Siūlymą parlamente sukurti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kas teisus – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ar tarnybą palikęs R. Pocius, – iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.
Tokiai iniciatyvai pritaria Lietuvos socialdemokratų, Darbo partijų, Seimo Lietuvos regionų frakcijos vadovai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tuo tarpu laikosi pozicijos, kad R. Pociaus kaltinimus mobingu bei neveiklumu valdant riaušes turėtų tirti atsakingos institucijos.
Atsistatydinusiam R. Pociui apkaltinus vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę neveiklumu valdant pernai prie Seimo kilusias riaušes, Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad kaltinimais buvęs VST vadovas dangsto tikrąsias jo išėjimo iš darbo priežastis – nebuvimą darbe.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat patvirtino, kad malšinant riaušes buvo nuspręsta neįvesti specialaus plano „Vėtra“, kuomet vadovavimą operacijai būtų perėmusi Viešojo saugumo tarnyba, nes nenorėta dar labiau kaitinti situacijos.
Išsklaidytų abejones
Opozicinių partijų atstovai pažymi, kad dabartinėje situacijoje šalims apsikeitus kaltinimais parlamentinis tyrimas atsakytų, ar konservatorės A. Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija tinkamai organizuoja jai pavaldžių viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų darbą.
„Vykdant parlamentinį tyrimą, būtina kruopščiai ir sąžiningai išsiaiškinti realią situaciją, nes kalbame apie mūsų visų žmonių saugumą, apie daugybę policijos ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Jei valdant ypatingas situacijas, kaip kalba A. Pocius, tvyro chaosas ir anarchija, gali būti, kad yra sisteminių bėdų organizuojant institucijų darbą“, – socialdemokratų išplatintame pranešime cituojama partijos lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtės vertinimu, tyrimą būtų galima pavesti atlikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pažymi, kad Seimui pavedus atlikti parlamentinį tyrimą komitetas ar komisija turėtų didesnius įgaliojimus kviestis liudytojus, grėstų atsakomybė už melagingų parodymų teikimą.
„Tarsimės frakcijoj, bet manau, kad tikrai pritartumėm, nes reikia išsiaiškint, ar tie skandalingi faktai, kuriuos generolas R. Pocius paminėjo išėjęs iš tarnybos, atitinka tikrovę, ar neatitinka. Geriausia arba sukurti laikinąją Seimo tyrimo komisiją, arba suteikti laikinos komisijos statusą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ar Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai“, – BNS sakė A. Mazuronis.
„Parlamentinės kontrolės komisijai suteikus tą statusą atsiranda prievolė subjektams, kurių nori kažko paklaust, ateit, sakyt teisybę, ir tam tikros atsakomybės už neteisingų duomenų pateikimą. Tai turbūt geriausia forma išsiaiškint, ar tos skandalingos aplinkybės, kurias generolas R. Pocius paminėjo, atitinka tikrovę ar neatitinka, nes akivaizdu, kad jo ir policijos departamento vadovo, VRM pozicijos skiriasi 180 laipsnių“, – kalbėjo A. Mazuronis.
S. Skvernelis siūlo tirti institucijoms
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis tuo tarpu skeptiškai vertina siūlymą dėl parlamentinio tyrimo „žinant mažumos ir daugumos santykį“.
„Žinant mažumos ir daugumos santykį, ką mes bedarytumėm ir kokius kausimus bekeltumėm, monolitinis blokas konservatorių nuspręs, kad yra kitaip. Man atrodo, prasmingesnis dalykas išnagrinėti tas problemas, kurias iškėlė R. Pocius, atitinkamose institucijose. Dėl mobingo yra funkcija Darbo inspekcijos, o dėl to, kaip buvo valdoma su riaušėmis susijusi situacija, tą gali padaryti Generalinė prokuratūra, mes kaip frakcija į šitas institucijas ir kreipsimės“, – BNS sakė S. Skvernelis.
Anot jo, Generalinė prokuratūra galėtų aiškintis, ar riaušės buvo valdomos laikantis įstatymų, o pareigūnai, pradedant ministre, tinkamai atliko savo pareigas.
Vėliau antradienį frakcija pranešė, kad jos atstovai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė bei atsakingi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovai tinkamai atliko savo pareigas dėl 2021 metų rugpjūčio 10 dienos mitingo, po kurio kilo riaušės.
Be to, parlamentai kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją, kurios prašo ištirti, ar ministrė prieš buvusį VST vadą nevykdė mobingo.
Tuo tarpu Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pritaria tyrimui Seime, nes „buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado pasakojimai, kaip vyko darbas, sukėlė rezonansą“.
„Situacija atrodo nekaip. Yra riaušių malšinimo planas „Vėtra“ ir operacijos vadovui jį paskelbus VST įsilieja ir perima valdymą. VST pareigūnai buvo pasitelkti be to plano paskelbimo, kokiu būdu? Taip tikrai neturėtų būt, nes telefoninė teisė jau praeitas etapas, ir turėtų būti aiškiai dėliojamos užduotys valdant krizines situacijas“, – BNS sakė R. Tamašunienė.
Aiškintųsi, kas teisus
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ D. Gaižauskas sako, kad tik Seimo komisija galėtų įvertinti, kas teisus ginče dėl šiaurių valdymo, nes dabar yra ministrės A. Bilotaitės žodis prieš atsistatydinusio R. Pociaus žodį.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienintelė sako, kad reikalinga specialioji tyrimo komisija, nes čia turės būti ir A. Bilotaitė, ir generolas policijos R. Požėla, todėl, kad aš vakar išgirdau, kad „Vėtros“ plano nereikėjo įvesti, nes nebuvo riaušių. Čia iš viso skandalinga situacija, ar nebuvo generolui nurodymas, kad neskelbti „Vėtros“ būtent iš ministrės, reikia išsiaiškinti“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D. Gaižauskas.
Jis teigia, jog riaušių malšinimo aplinkybėms tirti reikia sudaryti Seimo komisiją, kuri atsakytų, kokia yra vidaus reikalų ministrės atsakomybė: ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo ir pan.
„Iš tiesų čia dvi atsakomybės šiuo metu, kurios vienaip ar kitaip pakibo ore, klausimų daug ir būtent turi atsakyti vidaus reikalų ministrė, premjerė ir taip toliau, bet kol kas tyla“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
„Sprendimai turi būt, dabar viena pusė pasakė, kita pusė pasakė – reikia išsiaiškinti“, – reziumavo opozicijos atstovas.
G. Landsbergis ministre pasitiki
A. Bilotaitę delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė visiškai pasitikintis ministre ir neabejojantis, kad ji atsakys į iškeltus klausimus.
Jis taip pat teigė, jog šioje istorijoje klausimų yra „daugiau ir plačiau“, taip pat ir skyrusiems R. Pocių į pareigas, nurodydamas į buvusį premjerą S. Skvernelį.
„Jeigu žinios apie jį (R. Pocių), kurios vakar buvo šiek tiek paviešintos VRM, yra teisingos, mes labai svarbioje valstybės pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų. Dabar klausimas man yra, kad tie žmonės, kurie labai gina, turiu omeny poną S. Skvernelį, kodėl jis labai nori išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam jis pažinodamas ir žinodamas situacijas, kurios susidariusios VRM, galėtų daryti įtaką, – kalbėjo G. Landsbergis. – Man rodos, kad klausimų čia yra ir plačiau, ir neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėm, kurie poną Pocių skyrė“.
Seimo laikinąją tyrimo komisiją inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 36 Seimo narių grupė.
VST palikęs jos vadovas R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, jog ministrė A. Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigė, jog savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Spalio pradžioje prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje. Anot Prezidentūros, teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai „irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę“.
Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
