riaušės

Prancūzijoje mokinių protestai virto masinėmis riaušėmis ir smurtiniais susirėmimais. Žmonės piktinasi augančiomis kainomis, socialine nelygybe ir valdžios sprendimais. Tačiau ar panašūs neramumai ateityje gali kilti ir Lietuvoje? Plačiau apie tai, ar Lietuva išmoks Prancūzijos pamokas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.

Po praėjusį savaitgalį kilusių smurtinių susirėmimų policijai vykdant griežtas priemones, šeštadienį prieš planuojamus protestus Italijoje dislokuotos saugumo pajėgos. Premjerės Giorgia Meloni griežtosios dešinės vyriausybė šią savaitę patvirtino griežtas saugumo reformas po smurto protrūkių, priminusių protestus Prancūzijoje.

Per Europos šalis besiritantys, riaušėmis virstantys šimtatūkstantiniai protestai gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų – apie tai jau viešai paskelbė Italijos gynybos ministras. O jungtis į masinius protestus žmonės kviečiami visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Bet Seime skamba kritika, kad susikoncentravus į kariuomenės stiprinimą, beveik neskiriame dėmesio tarnyboms, kurios atsakingos už vidaus saugumą.

Per savaitgalį Prancūzijoje dėl riaušių nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. parduotuvių – dvigubai daugiau, nei buvo skelbta vos prieš dieną. Tikimasi, kad didžiąją dalį nuostolių padengs draudikai, tačiau kol kas jie neturi net preliminaraus įvertinimo, kiek kainuos šie niokojimai. Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ naujienų portalui „Euronews“ pasakojo, kad jos nariai visais būdais bando padėti nukentėjusiems.

Savaitgalį vandalai nusiaubė Prancūzijos miestus: plėšė parduotuves, niokojo ir padeginėjo miestų aikštes. Po riaušių ir protestų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas kreipėsi į tautą, pasmerkė smurtą ir pareiškė, kad už padarytą žalą atsakys tie, kas plėšikavo, siaubė ir niokojo miestus.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs riaušių prie Seimo bylą, išteisino mokytoją Astrą Genovaitę Astrauskaitę, o Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, paliko galioti realų laisvės atėmimą. A. Genovaitei Astrauskaitei, organizavusiai riaušėmis pasibaigusią protesto akciją, anksčiau buvo skirta lygtinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu A. Kandrotui pirmosios instancijos teismas buvo skyręs ketverius metus kalėjimo.

Belfastą jau antrą parą iš eilės krečia masinės riaušės. Protestus išprovokavo žiaurus imigranto iš Sudano pasikėsinimas peiliu nužudyti vietos gyventoją. Miesto gatvės dabar virto tikru mūšio lauku. Ir nors nukentėjusiojo artimieji ragina protestuotojus nutraukti smurtą ir chuliganizmą, radikaliai nusiteikę ir kurstomi jaunuoliai puola policiją, padeginėja namus ir skelbia migrantų medžioklę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Viena iš Belfasto gatvių – lyg mūšio laukas.

Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, pirmadienį teisme nuteistieji tarė paskutiniuosius žodžius. Viena iš nuteistųjų byloje Astra Genovaitė Astrauskaitė neigė savo kaltę ir tvirtino, jog yra persekiojama už kritiką valdžiai.  „Ši baudžiamoji byla yra gėdingiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – teisme dėstė A. G. Astrauskaitė.

Vilniaus apygardos teisme, kur apeliacine tvarka nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, kaltinamieji pirmadienį turėtų pradėti sakyti paskutinį žodį. Bylos nagrinėjimas priartėjo prie pabaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai šioje byloje iš 87 kaltinamųjų 84 nuteisė už riaušes, daugumai jų buvo skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Du buvo išteisinti. Vienos moters veiksmai buvo perkvalifikuoti iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijai, jai skirtas laisvės apribojimas.

Dariaus ir Girėno stadione – sujudimas kaip per rimčiausias futbolo varžybas. Susirinkę sirgaliai taip įsiaudrina, kad kyla riaušės. Įsisiautėjusius aistruolius tramdo gausios policijos pajėgos – taip pareigūnai treniruojasi reaguoti į masinius neramumus ir atskleidžia, kad didžiausia problema išlieka institucijų nesusikalbėjimas. Stadione aidi skanduotės, o futbolo sirgalių aistros netrukus persikelia ir į prieigas – kyla riaušės.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę išklausė visų baigiamųjų kalbų riaušių prie Seimo byloje. „Kitame teismo posėdyje planuojama klausyti paskutiniųjų žodžių“, – Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė. Nuteistieji ar kaltinamieji po baigiamųjų kalbų turi teisę tarti paskutinį žodį. Šių pasisakymų metu leidžiama asmenims papildyti savo parodymus, juos apibendrinti.

Kaune, prie Dariaus ir Girėno stadiono, ketvirtadienį policijos pareigūnai, ugniagesiai praktikuosis reaguoti į riaušes, viešosios tvarkos pažeidimus. Kaip nurodė Kauno apskrities policija, pratybų metu pareigūnai treniruosis veikti masinių pažeidimų atvejais, bus imituojamos futbolo sirgalių susibūrimo, eisenų ir galimų pažeidimų situacijos. „Pratybose dalyvaus pareigūnai iš įvairių Kauno apskrities policijos teritorinių padalinių ir iš kitų apskričių, ne tik Kauno.

Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, trečiadienį buvo tęsiamos nuteistųjų ir jų gynėjų baigiamosios kalbos. Astra Genovaitė Astrauskaitė šioje byloje pirmos instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį apeliacine tvarka toliau nagrinėjo riaušių prie Seimo bylą. Teismo posėdyje toliau buvo apklausiami liudytojai, žiūrima vaizdo medžiaga iš 2021 m. rugpjūčio įvykių prie parlamento rūmų. Daliai kaltinamųjų byloje privaloma dalyvauti teismo posėdžiuose. Vienas jų – Mantas Stanionis. Visgi šis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Už nedalyvavimą posėdyje be pateisinamos priežasties teismas M. Stanioniui skyrė 200 eurų dydžio baudą.

Riaušių prie Seimo byloje liudijusi tinklalaidės „Komentaras TV“ vedėja Giedrė Gorienė teigė, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento rūmų ji matė provokatorius, kurie esą persekiojo ir ją pačią. Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, trečiadienį teisme liudijusi G. Gorienė pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį atvyko prie Seimo ir transliavo vaizdus iš tuomet vykusio mitingo.

Vilniaus apygardos teisme trečiadienį toliau nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, buvusi Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen per apklausą tvirtino nedavusi jokių nurodymų policijai ir Viešojo saugumo tarnybai. Nuotoliniu būdu apklausiama V. Čmilytė-Nielsen teisme papasakojo, kad 2021 metų rugpjūčio 10-ąją Seimo rūmuose ji buvo iki vėlumos – iš parlamento išvyko po vidurnakčio, apie 0.30 valandą. „Buvau savo kabinete.

Vienas vyras, nuteistas už dalyvavimą sausio 6-osios  išpuolyje prieš JAV Kapitolijų ir vėliau prezidento Donaldo Trumpo atleistas nuo bausmės, buvo suimtas dėl įtarimų grasinimais nužudyti vieną svarbiausių Kongreso narių demokratų. Niujorko valstijos policija sekmadienį pranešė, kad 34 metų Christopheris Moynihanas buvo suimtas „dėl teroristinio grasinimo“. Pareigūnai nurodė, kad Federalinio tyrimų biuro jungtinė terorizmo darbo grupė (FBI-JTTF) juos informavo, jog Ch.

Per riaušių prie Seimo bylos nuosprendžio skaitymą nualpusi teisėja Zina Vilnienė jaučiasi gerai, teigia Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. „Teisėjai prireikė medikų pagalbos. Mūsų žiniomis, viskas yra šiuo metu tikrai labai gerai. Teisėjos lauksime grįžtančios į darbą“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Šelmienė.  Skelbiant teismo nuosprendį, pirmadienį salėje nualpo teisėja Z. Vilnienė. Jai į pagalbą atskubėjo medikai.

Teismas pagaliau išnagrinėjo prieš 4 metus prie Seimo vykusių riaušių bylą. Antanas Kandrotas-Celofanas, kaip ir Andrejus Lobovas pripažinti kaltais. A. Lobovui skirta lygtinė bausmė, o A. Kandrotui subendrinus kitus nuosprendžius, skirtas kalėjimas 4 metams. Tiek jis, tiek A. Lobovas, pripažinti recidyvistais. Panašias, lygtines bausmes gavo ir kiti riaušių dalyviai, nors keletas buvo ir išteisintų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, pirmadienį paskelbęs nuosprendį riaušių prie Seimo byloje, nurodė, kad  2021 m. rugpjūčio 10 d. prie parlamento susirinkusiųjų žmonių veiksmai palaipsniui įžūlėjo, o pažeidimai virto sunkesniais nusikaltimais. Galiausiai, teismo vertinimu, minios veiksmai įgavo tokį pavojingumo laipsnį, kad juos galima pavadinti riaušėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį skelbia nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Šioje baudžiamojoje byloje yra 87 kaltinamieji. Teisėja Zina Vilnienė, pradėjusi skaityti nuosprendį, paskelbė, kad teismas išteisina kaltinamąjį Vaclavą Kiselį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, tarp besirenkančių pirmadienį išklausyti riaušių prie Seimo bylos nuosprendį – prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis bei europarlamentaras Petras Gražulis. „Noriu palaikyti visus, kuriuos teisia, tuos vadinamus politinius kalinius. Lukašenka irgi teisia tuos, kurie maištauja, kurie priekaištauja, kurie nepritaria jo politikai. Lukašenka jau amnestiją išleido, gal ir teismas amnestuos kai kuriuos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį skelbs nuosprendį riaušių prie Seimo byloje – verdikto sulauks 87 kaltinamieji. Ši byla savo apimtimi yra didžiausia Lietuvoje, ji susijusi su 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusiais neramumais. Didžioji dalis kaltinimų yra susiję dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policininkams ar kitiems pareigūnams, provokavimu viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Olandijoje jaunos aktyvistės suorganizuotas protestas prieš šalies migracijos politiką staiga virto riaušėmis. Hagos policija skelbia areštavusi apie 30 smurtautojų, kai tūkstantinė minia ėmė blokuoti greitkelį ir pulti policijos pareigūnus. Vos iš autobusiuko išlipus riaušių policijos pareigūnams, į juos skrieja akmenys, o tuoj ir puola įsiutusi riaušininkų gauja.

Nepalo sostinę ir kitas miestų dalis sukrėtė „Gen Z protestai“ — jaunimo judėjimas, prasidėjęs nuo vyriausybės socialinių tinklų blokavimo, bet greitai išsiplėtęs į platesnį nepasitenkinimą dėl korupcijos, nepotizmo ir prastų ekonominių šalies perspektyvų. Protestuose žuvo mažiausiai 19 žmonių, manoma, dėl perteklinių policijos veiksmų. Po tokio smurto protrūkio į gatves išėjo dar daugiau žmonių, kurie užėmė Vyriausybės pastatą, įsiveržė į daugelio šalies lyderių namus.

Los Andžele demonstrantai sekmadienį padeginėjo automobilius ir grūmėsi su saugumo pajėgomis, policijai neprileidžiant protestuotojų prie Nacionalinės gvardijos karių, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas išsiuntė į antrojo pagal dydį JAV miesto gatves. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip susirinkusieji „amerikiečiai protestuotojai“ degina JAV vėliavą ir spjaudo ant jos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, trečiadienį baigiamąją kalbą pasakė paskutinis advokatas – Erikas Rugienius, ginantis tris iš 87 kaltinamųjų. Savo baigiamąją kalbą jis pradėjo apie 10 valandą. Advokatas tą darė visą dieną, tačiau užbaigti kalbos nespėjo. E. Rugienius baigiamąją kalbą tęs ketvirtadienį. Jis gina riaušių organizatore vadinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę, Antaną Norvydą ir Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.

Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, trečiadienį buvo tęsiamos kaltinamųjų advokatų baigiamosios kalbos. Dalis jų teigė, kad jų ginamieji pripažįsta mėtę vandens buteliukus į pareigūnų pusę, tačiau, anot advokatų, tai nebuvo su kitais prie Seimo susirinkusiais žmonėmis suderinti veiksmai. Kaltinamųjų gynėjų įsitikinimu, tokių veiksmų taip pat negalima vadinti dalyvavimu riaušėse.

Riaušių byloje trečiadienį tęsiant kaltinamųjų baigiamąsias kalbas, viena viena iš gynėjų posėdžio metu suabejojo, ar riaušės išvis vyko. „Ar apskritai buvo riaušės, kurioms prasidėjus turėjo būti įvestas planas „Vėtra“?“ – klausė kaltinamojo Jevgenijaus Ivanovo advokatė Ana Ustinovič.

Kaltinamoji riaušių prie Seimo byloje Erika Andriukaitienė sulaukė dar vienos 300 eurų baudos už neatvykimą į teismo posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis per posėdį trečiadienį paskelbė, kad už neatvykimą į posėdį praeitą savaitę moteriai skiriama bauda. Bauda skirta ir kitam kaltinamajam – už neatvykimą į du posėdžius Arvydas Jasaitis nubaustas 500 eurų bauda. Dar viena 300 eurų bauda E. Andriukaitienei buvo skirta praėjusią savaitę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas keturiems riaušių prie Seimo bylos kaltinamiesiems už praleistus teismo posėdžius skyrė pinigines baudas. Kaip ketvirtadienį paskelbė riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis, 300 eurų dydžio piniginė baudos už praleistus teismo posėdžius skirtos kaltinamiesiems Vladislavui Derkač, Žydrūnui Kamarovui, Arturui Točilovui, Erikai Andriukaitienei.

Riaušių prie Seimo byloje ketvirtadienį toliau tęsiant baigiamąsias kalbas, prokuroras Romualdas Betingis įvairių protestų dalyvį Andrejų Lobovą vadino didžiausiu kurstytoju. „Lobovas buvo pats aktyviausias provokatorius ir kurstytojas“, – remdamasis prie Seimo dirbusių pareigūnų parodymais Vilniaus miesto apylinkės teisme kalbėjo prokuroras. Pasak jo. per garsiakalbį vyras ragino nesiskirstyti, nepaklusti pareigūnams, sakė, kad valdžia neteisėta ir ją reikia versti, ragino veržtis į Seimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienio popietę pradėtos baigiamosios kalbos riaušių prie Seimo byloje. Pirmasis baigiamąją kalbą sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Matevičius.  Pradžioje jis išvardijo per riaušes nukentėjusius pareigūnus ir kuo jie buvo sužaloti: akmenimis, pirotechnikos gaminiais, betono luitais, kiaušiniais, buteliais. Pasak prokuroro, tarp teisiamųjų yra nemažai anksčiau neteistų asmenų, bet yra ir tokių, kurie teisti daugybę kartų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Remigijus Matevičius teigė, kad visų 87 atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu turėtų būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį toliau bus nagrinėjama riaušių prie Seimo byla – planuojama pradėti baigiamąsias kalbas. Posėdyje ketinama taip pat baigti skelbti bylos medžiagą, priimti proceso dalyvių prašymus. Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Rusijos Korkino mieste, esančiame už 35 km nuo Čeliabinsko, kilo masinės riaušės, per kurias buvo sulaikyta dešimtys žmonių. Kaip pranešė „Laisvės radijo“ rusų tarnyba, kuria remiasi portalas „rbc.ua“, neramumai prasidėjo po vietinės gyventojos, dirbusios taksiste, nužudymo. Moters kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas jos automobilyje. Spalio 24-osios vakarą keli šimtai Korkino gyventojų susirinko prie romų diasporos atstovams priklausančio namo.

Portugalijos valdžia trečiadienį pranešė, kad po dar vienos dėl policijos nušauto juodaodžio Lisabonoje kilusių riaušių nakties buvo sulaikyti trys asmenys. Portugalijos žiniasklaidos teigimu, neramumus šioje pietų Europos šalyje, kur smurto protrūkiai yra retenybė, sukėlė jauni riaušininkai iš vargingesnių rajonų.

Ukrainos Čerkasų mieste Ukrainos ortodoksų bažnyčios Maskvos patriarchato nariai šturmavo Šv. arkangelo Mykolo katedrą, skelbia UNIAN ir NEXTA. Pranešama, kad šturme dalyvavo metropolitas Teodosijus, įtariamas tarpreliginės neapykantos kurstymu. Minia įsiveržė į katedrą ir ėmė varyti lauk Ukrainos stačiatikių bažnyčios kapelionus ir kitus bendruomenės narius. Kilo muštynės, buvo panaudotos pipirinės dujos, minia daužė stebėjimo kameras, langus ir duris.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama Astra Genovaitė Astrauskaitė trečiadienį teisme pasakojo, kad ji nėra niekaip susijusi su neramumais prie parlamento. Kaltinamoji tvirtino organizavusi taikią protesto akciją, o, jos manymu, riaušės buvo išprovokuotos tuometinių valdančiųjų politinių jėgų. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje 2021 m. riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitei pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas galimai neblaiviam riaušių prie Seimo byloje pasirodžiusiam ir teismo darbui trukdžiusiam advokatui Laisviui Margaičiui skyrė 500 eurų dydžio baudą. „Advokatui L. Margaičiui skirta 500 eurų bauda“, – trečiadienį pranešė riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė, teisėja Zina Vilnienė. Ji teigė, kad bauda advokatui skirta už teismo posėdžio trukdymą.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apskundė Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį dėl poveikio riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policininkui. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. Kandrotą pripažinti kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam bei skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pranešė prokuratūra.

Riaušių prie Seimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas toliau baudžia į posėdžius neatvykstančius kaltinamuosius, teismo akiratyje ir jų gynėjai. Teisėjas teisėjų Jeugenijušas Jaglinskis per posėdį trečiadienį paskelbė, kad už nedalyvavimą praeitą savaitę, rugsėjo 11 dieną vykusiame teisiamajame posėdyje, gynėjui, advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui paskirta 100 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį tęsė 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, buvo toliau apklausinėjami kaltinamieji. Kaltinamasis Saulius Vanagas teisme pripažino į Seimo pusę metęs vandens buteliuką. Jis taip pat nurodė, kad prie parlamento dirbę pareigūnai esą stumdė žmones, purškė jiems dujas. „Tuomet, kai pradėjo purkšti dujas ant žmonių, tai taip gavosi. Pykčio išraiška“, – sakė S. Vanagas, paklaustas, kodėl metė vandens buteliuką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį grįš nagrinėti 2021 m. riaušių prie Seimo bylą. Teismas šioje byloje ketina tęsti vasarą pradėtas kaltinamųjų apklausas. „Kaltinamųjų apklausomis toliau bus tęsiama įrodymų tyrimo fazė nagrinėjant šią baudžiamąją bylą“, – Eltai teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Pirmasis riaušininkas, 2021 m. sausį įsiveržęs į JAV Kapitolijų, nuteistas kalėti 53 mėnesius už pilietinius neramumus ir baudžiamuosius teisės pažeidimus. Tai antradienį pranešė prokurorai. 47 metų Michaelas Sparksas buvo „pirmasis riaušininkas, įžengęs į JAV Kapitolijaus pastatą 2021 m. sausio 6 d.“, pareiškė kaltintojai, remdamiesi įrodymais.

Po trijų mergaičių nužudymo Sautporte Jungtinę Karalystę užplūdo antiimigracinių protestų banga – pirmą kartą per 13 metų šalyje kilo toks plataus masto chaosas. Roterhame, prie viešbučio, kuriame apsistoja migrantai, siautėjo minia, kuri svaidė akmenis ir kėdes į policiją. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris incidentą pavadino kraštutinių dešiniųjų banditizmu ir pažadėjo nubausti visus jo dalyvius.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Didžiojoje Britanijoje kraštutinių dešiniųjų pažiūrų riaušininkai padeginėjo viešbučius, užpuolė policijos pareigūnus ir sukėlė chaosą gatvėse, o vidaus reikalų ministrė Yvette Cooper įspėjo, kad ne tik riaušininkai, bet ir neramumus skatinantys internete sulauks „atpildo“, rašoma „The Daily Mail“. Po to, kai buvo suimta daugiau kaip 420 žmonių, Yvette Cooper šią savaitę riaušininkų veiksmus pavadino „gėdingu banditizmu“ ir perspėjo, kad „dar daug kas bus sulaikyti“, nes valdžios institucijos t...

Didžiojoje Britanijoje minia migrantų užpuolė policijos pareigūnus – kelios dešimtys agresyvių vyrų apvertė pareigūnų automobilį, padegė keleivinį autobusą ir sukėlė tikrą chaosą Lidso gatvėse. Didžiosios Britanijos Lidse buvo tikras chaosas – vietiniai gyventojai filmavo viduryje gatvės degantį keleivinį autobusą. Dešimtys riaušininkų į siautėjančias liepsnas mėtė daiktus, kurstė ugnį. Visas šis chaosas prasidėjo, kai policija atvyko į iškvietimą dėl buitinio smurto.

Šalyje veikiantys kalėjimai yra vieni pavojingiausių taškų kilus hibridinei grėsmei – perspėja Viešojo saugumo tarnybos vadas. Dalimi nuteistųjų priešas galėtų lengvai pasinaudoti, siekiant sukelti sumaištį šalyje. Kalėjimuose vyksta pratybos, tokios vyko ir Marijampolėje. Viešojo saugumo ir kalėjimo pareigūnai praktikavosi kaip numalšinti neramumus.  Marijampolės kalėjime nuo pat trečiadienio ryto – neramumai.