„Manau, kad šiuo atveju, kai artėja įvairūs rinkimai gal mūsų politikai tiesiog nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali sukelti kažkokių nepatogumų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.
„Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas irgi nesimato“, – pridūrė jis.
A. Anušauskas pažymėjo, kad visos už šį klausimą atsakingos institucijos yra supažindintos su ministerijos yra supažindintos su Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, o Lietuva yra vienintelė NATO Rytų flango valstybė pasirašiusi konvenciją dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo.
„Manau, kad vis tiek visi turime galvoti kaip Lietuvai efektyviau gintis, o būtent tai (kasetiniai šaudmenys – BNS) suteikia tą galimybę efektyviau gintis pavyzdžiui prieš priešo šarvuotas kolonas“, – sakė A. Anušauskas.
Rugsėjį Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos (VGT) narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau VGT tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys spalio pradžioje teigė, jog šiuo klausimu laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, taip pat stinga sąjungininkų požiūrio. Dar anksčiau šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad pasitraukimas iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų gali pakenkti šalies prestižui.
Krašto apsaugos ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
