platformos darbo grupės pagrindinis tikslas – parengti naujos sutarties teksto projektą, kuris būtų nagrinėjamas Limos klimato kaitos konferencijoje 2014 m. gruodį.
ES didžiausias prioritetas – parengti naujo susitarimo elementus ir patvirtinti gaires dėl informacijos apie ŠESD mažinimo tikslus pateikimo. Taip pat ES siekia, kad klimato kaitos švelninimo užmojus iki 2020 m. padidintų Kioto protokolo antrojo laikotarpio įsipareigojimų neprisiėmusios šalys.
