„Reikia įvertinti tą dalyką, kad vienos iš „Viči“ grupės akcininko įsteigta įmonė, kuri užsiiminėja automobilių prekyba ir, be abejonės, ateities dalykai nebuvo numatomi, visų lūkestis buvo, kad įmonių savininkai verslus su Rusija nutrauks tuo laikotarpiu, dar 2022 metais“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Seimas net yra priėmęs rezoliuciją, kuria sakoma, kad tie verslai, kurie nutraukia santykius su Rusija, kurie prekiauja, turi akcininkus, kad su jais bendradarbiavimas ir viešieji pirkimai negali būti vykdomi, tai remiantis galima išvengti tokių situacijų, bet kodėl vykdant viešąjį pirkimą tas pamirštama, tai yra sąžinės ir įpročių reikalas, bet jokio papildomo įstatymo tam nereikia, jis jau egzsituoja“,– teigia Seimo narys Gintautas Paluckas.
Prieš keletą savaičių Ukraina Matijošaičių įmones įtraukė į verslininkų sąrašus, kurie finansuoja Rusiją. Tačiau Lietuvos Krašto apsaugos ministerija vykdo sandorius lyg niekur nieko.
„– Tai sakot, kad šis atvejis nesiskaito? – Nieko aš nesakau, kad nesiskaito, sakau, kokios buvo aplinkybės. Vieni žmonės mato ateities planavimo dovaną, bet šiuo atveju, viešųjų pirkimų organizatoriai turi vadovautis įstatymu, kuris galioja“, – žurnalistui atsako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Vertinant pagal moralinę pusę, tai taip, tai yra negerai ir mūsų visuomenė, ir ukrainiečiai tą faktą žino, tai reikia inicijuoti įstatymo pakeitimus, kad tokie faktai būtų išeliminuoti“, – tvirtina buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Viena – kalbama, kita – daroma?
„Yra speciali komisija, kuri vertina ar viena ir kita veikla neprieštarauja nacionaliniam saugumui. Čia atskiro įstatymo nereikia – reikia politinės sąžinės, kad daryti tai, ką tu šneki, kodėl taip nedaroma, tai klausimas tiems, kas tuos sprendimus priiminėja“, – sako Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Čia kalbame apie ginkluotę, amuniciją, IT, tai atliekami vertinimai, dėl maisto ir kitos paskirties dalykų tų vertinimų nėra, bet jei Seimas tai papildytų, tai tą įgyvendinimą sunkiai įsivaizduoju, bet tą įgyvendintų manau, ir kariuomenė ir mes“, – tvirtina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerija turi reikalų su asmenimis, kurie iki šiol turi verslą Rusijoje. Matijošaičių ir jų partnerio Liudo Skieraus fabrikas Sovetske 2022-ais metais uždirbo beveik 25 milijonus eurų grynojo pelno – tai beveik 3 kartus daugiau, nei 2021 metais.
„Vienintelis protingas būdas yra parduoti, o parduoti – nesiseka, sekasi, bet kad visi spaudžia už dyką parduoti, tai čia adekvatumo trukumas“, – pasakoja Dainius Matijošaitis.
Matijošaičiai fabriko uždaryti neketina.
„Kai atiduosim už dyką visą turtą, tai tos įmonės staiga mokesčių nebemokės toje šalyje? Kur logika? Ką reiškia atsisveikint su turtu, tai tas įmones perims kiti žmonės ir jos generuos tuos pačius mokesčius, kaip generavę, tai kur logika dalinti už dyką viską tiem rusam?“ – teigia Dainius Matijošaitis.
Su Rusija prekiauja apie pusantro šimto Lietuvos įmonių
Duomenų analitikų žiniomis, su Rusija prekiauja ir kitos Lietuvos įmonės, kurių gali būti apie pusantro šimto. Tiesa, jos savo produkcijos tiesiai į Rusijos lentynas nesiunčia – naudojasi tarpininkais arba siunčia per kitas šalis.
„Visas Lietuvos eksportas yra 37 milijardai, o Baltarusijoje per metus padidėjimas yra apie 1,5 milijardo“, – tvirtina mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Vaidotas Zemlys-Balevičius patikrino Eurostato duomenis ir išsiaiškino, kad Rusijos gyventojai ir toliau mėgaujasi lietuvišku alumi, nes tai – nesankcionuojama prekė.
„Padidėjo eksportas į Baltarusiją 27 procentais. Ypač auga automobilių eksportas ir nealkoholinių gėrimų ir alaus eksportas“, – sako Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Lietuvos verslininkai iki pat šiol iš Rusijos perka dujas ir po to jas pardavinėja buitiniams vartotojams, naudoja maisto produktų gamybai, šildymui ir kitoms reikmėms.
„Įdomus dalykas yra naftos dujos – jos nėra sankcionuotos ir galima tiesiogiai importuoti iš Rusijos. Tai landa, kuria verslas naudojasi“, – tvirtina mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Toms pačioms naftos dujoms nuo Naujųjų metų buvo pakeltas akcizo mokestis – 368 eurais už toną.
„Tai yra konkurencinė kova – jeigu tavo konkurentai importuosis iš Rusijos, jam nusispjaut į tai, tai tu būsi priverstas tai daryti, nes neatlaikysi konkurencinės kovos. Čia bendras Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalas“, – teigia Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Daugiau apie tai pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laidą „TOP 3“ žiūrėkite pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. tik per TV3.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TOP 3“.
