Kaip nurodoma, įstatymų pakeitimų projektais siekiama panaikinti galimybę įstaigoms prašyti prisimokėti už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas sveikatos paslaugas prisidengiant su asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikimu „neatskiriamai“ susijusiomis papildomomis paslaugomis ir apribojant pacientams galimybę valstybės kompensuojamas paslaugas gauti be šių priemokų.
Tuo pačiu metu ketinama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip dabar. Tiesa, šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.
Priemokos tapo piktnaudžiavimo įrankiu
Pasak SAM, šiandien dažnu atveju pacientas nežino, kokia paslaugų, už kurias sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, apimtis jiems priklauso.
Pažymima, kad valstybinė ligonių kasa, apmokėdama už paslaugas pagal sudarytas su įstaigomis sutartis, apmoka už viską, kas įeina į paslaugą: gydytojo konsultaciją, gydymo paskyrimą, sunaudotas vienkartines priemones, medžiagas ir kt.
„Siekiama sudaryti vienodos sąlygos gauti nemokamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems PSD draustiems asmenims.“
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata, kuri suteikia galimybę pacientui pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras sumokant skirtumą tarp bazinės ir geresnės paslaugos kainos.
Pasak SAM, nors teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
Panaikinus priemokas tikisi sumažinti eiles
SAM viliasi, kad įtvirtinus pakeitimus ne tik sumažės eilės valstybinėse įstaigose, bet ir pristabdys specialistų migravimą į privačias įstaigas.
„Esama situacija sudaromos išskirtinės sąlygos privačioms įstaigoms, nes neteisėtais prisimokėjimais jos generuoja papildomas pajamas, taip dėl papildomų finansų sudaromos prielaidos persivilioti gydytojus iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, kas sąlygoja paslaugų laukimo augimo eiles valstybinėse ir savivaldybių įstaigose, taip apeinama PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų eilė, už paslaugas pacientui papildomai prisimokant.
Pacientui, kuris neturi galimybių papildomai prisimokėti, sukeliama neteisingumo ir diskriminavimo situacija, pacientų atskirtis gaunant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal turimas pajamas visiems privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
Siekiama sudaryti vienodos sąlygos gauti nemokamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems PSD draustiems asmenims“, – aiškina įstatymo pataisų rengėjai.
Ministerija: klaidinga manyti, kad valstybė teikia pigiausias paslaugas
Dėl siūlomų pataisų pasigirdo daug kritikos, kaip antai, kad pacientams bus teikiama tik pigiausia bazinė paslauga, apribojama galimybė laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę, už PSDF lėšomis kompensuojamas paslaugas įkainiai yra per maži.
SAM manymu, „klaidinga teigti, kad tai, kas dabar yra pilnai kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų, yra nekokybiška ir neatitinka paciento individualaus poreikio“, kaip ir tai, kad pacientui PSDF lėšomis yra kompensuojamas bazinis (pigiausias) paslaugos paketas.
Pažymėtina tai, kad paslauga pacientui yra parenkama atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (ir jam nustatytas medicinines indikacijas), bet ne į paslaugos teikimo kainą. Teisės aktuose niekur nėra sąvokos „bazinė“ paslauga, todėl jos vartojimas siekiant pagrįsti prisimokėjimų teisėtumą yra nekorektiškas.
„Klaidinga teigti, kad tai, kas dabar yra pilnai kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų, yra nekokybiška.“
„Draustas pacientas turi gauti paslaugą, kokia jam yra reikalinga pagal jo sveikatos būklę, todėl prisimokėjimo atsisakymas neturėtų turėti įtakos paslaugos prieinamumui. Ministerijos nuomone, prisimokėjimai kaip tik skatina paslaugų prieinamumo pablogėjimą ir socialinę atskirtį, nes jei prisimoki, paslaugą gauni greičiau“, – aiškina SAM.
Keltos ir nemedicininės, bet susijusios su medicininėmis „komforto paslaugų“ atsisakymo sukeliamos problemos, pavyzdžiui, kad tėvai negalės su vaikais būti vienutės patalpoje už tai susimokėdami tiesiogiai įstaigai.
Ministerija atkirto, kad įstatymo projektu siekiama įgyvendinti socialinį teisingumą – užtikrinti, kad kiekvienam pacientui būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir jų apimtis priklausytų nuo konkretaus paciento sveikatos būklės ir paciento poreikių, o ne jo finansinės padėties.
„Jeigu dėl paciento sveikatos būklės, siekiant apsaugoti paciento ar kitų pacientų sveikatą ir pan. atvejais, būtų indikuotinas poreikis paciento tėvams ar giminaičiams būti su pacientu vienvietėje palatoje, tai turėtų būti norma (įprasta praktika), o ne už papildomą mokestį teikiama paslauga“, – priduriama įstatymo projekto derinimo pažymoje.
Privačių gydymo įstaigų atstovai tuo metu kritikavo pataisas, mat taip esą siekiama iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes. Pasak SAM, Konkurencijos tarybos vertinimu, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš PSDF, yra neūkinė veikla, kuriai netaikomi Konkurencijos įstatymo reikalavimai.
Iš kišenės už gydymą lietuviai sumoka daugiausiai
Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.
Pasak ministerijos, „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2023 m. Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai. Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, 2022 m. duomenimis, tuo metui siekia 14,27 proc. Pažymima, kad Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausios lyginant su kitomis ES šalimis.
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį LRT radijui sakė, priėmus SAM siūlymus, gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.
„Laukiamas efektas yra toks, kad didesnę paslaugų dalį dėl daugiau likusių pinigų Privalomajame sveikatos draudimo fonde (PSDF) galės teikti viešosios įstaigos, kitaip tariant, daugiau pinigų, didesnis apmokėjimas, daugiau specialistų lieka sistemoje ir trumpinamos eilės“, – aiškino jis.
Toliau įstatymų pataisos bus teikiamos svarstyti Seime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
