riaušės

Prancūzijos policija riaušėms malšinti pasitelks šarvuotas transporto priemones, penktadienį pareiškė premjerė Elisabeth Borne, po tris naktis trukusių smurtinių protestų, kilusių po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jo 17-metį vairuotoją.

Visoje Prancūzijoje prieš tikėtinus naujus protestus dėl incidento, kai policininkas nušovė paauglį, ketvirtadienį bus dislokuota apie 40 tūkst. policijos pareigūnų, paskelbė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas. Paryžiuje ir aplink jį bus dislokuota maždaug 5 tūkst. policininkų, sakė ministras. Jis kalbėjo po to, kai dvi naktis iš eilės šalyje vyko protestai – kartais smurtiniai – dėl 17-mečio vairuotojo nušovimo policijai sustabdžius jo automobilį.

Dėl riaušių prie Seimo teisiamas kadaise už mašinų vagystes nuteistas ir kalėjęs Andrejus Lobovas ir toliau šaiposi iš teisėsaugos ir visos valstybės. Trečiadienį jis teismo salėje išsirengė, o tada tiesiai prieš teisėjų akis ant nuogo Lobovo kūno pasimatė jo tatuiruotės su svastika, Trečiojo reicho ereliu ir net Adolfo Hitlerio portretu. Policija pradėjo tyrimą dėl nacių simbolių viešo demonstravimo. Bet pats Lobovas sako, kad policijos nebijo, mat baudų niekada nemoka.

Riaušių prie Seimo bylos posėdyje trečiadienį nacistines tatuiruotes demonstravusio kaltinamojo Andriaus Lobovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl draudžiamų simbolių, BNS ketvirtadienį informavo policija. „Tam asmeniui pradėta administracinė nusižengimo bylos teisena pagal ANK 524 straipsnio pirmą dalį, tai yra nacistinių, komunistinių simbolių demonstravimą, platinimą“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Kaltinamieji riaušių prie Seimo byloje kaltinami mėtę akmenis į pareigūnus ir prieš juos smurtavę, išprovokavę žmonių sambūrį ir šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką. Pagal paskelbtus kaltinimus, vyrai ir moterys į pareigūnus mėtė ne tik akmenis, bet ir vandens butelius, betono gabalus, smūgiavo vėliava.  Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį prokuroras toliau tęsė kaltinamojo akto skaitymą 2021 metais rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau svarstoma riaušių byla. Šiandien Antanas Kandrotas-Celofanas parašė pareiškimą policijai dėl prokuroro nušalinimo. „Yra priduotas pareiškimas baudžiamojo kodekso dėl prokuroro, kadangi praeitą kartą buvo prašoma nušalinimo. Teisinis pagrindas yra, aš parašiau pareiškimą, kadangi kyla interesų konfliktas“, – teigia jis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau svarstoma riaušių byla. Trečiadienio rytą viena iš kaltinamųjų Astra Genovaitė Astrauskaitė išreiškė savo nuomonę – prašo teismo posėdį perkelti į kitą erdvę. Jos teigimu, ne vienas žmogus jaučiasi blogai. Jai antrina ir tie, kurie pastirąjį kartą paliko posėdžių salę, nes jautėsi blogai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau svarstoma riaušių byla. Šiandien teismo salėje kiek ramiau, tačiau dar prieš prasidedant teismui sklido kalbos, kad Antanas Celofanas-Kandrotas yra išsikvietęs asmenis, kurie šiandien turėtų tikrinti aplinką ir oro ventiliaciją teismo salėje, mat pastarąjį kartą kaltinamiesiems darėsi bloga, pakilo spaudimas, į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvykę medikai matavo temperatūrą, o A. Kandrotas-Celofanas kreipėsi į medikus pasidaryti kardiogra...

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius riaušių prie Seimo byloje kaip liudytojai kol kas nebus kviečiami ir apklausiami, antradienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Juos iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytojus per posėdį prašė riaušių byloje kaltinamas Antanas Kandrotas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę. Daugiau nei prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Celofanas-Kandrotas, kuris dar prieš prasidedant teismui atsistojęs, skambiomis frazėmis kalbėjosi su dešimtimis įtariamaisiais pripažintų asmenų, ragino vienytis ir palikti salę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį vėl atvers riaušių prie Seimo bylą – teisėjų kolegija turėtų paskelbti nutartis dėl vienam iš kolegijos narių, teisėjui Mindaugui Striaukui, pareikšto nušalinimo bei kaltinamojo pareikšto nušalinimo advokatui. Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.

Praėjusią savaitę sporto pasaulį sudrebino  masinės muštynės tarp Madrido „Real“ ir Belgado „Partizan“ krepšininkų. To pasekmė – 21 diskvalifikacinė pražanga ir įaudrintos emocijos prieš Eurolygos ketvirtfinalio serijos persikėlimą į Belgradą. Įvykiai Madride jau dabar įvardinamos kaip vienos beprotiškiausių muštynių tokio aukšto rango krepšinio rungtynių istorijoje.

Buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro trečiadienį, atvykęs į federalinę policiją, neigė, kad suvaidino kokį nors vaidmenį sausį vykusiose antivyriausybinėse riaušėse, į kurias susirinko jo šalininkai. Kraštutinių dešiniųjų lyderis tiriamas dėl įtariamo vaidmens rengiant ir kurstant riaušes, per kurias siekta nuversti jo įpėdinį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą.

Praėjus pusantrų metų po riaušių prie Seimo, teismas pagaliau ėmėsi nagrinėti šią bylą. Prie teismo nuo ryto budėjo sustiprintos policijos pajėgos, posėdžiui paskirta didžiausia teismo salė – susirinko keli šimtai dalyvių. Iš 87 kaltinamųjų dalyvavimu riaušėmis, atvyko 71. Tačiau nepasirodė pačių riaušių organizavimu kaltinama pagarsėjusi mokytoja Astra Astrauskaitė.

Daugiau nei 50 kaltinamųjų riaušių prie Seimo byloje siekia nušalinti vieną iš teisėjų kolegijos narių, teisėją Mindaugą Striauką. Be to, vienas kaltinamųjų nori nušalinti jam valstybės paskirtą gynėją, nes jis nepritarė teisėjo nušalinimui. Nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jam pritarė kitas kaltinamasis Andrejus Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji.

Su pareigūnų trūkumu susiduriančiai policijai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė meta gelbėjimosi ratą – prie policijos prijungs riaušių malšinimui skirtą sukarintą Viešojo saugumo tarnybą. Masinių neramumų malšinimui apmokyti, o kartu ir strateginius šalies objektus saugantys pareigūnai dabar turės atlikti ir kasdienes policijos funkcijas – gaudyti girtus vairuotojus ir panašiai. Bilotaitė aiškina, kad tai bus į naudą visiems, o, be to, leis sutaupyti pinigų, tačiau kiek, pasakyti negali.

Prancūzijos gatvėse demonstrantai ir toliau daužo vitrinas, degina automobilius, šiukšles ir reikalauja atšaukti pensijų reformą, kurią šalies valdžia priėmė be balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose. Dėl riaušių jau ilgiau nei dvi savaites kenčia ir turistai – negali nei aplankyti Eifelio bokšto, nei važiuoti traukiniais. Protestuotojai Paryžiuje nė kiek nedvejodami spiria į parduotuvės vitrinos stiklą ir jį visiškai sudaužo.

Izraelyje – masiniai protestai ir streikai: neveikia didžiausias šalies oro uostas ir du pagrindiniai jūrų uostai, o dešimtys tūkstančių žmonių jau antrą dieną gatvėse. Taip jie priešinasi premjero Netanyahu stumiamai teismų reformai. Izraelis nyra į vis didesnį chaosą. Šalyje jau 11-tą savaitę vyksta masiniai protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų reformą, kurios esmė jog Vyriausybės galėtų kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Prancūzijos sostinėje – smurtas ir įsiūtis. Įniršę Paryžiaus gyventojai leidžia fejerverkus, degina transporto priemones ir priešinasi pareigūnams, kurie bando suvaldyti riaušes, ne pirmą savaitę vilnijančias per šalį. Prancūzai taip bando išsikovoti, kad valdžia persigalvotų dėl pensijų reformos. Naktinis Paryžius, apie kurį svajoja bene visi įsimylėjai, įsivaizduojantys, kad už kiekvieno kampo poros demonstruoja savo meilę.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Kazachstano teismas nuteisė buvusį gynybos ministrą 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kaip jis dorojosi su pareigomis vykstant kruvinoms riaušėms 2022 metais, ketvirtadienį pranešė oficialioji šios Vidurio Azijos šalies naujienų agentūra. Muratas Bektanovas ėjo gynybos ministro pareigas, kai praėjusių metų sausį visoje šalyje kilo protestai dėl degalų kainų. Jie buvo žiauriai numalšinti ir, oficialiais duomenimis, žuvo 238 žmonės.

Dar viena riaušių naktis Sakartvele. Sostinė Tbilisis paskendo ašarinių dujų debesyse, o riaušių pareigūnai sulaikė dešimtis dėl „užsienio agentų“ įstatymo nepatenkintų protestuotojų, dalis kurių mėgino brautis į parlamentą. Visgi kartvelai savo pasiekė – valdantieji įstatymą atšaukė. O lietuvių bendruomenės Sakartvele pirmininkė sako, kad šalies valdžia parodė tikrąjį savo veidą. Dar viena brutalaus susidorojimo su protestuotojais naktis Sakartvele.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis, kuriam paskirta nagrinėti riaušių prie Seimo bylą, teismo administracijos prašo sudaryti teisėjų kolegiją, o pačią bylą pripažinti prioritetine. „Šiandien gauti prašymai turi būti išnagrinėti per 30 dienų“, – BNS antradienį sakė teismo pirmininko patarėja Laura Kaupelė.

Brazilijoje buvusio prezidento šalininkai bandė šturmuoti valstybinius pastatus – jėga įsiveržė į Aukščiausiojo teismo, Kongreso rūmus ir prezidentūrą. Policijai teko prieš riaušininkus panaudoti ir ašarines dujas bei vandens patranką. O ekspertai jau ėmė lyginti – esą šis šturmas yra praktiškai toks pats, koks įvyko sausio 6-ąją, kai tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo šalininkai bandė šturmuoti Kapitolijų.

Riaušių dėl COVID-19 ribojimų prie Seimo baudžiamoji byla keliauja į teismą. Teisiamųjų suolan sės kone šimtas kaltinamųjų: be kaltinimų dalyvavimu riaušėse, kai kurie teisiamieji dar kaltinami sprogmenų ir ginklų laikymu. Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė beveik prieš pusantrų metų prie Seimo vykusių riaušių bylą.

Prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Pareigūnai sako, kad tai buvo ypač sunkus tyrimas. Kaltinimai pareikšti 87 asmenims, bet riaušių organizavimu kaltinamas tik vienas asmuo, tačiau prokurorai neatskleidžia, kas jis.

Prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Plačiau pakomentuoti baigtą ikiteisminį tyrimą jos atstovai žada vėliau pirmadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje. Spalio pradžioje skelbta, jog įtarimai tyrime pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.  Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst.

Peru vilnija nuožmūs protestai, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 7 žmonės. Protestuotojai blokuoja kelius, degina padangas ir į riaušių policiją mėto akmenis. Peru gyventojai į gatves išėjo po to, kai šalies parlamentas nušalino prezidentą ir jį suėmė, o tuomet paskyrė naują šalies vadovę. Peru sostinės gatvėse – įspėjamieji šūviai protestuotojams. Tuos, kuriuos pavyksta sugauti riaušių policijai, keliauja į kalėjimą.

Uzbekistane pirmadienį prieš teismą stojo apie 20 žmonių, dalyvavusių precedento neturinčiose antivyriausybinėse „riaušėse“ liepos mėnesį ir kaltinamų „kenkimu konstitucinei santvarkai“. Oficialiais duomenimis, 21 žmogus žuvo per autonominėje Karakalpakijoje vykusius protestus dėl planuoto konstitucijos pakeitimo, kuriuo būtų pakirsta šio regiono apsisprendimo teisė.

Belgijai Pasaulio futbolo čempionate Katare nusileidus Marokui, Briuselyje sekmadienį kilo riaušės, per kurias policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Dešimtys sirgalių daužė parduotuvių vitrinas, mėtė fejerverkus ir padeginėjo automobilius. Dar nepasibaigus rungtynėms „kelios dešimtys žmonių, tarp kurių dalis buvo su gobtuvais, siekė konfrontacijos su policija, o tai kėlė pavojų visuomenės saugumui“, sakoma Briuselio policijos pareiškime.

Irano teismas skyrė antrą per tris dienas mirties bausmę dėl „riaušių“, susijusių su protestais po Mahsos Amini mirties, pranešė šalies teismų sistema.

Graikijos sostinėje Atėnuose griaudi sprogimai – taip graikai valdžiai bando parodyti, kokie yra įniršę dėl prastėjančios ekonominės situacijos. Į sostines gatves protestuoti išėjo bent 20 tūkstančių žmonių. Įniršusią minią riaušių policijai teko tramdyti – pareigūnai suėmė bent 10 žmonių. Sprogimai griaudi pačioje Graikijos širdyje – Atėnuose prie parlamento rūmų.

Opozicija antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių. Parlamentinį tyrimą inicijuoja 57 opozicijos parlamentarai, tačiau kad jis būtų atliekamas, turi pritarti dauguma dėl to balsavusių Seimo narių. Laikinajai tyrimo komisijai siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus.

Opozicijos iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo tėra noras išlaikyti dėmesį, sako Seimo pirmininkė. „Ši komisija signalizuoja konstruktyvių idėjų badą, nes paprastai tokiu laikotarpiu, rudens Seimo sesijos metu, opozicijos politikai dažniausiai kritikuotų biudžetą ir registruotus siūlymus jam, o dabar, man rodos, nerandama būdų aptikti kokių nors kritinių taškų biudžeto projekte ir dėl to imamasi tokios kovos už dėmesį“, – ketvirtadienį LRT televi...

Institucijų ir politikų ginčai dėl pernykščių riaušių prie Seimo valdymo kelia nerimą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Žiūriu į tai su tam tikru stipriu nerimu. Todėl kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste tokie dalykai tiesiog valstybei neišeina į sveikatą, kaip bebūtų.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad Viešojo saugumo pasitelkimo per pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo kaip įstaigos vadovo klaida. „Taip, tai Policijos departamento (klaida – BNS). Na, aš vadovauju Policijos departamentui ir visai Lietuvos policijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Požėla, paklaustas, ar tai yra policijos ir jo paties asmeninė klaida.

Seimo opozicija inicijuos parlamentinį tyrimą, siekiant gauti atsakymus į klausimus, ar tinkamai buvo malšintos pernykštės riaušės prie parlamento, ar teisėtai elgėsi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Inicijuos opozicinės frakcijos, bet, aišku, tai yra Seimo valia“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis. Taip jis kalbėjo po opozicinių frakcijų susitikimo su vidaus reikalų ministre.

Dauguma Seimo opozicinių frakcijų pritaria parlamentiniam tyrimui tirti ginčą tarp Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo Ričardo Pociaus dėl veiksmų malšinant riaušes prie Seimo pernai rugpjūtį.

Viešojo saugumo tarnybą (VST) palikęs Ričardas Pocius teigia ne kartą sulaukęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalavimo trauktis iš pareigų, o įtampa ėmė formuotis po pernai vykusių riaušių malšinimo prie Seimo. „Nuo riaušių ir prasidėjo nepasitenkinimas mūsų veiksmais.

Vilniaus apskrities policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl pernai vykusių riaušių prie Seimo, įtarimai jame pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.  Kaip trečiadienį pranešė policija, tyrimo metu apklausta 319 liudytojų, o pranešimai apie įtarimus buvo įteikti 101 asmeniui, tačiau 14 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. „Todėl šiuo metu 87 įtariamiesiems įteikti galutiniai įtarimai.

Jungtinėse Valstijose pirmadienį prasidėjo rezonansinis penkių kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Oath Keepers“ narių teismas dėl pernai įvykusių riaušių Kapitolijuje. Kaip prisiekusiųjų žiuri sakė prokurorai, ši grupė surengė „ginkluotą maištą“, siekdama padėti eksprezidentui Donaldui Trumpui išlaikyti valdžią savo rankose.

Neramiai Ekvadoro kalėjimų sistemai suduotas dar vienas smūgis – per naujausias riaušes žuvo mažiausiai 15 kalinių, pranešė šios Pietų Amerikos šalies pareigūnai. Per riaušes taip pat nukentėjo 21 žmogus, praneša Ekvadoro kalėjimus valdanti agentūra SNAI. SNAI anksčiau paskelbė, kad taktiniai daliniai tęsia operacijas, siekdami atgauti kalėjimo, esančio Latakungos mieste, kontrolę. Šiame objekte yra apie 4 300 kalinių, ir jis yra vienas didžiausių šalyje.

Indonezijos futbolo stadione į aikštę įsiveržus tūkstančiams įpykusių vietos sirgalių, policijai atsakius ašarinėmis dujomis ir kilus spūsčiai, žuvo mažiausiai 125 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Anksčiau skelbta apie 174 aukas, bet pareigūnai patikslino skaičių, paaiškinę, kad kai kurių žuvusiųjų pavardės buvo įtrauktos į sąrašus du kartus. „Šiandien žuvusiųjų skaičius yra 125. 124-ių tapatybės buvo nustatytos, o vieno – ne.

Antradienį Panevėžyje, „Cido“ arenoje, vyks savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, per kurias bus imituojamos riaušės. „Pratybų tikslas – įvertinti mieste veikiančių civilinės saugos subjektų parengtį reaguoti ir atlikti savo funkcijas kilus neramumams“, – teigiama miesto savivaldybės pranešime. Per pratybas Parko ir Nemuno gatvėse gali būti ribojamas transporto priemonių eismas.

Donaldas Trumpas darė spaudimą viceprezidentui, kad šis prisidėtų prie jo neteisėto sąmokslo užginčyti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus,  o kai šis atsisakė, pakurstė minią, kuri sukėlė pavojų viceprezidento gyvybei, ketvirtadienį sakė Kongreso tyrėjai ir buvę administracijos patarėjai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasmerkė Kongreso tyrimą dėl jo šalininkų riaušių JAV Kapitolijuje praėjusiais metais kaip „pasityčiojimą iš teisingumo“. Savo 12 puslapių laiške D. Trumpas pabrėžė, kad užuot sutelkę dėmesį į svarbesnes šalies problemas, valdantieji demokratai surengė „teismo inscenizaciją, besitikėdami atitraukti amerikiečių dėmesį nuo jų patiriamo didžiulio skausmo“. „Tiesa yra ta, kad amerikiečiai masiškai plūdo į Vašingtoną.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.