Apie psichologinį smurtą, bei jo formas darbe naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius ir Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo vadovė Irina Janukevičienė.
Kai mes kalbame apie psichologinį smurtą, dabar girdėjome įvairių terminų ir mobingas yra ganėtinai skaudi problema. Ar kreipiasi darbuotojai į Darbo ginčų komisijas sakydami, kad patiria psichologinį smurtą, mobingą ir ko tada reikalauja?
I.Janukevičienė: Taip, ir tokių atvejų vis daugiau. Darbo inspekcijoje veikia atskiras skyrius, psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius, ir ten galima kreiptis ir su skundu, tiesiog, kad būtų atliktas patikrinimas įmonėje.
Bet ir yra ir ginčų dėl būtent patirtos žalos, nes Darbo ginčų komisija tiktai sprendžia ginčą dėl neturtinės žalos. Ar buvo ta neturtinė žala dėl to psichologinio smurto, ar ne.
Tai kitaip tariant, jeigu žmogų atleido iš darbo, bet jis jaučiasi, kad jį atleido neteisėtai ir jis sako: „Aš patyriau dar ir mobingą“ , ir tada jis reikalauja ne tik atlyginimo ar išeitinių papildomų, kad būtų priskaičiuotas, bet ir atlyginta neturtinė žala.
I.Janukevičienė: Taip, gali pasitaikyti ir tokių situacijų, kad ir priteisiamas, jeigu nustatoma, kad atleidimas yra neteisėtas, darbo užmokestis, ir kompensacija už neteisėtą atleidimą, ir neturtinė žala. Būna ir tokių situacijų.
Š.Orlavičius: Aš dar noriu pridurti dėl to psichologinio smurto, kas yra labai svarbu ir žmonėms aktualu žinoti, kad į Darbo inspekciją kreiptis su skundu būtent dėl tyrimo psichologinio smurto darbe turėtų būt jau ta kraštutinė priemonė. Jeigu smurtas gali būti vertikalus, horizontalus, tai pirmiausiai darbdaviams yra tam tikros pareigos, kad jie turėtų savo kanalą, kur galiu pranešti apie tą psichologinį smurtą, vyksta vidinis tyrimas.
Jeigu ten, aišku, nesutinka su tyrimo rezultatais, gali tada jau Darbo inspekcijai pateikti arba tuo atveju, jeigu pats įmonės vadovas tiesiogiai smurtauja, tai irgi tokiu atveju galima jau tiesiogiai Darbo inspekcijai pateikti skundą ir mūsų inspektoriai atliktų tyrimą. Bet pirmiausia, kaip minėjau, tai turi būti sprendžiama viduje ir tam turi būti sudaryti tam tikri organai, tyrimo komisijos ir panašiai, kurie įvertintų konkretų atvejį.
Kitaip tariant, jau pati darbovietė turėtų pasirūpinti, kad žmonės žinotų, kur gali kreiptis, kas vyksta?
Š.Orlavičius: Tikrai taip. Ir tam netgi turi vykdyti specialius mokymus, ką irgi numato įstatymas. Ir Darbo inspekcija atvykus taip pat patikrins, ar darė tuos mokymus.
Kai mes kalbame apie tokius skundus dėl mobingo, dėl psichologinio smurto, kaip pasiruošti darbuotojui? Jam reikia turėti įrodymus, nes tokį dalyką įrodyti ganėtinai sudėtinga.
Š.Orlavičius: Tikrai taip. Įrodymai, aš kaip ir minėjau, yra visur. Svarbu tai, jeigu mes patiriam tą psichologinį smurtą, tai reikia juos fiksuoti. Tai gali būti laiškai, žinutės. Tik tada vėl galbūt galima sakyti, kad, tai kas man rašys negražių laiškų ir aš atrašysiu, nes tai jau faktas, kad fiksuojama, bet galima daryti vaizdo ir garso įrašus.
Tai yra ir teismų praktikos šiuo klausimu, kad tikrai nebūtina visais atvejais informuoti, kada tai yra su darbu susiję ir būtent norima užfiksuoti tas aplinkybes, kurios kenkia darbuotojo fizinei ir psichologinei sveikatai, dėl ko jis patiria psichologinį smurtą. Tai tikrai įrodymus fiksuoti svarbu.
Labai sudėtinga būna, kada nėra tų įrodymų. Nėra įrodymų, kiti kolegos būna mato, bet tada, žinot, kai ir darbo inspektorius gali apklaust kitus bendradarbius, ar ir komisija gali liudytojų parodymais vadovautis, bet jie bijo, nes jie galbūt dar nori dirbti toje įmonėje.
Suprantame, kokia situacija gaunasi. Tai žinoma, jeigu yra drąsu ir jeigu tikrai yra pažeidimas, tai mes visada skatiname nebijoti, bet tas tvirtesnis ir, sakykime, toks neįtraukiantis kitų asmenų įrodymų fiksavimas, tai būtent garso ir vaizdo įrašai, turbūt pagrindiniai.
I.Janukevičienė: Arba susirašinėjimai. Jie gali būti ir žinutėmis. Žinutės, grasinančio pobūdžio, sakykime, gali būti. Nes su liudytojų galima tiesiog prašyti paliudyti, bet darbdavys gali irgi prašyti paliudyti kitus žmones, kitus darbuotojus, taip, kad čia dar sudėtingiau vertinti liudytojų parodymus.
O ar yra atvejų, kada garso ir vaizdo įrašai yra pripažįstami netinkamais arba kada juos padaryti tikrai negalima buvo tuo metu?
Š.Orlavičius: Yra tokių atvejų. Aišku, kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai, kaip mes teisininkai sakom, bet iš principo, neturėtų tuose, jeigu mes norim fiksuoti netinkamą elgesį su mumis, kaip darbuotojais, tai mes ir turim nukreipti tą įrašą būtent į tą, įrodymų rinkimą, kai su mumis netinkamai bendraujama, grasinama, keikiamasi, žeminama.
Žodžiu, visiškai orumo jokio nėra, tai mes būtent norim užfiksuoti, kad darbe su manim taip elgiasi. Tai taip būtų viskas gerai, bet jeigu mes, tarkim darom įrašą nepranešdami darbuotojui ar direktoriui, kai mes kalbamės apie atliktą kažkokią klubo sąnario keitimo operaciją ar kažkokius sveikatos duomenis, tai jau tikrai tokiu atveju gali būti pripažįstama tuo pačiu duomenų apsaugos reglamento pažeidimu.
Ar jūs pastebėjote, kad galbūt kartais, kai kalbama apie psichologinį smurtą ar mobingą, ne iki galo yra suprantamas apibrėžimas, kas tai yra ir galbūt netgi ir konstruktyvi kritika kartais gali būt priimama kaip psichologinis smurtas?
I.Janukevičienė: Taip, deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tiesiog nurodymas tinkamai atlikti darbą arba nevėluoti į darbą, arba tiesiog paaiškinti, dėl ko buvo padarytas pažeidimas, tai yra laikoma mobingu ir dėl to kreipiamasi tiesiog į Darbo inspekciją arba į Darbo ginčų komisiją. Be abejo, tokiu atveju yra, kaip labai jautriai žmogus priima kritiką kažkokią tai ir tai laiko mobingu, nors jokio pažeidimo.
Bet jeigu pagarbiai išsakyta, viskas čia tinkama, ar ne?
I.Janukevičienė: Taip, nes darbdavys turi teisę duoti teisėtus nurodymus darbuotojui, o darbuotojas turi paklusti darbdaviui, jeigu tie nurodymai yra teisėti.
Š.Orlavičius: Kaip iš tikrųjų prieš tris metus įsteigėm ir savo specializuotą psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių, tai, aišku, nukreipta veikla į prevenciją, švietėme, kas yra tas psichologinis smurtas.
Ir vienu momentu netgi tam pradiniam momente reikėjo labai aiškinti, kas nėra psichologinis smurtas. Nes visi ir visur jį labai įžvelgdavo, tai, bet dabar jau turbūt visuomenė irgi supratusi yra ir daugiau ar mažiau tinkamai identifikuoja, o kaip kolegė ir sakė, visada galima paskambinti į Darbo inspekciją ir pasikonsultuoti vienu ar kitu atveju.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
