Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sako pritarianti Vyriausybės iniciatyvai, nes nenorintieji skiepytis pamiršta pareigą rūpintis ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikata.  

„Nežinau, ar čia galima ginti žmones, kurie piktybiškai nesiskiepija. Jeigu patys nesupranta, tai Vyriausybė turi imtis kažkokių priemonių, kad galėtų apsaugoti visus kitus Lietuvos gyventojus. Turbūt labiausiai ir veikia, kai paliečiama pačių žmonių piniginė. Jiems atrodo, kad jie turi teisę nesiskiepyti, bet ar jie turi teisę kenkti kitiems? Jie pamiršta savo pareigas, kad turėtų rūpintis ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Kai paklius į ligoninę, tai naudos visų pinigus ir taip tik užkirs kelią, jei bus daug susirgusiųjų, kurie užpildys visas ligonines, visiems kitiems gyventojams, sergantiems įvairiomis ligomis, gauti reikiamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia V. Augustinienė.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatas: žmonės nesitestuos ir slėps ligą

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė mano, jog ligos išmokų atėmimas iš nesiskiepijančių, bet įmokas mokančių asmenų yra tiesus kelias į teismus bei paskatins priešingą žmonių elgseną, kai nenorėdami prarasti pinigų jie slėps ligą, nesitestuos ir galbūt užkrės kitus asmenis.

„Pirmiausia, įvedus tokį teisinį reguliavimą valstybė turės įrodyti, kad asmuo, kuris nesiskiepija, turėjo galimybę pasiskiepyti ir kad skiepas sukuria jam didesnę naudą negu žalą. Mano supratimu, tokio teisinio reguliavimo nustatytas visai grupei žmonių, kurie nesiskiepija, su nedidelėmis išimtimis, yra diskriminacinis. Tą galima padaryti tik individualiais atvejais“, – mano pašnekovas.

Jis siūlė prisiminti ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, pavyzdžiui, Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, kurios penktasis straipsnis teigia, jog „kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“. Panašiai nustatyta ir Civiliniame kodekse bei Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes diskriminuotume asmenį dėl to, kad jis nesutiko atlikti medicininės intervencijos į savo kūną galbūt bijodamas galimų pasekmių savo sveikatai ar net gyvybei. Nors tokios pasekmės gyvybei yra labai retos, bet teoriškai tikimybė egzistuoja“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas, primindamas, kad specialiai tam ir egzistuoja informaciniai vaistų ar vakcinų lapeliai, kurie perspėja vartotojus apie galimas neigiamas reakcijas. Laikoma, kad asmuo susipažinęs su informacinio lapelio turiniu, sutinka su nurodytomis pasekmėmis.

Be to, I. Vėgėlės manymu, ligos išmokų nemokėjimas nepasiskiepijusiems, bet susirgusiems asmenims paskatins prastą elgseną, kai nenorėdami prarasti pinigų gyventojai bus suinteresuoti nesitestuoti, slėpti ligą, ypač tais atvejais, kai simptomai lengvesni ir mažiau pastebimi.

REKLAMA
REKLAMA

„Priemonės tikslas turbūt turėtų būti, kad kuo mažiau asmenų sirgtų arba kuo mažiau asmenų vaikščiotų sirgdami gatvėmis. Ką mes sukuriame šiuo reguliavimu? Asmuo, kuris serga COVID-19 liga, sieks eiti į darbą, slėpti ligą tam, kad gautų atlyginimą. Priešingu atveju, jis turės gulėti namuose ir negaus jokios išmokos. Vietoje to, kad valstybė bandytų izoliuoti asmenis, kurie serga, ji pasieks, jog dalis žmonių slėps COVID-19”, – mano advokatas.

I. Vėgėlė sako, kad jeigu ligos išmoka atimama iš COVID-19 skiepo vengiančių, bet susirgusių asmenų, tai tas pat turi būti daroma ir tais atvejais, kai nepasiskiepijęs žmogus suserga gripu, pneumonija, erkiniu encefalitu, hepatitu ar kitomis ligomis, nuo kurių egzistuoja skiepai. Kitas variantas būtų įtvirtinti privalomus skiepus visiems, bet čia susiduriama su daugybe klausimų, tarp jų ir asmens teise sutikti arba nesutikti su intervencija sveikatos srityje.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatas sako, kad apskritai visuomet geriau skatinti žmones skiepytis pozityviomis priemonėmis. Jo nuomone, valstybė galėtų prisiimti galimą riziką dėl skiepų žalos, tai yra įsipareigotų išmokėti kompensacijas asmenims, kurie patirtų labai retas sveikatos reakcijas po skiepo.

„Pagrindinis nesiskiepijančių rūpestis yra, kad tai yra žala sveikatai arba gyvybei. Ir valstybė nedaro nieko, kad pasakytų: „Nesirūpinkite tuo, mes jums garantuojame, kad to nėra“. Bet tai reikia išreikšti skaičiais. Man atrodo, kad mes apverčiame viską aukštyn kojomis“, – mano I. Vėgėlė.

Žalimas: teisinga nustatyti elgesio taisykles

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad socialinis draudimas galėtų būti lyginamas su privačiu draudimu – bet kuriam įmokas mokančiam apdraustam asmeniui nustatomos atitinkamos elgsenos taisyklės, kurių nepaisius išmokos prarandamos.

REKLAMA
REKLAMA

„Be abejo, tai turėtų būti įtvirtinta įstatyme ir labai aiškiai išdėstyta. Sieti išmokas su tam tikru įmokų mokėtojo elgesiu gali būti pagrįsta, nes mokėdamas įmokas asmuo turi atsakingai elgtis ir vykdyti tam tikras pareigas. Šiuo atveju tikrai nėra jokio pateisinimo, kai asmuo nesiima visų atsargumo priemonių“, – mano D. Žalimas.

Paklaustas, ar panašią tvarką reiktų taikyti žmogui susirgus gripu, nuo kurio nepasiskiepijo ne dėl medicininių priežasčių, o tiesiog iš nenoro, teisininkas sakė, kad to nereiktų sieti, nes gripas yra mažiau užkrečiamas, nuo šios ligos rečiau mirštama, valstybė patiria kur kas mažesnes išlaidas. Pasak pašnekovo, COVID-19 ligos pobūdis yra ypatingas, todėl ir priemonės gali būti išskirtinės.

„Kartais visiškai pagrįsta reikalauti, kad asmenys elgtųsi atsakingai ir patys savo elgesiu neprovokuotų padidėjusių valstybės išlaidų. Vien pats įmokų mokėjimas neatleidžia įmokų mokėtojo nuo pareigos atsakingai elgtis“, – teigia D. Žalimas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė trečiadienį nutarė imtis kietesnių vakcinacijos skatinimo priemonių, tarp kurių yra ligos išmokos nemokėjimas koronavirusu susirgusiems, bet ne dėl medicininių priežasčių nepasiskiepijusiems asmenims, galimybė darbdaviui nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio nepasiskiepijusiems darbuotojams, kuriems vakcinacija yra privaloma pagal įstatymą.  

Jeigu per visą Lietuvą būtų užimta bent 300 koronaviruso ligoniams skirtų ligoninių lovų, Galimybių paso neturintiems žmonėms svarstoma nustatyti griežtesnes priemones nei jį turintiems. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, neturintieji Galimybių paso galėtų lankytis maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, o turintieji – turėtų teisę pramogauti, lankytis drabužių ar kitose ne maisto parduotuvėse.

Be kita ko, planuojama nustatyti, kad norint gauti Galimybių pasą nesiskiepijusiems ir nepersirgusiems reiktų būtinai pasidaryti PGR testą bei tektų mokėti iš savo kišenės. Tuo metu turintieji antikūnų taip pat galėtų būti Galimybių paso naudotojai, net jeigu nėra pasiskiepiję ar neturi oficialiai patvirtintos ligos diagnozės.

Gairės:

Rašyti komentarą...
T
T.M
2021-07-30 10:37:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taigi cia baisiau nei kovidas, kaip tai traktuoti. Cia rupinasi sveikata vadinasi? Jai taip kalba, vis labiau isitikini, kad ten nuodai.
Atsakyti
-23

K
Kas
2021-07-30 10:37:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek gar gazdinsit jau tokia noumone kad reikia bekti iš lietuvos palikti vieta babajams
Atsakyti
-20

A
Ak
2021-07-30 10:41:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje skiepai neprivalomi,bet privalomi?
Atsakyti
-11

SKAITYTI KOMENTARUS (138)
T T.M 2021-07-30 10:37:28
Taigi cia baisiau nei kovidas, kaip tai traktuoti. Cia rupinasi sveikata vadinasi? Jai taip kalba, vis labiau isitikini, kad ten nuodai.
Atsakyti
-23
K Kas 2021-07-30 10:37:46
Kiek gar gazdinsit jau tokia noumone kad reikia bekti iš lietuvos palikti vieta babajams
Atsakyti
-20
A Ak 2021-07-30 10:41:32
Lietuvoje skiepai neprivalomi,bet privalomi?
Atsakyti
-11
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų