Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį svarstyti pasiūlymai naujai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai. Įstatymas parlamente jau praėjo pateikimo ir svarstymo stadijas, tad netrukus Seime laukia paskutinis balsavimas, po kurio paaiškės, ar vandentvarkos sektorius Lietuvoje pasikeis neatpažįstamai.
Jei įstatymas bus priimtas, jis leis vandens tiekimo įmonėms susijungti, jei įmonė bus nebepajėgi užtikrinti paslaugų, regionui bus paskirtas garantinis vandens tiekėjas.
Projektas taip pat numato griežtinti licencijavimo tvarką. Licencijos būtų atimtos iš tų įmonių, kurios nesugeba tinkamai išvalyti nuotekų ar tiekti kokybiško geriamojo vandens.
Taip pat, priėmus įstatymą, gali būti koreguojama paslaugų kainodara: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įmonių prašymu koreguotų paslaugos kainas, jeigu elektros bei dujų kainos keistųsi 30 proc. į vieną ar kitą pusę.
Perspėjo, kad gali kilti paslaugų tarifai
Seimas svarstymo stadijoje pritarė konservatoriaus Edmundo Pupinio pataisai, kuria jis pasiūlė leisti VERT paskirti garantiniu tiekėju nebūtinai tą įmonę, kuri veikia regione.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad priėmus šį siūlymą gaunasi paradoksas, kad sukuriama neveiksni garantinio vandens tiekimo tvarka. Pasak jo, dėl apyvartų skirtumų, garantiniais vandens tiekėjais galėtų tapti tik Vilniaus ir Kauno vandenys, o, pavyzdžiui, Klaipėdos vandenys negalėtų tapti garantiniu tiekėju Šilutei, Kretingai ar Palangai.
Aplinkos ministro tvirtinimu, tai nepadėtų susijungti ir jau pokalbius pradėjusioms įmonėms, pavyzdžiui, Tauragės vandenys netaptų Pagėgių vandenų tiekėju, o Marijampolės Sūduvos vandenys netaptų Kalvarijos garantiniu vandens tiekėju.
Jis kartu su premjere Ingrida Šimonyte ir keliais Seimo nariais pasiūlė grąžinti įstatymo projektą į pirminę versiją, kuriai pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, tačiau ji buvo atmesta Seime.
„Pagrindinis buvo mąstymas, kad neprisirišti prie garantinio tiekėjo žiūrint į apskritis. Garantiniais tiekėjais padarant mažųjų apskričių centrų įmones, susiduriame su problema, kad dabar keliami tarifai padidėtų dar daugiau“, – kalbėjo E. Pupinis.
Jo tvirtinimu, kai kurių mažesnių miestų, esančių apskričių centrais, vandens įmonės bus tiesiog nepajėgios pavežti jiems priskirtos prievolės tapti garantiniu vandens tiekėju.
E. Pupinio teigimu, dėl to įstatymo priėmimas išvis gali patirti nesėkmę, nes vyrauja baimė dėl priverstinio įmonių jungimo.
„Noriu priminti, kad ne jungimo projektas tai yra. Tai yra apie gelbėjimo ratą, įmonėms suteikiamą galimybę pakeisti kainodarą, kad jie galėtų investuoti į savo įrenginius, susiskaičiuoti pagaliau turtą, gauti paskolas ir užtikrinti geresnę kokybę.
Niekas nenori, kad kiekvieną įmonę jungtųsi. Tikslas yra, kad įmonės, tokios, kokios yra, jos ir liktų. Bet duodama galimybė joms susikurti finansinę gerovę tam, kad jos gyvuotų ir kokybišką paslaugą teiktų“, – replikavo komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Nesena patirtis iš „Perlo energijos“ bankroto rodo, kad įstatyme turi būti aiškus mechanizmas. <...> Kaip garantinis tiekimas įsijungė „Perlo energijos“ vartotojams, taip vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas turi būti užtikrintas gyventojams, jeigu netyčia vienoje ar kitoje savivaldybėje būtų bloga vadyba“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Komitetas pritarė Aplinkos ministro, premjerės ir grupės Seimo narių pasiūlymams.
Sako, kad įstatymas turi būti priimtas kuo greičiau
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius tvirtino, kad praktiškai visos vandens tiekimo įmonės palaiko įstatymą, išskyrus Utenos vandenis.
„Dabartinė energetikos krizė įrodo, kad vandentvarkos įmonės yra be galo netvarioje situacijoje, todėl kito kelio, kaip skubi šios sistemos reforma, kuriai teisinį pagrindą suteikia pateiktas įstatymas, nėra. <...> Jeigu šiemet šis įstatymas nebus priimtas, mes turėsime bankrutuojančias įmones, o iki Kalėdų jose dirbantys nebegaus atlyginimų. Atleiskit, bet aš turiu parodyti, koks scenarijus mums gresia“, – anksčiau yra sakęs S. Gentvilas.
Įstatymo pataisomis siūloma leisti įmonėms susijungti, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatytų garantinį tiekimą. Jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančioms įmonėms siūloma nustatyti naujus licencijuojamos veiklos kriterijus. Numatoma, jog licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir vandentvarkos įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų.
Numatoma sukurti garantinį paslaugų teikimo mechanizmą, kuris užtikrintų nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą gyventojams ir aplinkos apsaugos bei paslaugų kokybės reikalavimų vykdymą, jei geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui būtų panaikintas licencijos galiojimas.
Planuojama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrinks geriausią Įstatymo projekte nustatytus kriterijus atitinkantį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione, motyvuotu sprendimu paskirs jį garantiniu vandens tiekėju ir įpareigos jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą licenciją praradusios įmonės teritorijoje.
Nepriklausomybė nuo subsidijų įtvirtinama pakeičiant vandens paslaugų kainų nustatymo principus taip, kad sektorius galėtų investuoti į reikiamą infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją iš savo veiklos pajamų.
Be to, bus kuriama individualiųjų nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo informacinė sistema. Informacinės sistemos duomenys bus naudojami individualių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitai ir kontrolei. Tai sudarys sąlygas efektyviau kontroliuoti, kaip tvarkomos individualios nuotekos.
Siekiant sumažinti administracinę naštą savivaldybėms, atsisakyta besidubliuojančių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei savivaldybių funkcijų. Informaciją apie geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paslaugų kokybę, teikimo sąlygas, numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, paslaugų kainas, tarifus ir kt. siūloma skelbti tik vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų svetainėse.
Kartu bus įgyvendintos Geriamojo vandens direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatos. Numatyta pareiga vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms išsamiau informuoti vartotojus apie vandens kokybę ir kainos aspektus, pagerinti prieigą prie vandens.
