Antano Smetonos palaikai Lietuvos gali ir nepasiekti Perkalbėti anūką reikia Seimo ar net prezidentės

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona amžinojo poilsio atgulė ne gimtojoje Lietuvoje, o už Atlanto esančiame Klivlende, JAV. Nepaisant artimiausio A. Smetonos giminaičio nepritarimo perlaidoti prezidentą gimtinėje, Seimas sulaukė visuomenininkų prašymo imtis šio klausimo. Istorikai iniciatyvą vertina pozityviai, primindami, kad ant A. Smetonos nuopelnų stovi šiandieninė Lietuva.

6

Asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją, prašydami perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje. Komisija prašoma įkalbėti Vyriausybę į valstybingumo atkūrimo šimtmečio programą įtraukti A. Smetonos palaikų perlaidojimą sostinės Rasų kapinėse.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas valstietis Antanas Gumuliauskas teigia, kad šiuo klausimu svarbiausi A. Smetonos artimųjų norai, todėl, jei jie nesutiks, toliau klausimas svarstomas nebus. Komisija klausimą posėdyje aptars trečiadienį.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sofijos Smetonienės gyvenimo akimirkos

Prezidentė galėtų užtarti žodį

A. Smetonos palaikų perlaidojimas periodiškai iškeliamas kas kelerius metus. 2014-aisiais, minint 140-ąsiais prezidento gimimo ir 70-ąsias mirties metines, proginėse kalbose vėl kelta A. Smetonos palaikų problema. Klausimas taip ir liko nepaliestas, mat artimieji – neperkalbami.

2010 m. A. Smetonos anūkai Antanas Algirdas ir Vytautas Julius Smetonos oficialiai pareiškė, kad nepritaria perlaidoti palaikus. Tačiau asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ prezidentas Alfonsas Čekauskas teigia, jog artimiausias gyvas A. Smetonos giminaitis V. J. Smetona gali ir persigalvoti, jei prie to prisidės šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Anūkas neduoda ir gali ateityje neduoti. Jis yra sakantis kartais, kad Lietuva neverta A. Smetonos, jis neduoda. <...> Galėtų paveikti anūką tikrai, jeigu tuo užsiimtų pati prezidentė ir atvyktų į Ameriką, į Klivlendą su juo tartis, jam padarytų didžiulį įspūdį, nes ji gali pažadėti, kad mes organizuosime perlaidojimą atitinkamų prezidentiniu lygiu“, – tv3.lt kalbėjo A. Čekauskas.

REKLAMA

Pats A. Čekauskas sako prieš du dešimtmečiu lankęs A. Smetonos anūką Klivlende, kur tąkart giminaitis baiminosi, jog perlaidoti A. Smetoną Lietuvoje – pavojinga. Vis tik A. Čekauskas mano, kad sovietinės okupacijos paveiktas lietuvių požiūris į A. Smetoną ima keistis.

„Dabar truputį šiltesnė atmosfera, paskelbti A. Smetonos metais kiti metai. Atsirado daug istorikų, kurie dirba šita tema, aš visą gyvenimą darbuojuosi. Visa tai naudinga ir eina šildymo kryptimi. Išteisiname jį, nes jis apšmeižtas nežmoniškai tarybiniais laikais okupacijos“, – pastebėjo A. Čekauskas.

Visuomenės požiūris keičiasi

Tam, kad neigiamas dalies lietuvių ir net mokslo žmonių, žiniasklaidos požiūris apie A. Smetoną sutampa su sovietmečiu kurtu pirmojo Lietuvos prezidento įvaizdžiu, pastebi ir Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.

„Toks požiūris, manyčiau, ydingas ir jis liudija tokius, sakyčiau, baudžiauninko mentaliteto bruožus“, – tv3.lt teigė A. Kasparavičius.

Vis tik istorikas mano, kad per pastarąjį dešimtmetį A. Smetonos įvaizdis Lietuvoje įgyja žymiai daugiau pozityvių bruožų.

„Tai irgi yra akivaizdu, turime žymiai daugiau objektyvesnių straipsnių ir knygų, paskaitų, pranešimų apie A. Smetonos veiklą“, – džiaugėsi A. Kasparavičius.

Reikia Seimo ryžto

Tačiau istorikas pabrėžia, kad sprendimą dėl A. Smetonos palaikų pirmiausiai turi priimti jo artimieji, nes tai „elementarios krikščioniškos civilizacijos pamatas, – kur palaidoti savo artimą žmogų, kaip elgtis su jo kapu“.

Kadangi iki šiol iniciatyvą imtis perlaidojimo rodė tik pavienės organizacijos, A. Kasparavičius mano, kad A. Smetonos anūko nuomonę sušvelninti galėtų valstybinis požiūris į savo pirmojo prezidento kapą.

„Prezidento A. Smetonos giminės, jo anūkas nelabai solidžiai žiūri į privačias iniciatyvas, nematydamas bendros valstybės institucijų oficialios pozicijos šiuo klausimu. <...> Jei oficialiu lygmeniu būtų kreiptasi ir nuvyktų delegacija solidžių žmonių, kurie galėtų autoritetingai kalbėti valstybės vardu su artimaisiais, užmegzti dialogą, galvoju, vienoks ar kitoks sprendimas būtų rastas“, – svarstė istorikas.

REKLAMA

Tiesa, tam, anot jo, visai nebūtinas prezidentės sprendimas, užtektų, kad iniciatyvą parodytų Seimas, pasitelkdamas ekspertus.


Rašyti komentarą...
n
nuomonė
2018-06-26 16:02:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad A.Smetonos palaikai grįžtų į Lietuvą yra BŪTINA.
Tai seniai reikėjo padaryti.
Atsakyti
-1

A
Arnas
2018-06-27 16:52:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sovietams buvo taip apmaudu, kad Prezidentas išvengė susidorojimo, kaip medžioklės šunims. Visą sovietmetį lojo. Deja, jų lojimais įtikėjo ir sovietmečio išugdytieji... Nežinau labiau sovietinių propagandistų nekenčiamų asmenybių, kaip J.E.Antanas Smetona ir gen. Povilas Plechavičius. Apie partizanų vadus apskritai buvo tylima, išskyrus epitetu ,,banditai". Kai sovietai jau šaukė ,,ura!" į Vakarus, sudegė Prezidentas. Tokių atsitiktinumų ne-bū-na.
Atsakyti
0

N
Na
2018-07-10 08:53:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na , ar Smetona palikęs Lietuvą to vertas dar diskutuotinas klausimas. Kaži ar to nori jo giminės ,nes jaučia ,kad sovietinis auklėjimas padarė savo ir jo kapas gali būti darkomas Lietuvoj ?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų