riaušės

Prancūzijos sostinėje – smurtas ir įsiūtis. Įniršę Paryžiaus gyventojai leidžia fejerverkus, degina transporto priemones ir priešinasi pareigūnams, kurie bando suvaldyti riaušes, ne pirmą savaitę vilnijančias per šalį. Prancūzai taip bando išsikovoti, kad valdžia persigalvotų dėl pensijų reformos. Naktinis Paryžius, apie kurį svajoja bene visi įsimylėjai, įsivaizduojantys, kad už kiekvieno kampo poros demonstruoja savo meilę.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Kazachstano teismas nuteisė buvusį gynybos ministrą 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kaip jis dorojosi su pareigomis vykstant kruvinoms riaušėms 2022 metais, ketvirtadienį pranešė oficialioji šios Vidurio Azijos šalies naujienų agentūra. Muratas Bektanovas ėjo gynybos ministro pareigas, kai praėjusių metų sausį visoje šalyje kilo protestai dėl degalų kainų. Jie buvo žiauriai numalšinti ir, oficialiais duomenimis, žuvo 238 žmonės.

Dar viena riaušių naktis Sakartvele. Sostinė Tbilisis paskendo ašarinių dujų debesyse, o riaušių pareigūnai sulaikė dešimtis dėl „užsienio agentų“ įstatymo nepatenkintų protestuotojų, dalis kurių mėgino brautis į parlamentą. Visgi kartvelai savo pasiekė – valdantieji įstatymą atšaukė. O lietuvių bendruomenės Sakartvele pirmininkė sako, kad šalies valdžia parodė tikrąjį savo veidą. Dar viena brutalaus susidorojimo su protestuotojais naktis Sakartvele.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis, kuriam paskirta nagrinėti riaušių prie Seimo bylą, teismo administracijos prašo sudaryti teisėjų kolegiją, o pačią bylą pripažinti prioritetine. „Šiandien gauti prašymai turi būti išnagrinėti per 30 dienų“, – BNS antradienį sakė teismo pirmininko patarėja Laura Kaupelė.

Brazilijoje buvusio prezidento šalininkai bandė šturmuoti valstybinius pastatus – jėga įsiveržė į Aukščiausiojo teismo, Kongreso rūmus ir prezidentūrą. Policijai teko prieš riaušininkus panaudoti ir ašarines dujas bei vandens patranką. O ekspertai jau ėmė lyginti – esą šis šturmas yra praktiškai toks pats, koks įvyko sausio 6-ąją, kai tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo šalininkai bandė šturmuoti Kapitolijų.

Riaušių dėl COVID-19 ribojimų prie Seimo baudžiamoji byla keliauja į teismą. Teisiamųjų suolan sės kone šimtas kaltinamųjų: be kaltinimų dalyvavimu riaušėse, kai kurie teisiamieji dar kaltinami sprogmenų ir ginklų laikymu. Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė beveik prieš pusantrų metų prie Seimo vykusių riaušių bylą.

Prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Pareigūnai sako, kad tai buvo ypač sunkus tyrimas. Kaltinimai pareikšti 87 asmenims, bet riaušių organizavimu kaltinamas tik vienas asmuo, tačiau prokurorai neatskleidžia, kas jis.

Prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Plačiau pakomentuoti baigtą ikiteisminį tyrimą jos atstovai žada vėliau pirmadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje. Spalio pradžioje skelbta, jog įtarimai tyrime pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.  Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst.

Peru vilnija nuožmūs protestai, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 7 žmonės. Protestuotojai blokuoja kelius, degina padangas ir į riaušių policiją mėto akmenis. Peru gyventojai į gatves išėjo po to, kai šalies parlamentas nušalino prezidentą ir jį suėmė, o tuomet paskyrė naują šalies vadovę. Peru sostinės gatvėse – įspėjamieji šūviai protestuotojams. Tuos, kuriuos pavyksta sugauti riaušių policijai, keliauja į kalėjimą.

Uzbekistane pirmadienį prieš teismą stojo apie 20 žmonių, dalyvavusių precedento neturinčiose antivyriausybinėse „riaušėse“ liepos mėnesį ir kaltinamų „kenkimu konstitucinei santvarkai“. Oficialiais duomenimis, 21 žmogus žuvo per autonominėje Karakalpakijoje vykusius protestus dėl planuoto konstitucijos pakeitimo, kuriuo būtų pakirsta šio regiono apsisprendimo teisė.

Belgijai Pasaulio futbolo čempionate Katare nusileidus Marokui, Briuselyje sekmadienį kilo riaušės, per kurias policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Dešimtys sirgalių daužė parduotuvių vitrinas, mėtė fejerverkus ir padeginėjo automobilius. Dar nepasibaigus rungtynėms „kelios dešimtys žmonių, tarp kurių dalis buvo su gobtuvais, siekė konfrontacijos su policija, o tai kėlė pavojų visuomenės saugumui“, sakoma Briuselio policijos pareiškime.

Irano teismas skyrė antrą per tris dienas mirties bausmę dėl „riaušių“, susijusių su protestais po Mahsos Amini mirties, pranešė šalies teismų sistema.

Graikijos sostinėje Atėnuose griaudi sprogimai – taip graikai valdžiai bando parodyti, kokie yra įniršę dėl prastėjančios ekonominės situacijos. Į sostines gatves protestuoti išėjo bent 20 tūkstančių žmonių. Įniršusią minią riaušių policijai teko tramdyti – pareigūnai suėmė bent 10 žmonių. Sprogimai griaudi pačioje Graikijos širdyje – Atėnuose prie parlamento rūmų.

Opozicija antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių. Parlamentinį tyrimą inicijuoja 57 opozicijos parlamentarai, tačiau kad jis būtų atliekamas, turi pritarti dauguma dėl to balsavusių Seimo narių. Laikinajai tyrimo komisijai siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus.

Opozicijos iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo tėra noras išlaikyti dėmesį, sako Seimo pirmininkė. „Ši komisija signalizuoja konstruktyvių idėjų badą, nes paprastai tokiu laikotarpiu, rudens Seimo sesijos metu, opozicijos politikai dažniausiai kritikuotų biudžetą ir registruotus siūlymus jam, o dabar, man rodos, nerandama būdų aptikti kokių nors kritinių taškų biudžeto projekte ir dėl to imamasi tokios kovos už dėmesį“, – ketvirtadienį LRT televi...

Institucijų ir politikų ginčai dėl pernykščių riaušių prie Seimo valdymo kelia nerimą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Žiūriu į tai su tam tikru stipriu nerimu. Todėl kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste tokie dalykai tiesiog valstybei neišeina į sveikatą, kaip bebūtų.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad Viešojo saugumo pasitelkimo per pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo kaip įstaigos vadovo klaida. „Taip, tai Policijos departamento (klaida – BNS). Na, aš vadovauju Policijos departamentui ir visai Lietuvos policijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Požėla, paklaustas, ar tai yra policijos ir jo paties asmeninė klaida.

Seimo opozicija inicijuos parlamentinį tyrimą, siekiant gauti atsakymus į klausimus, ar tinkamai buvo malšintos pernykštės riaušės prie parlamento, ar teisėtai elgėsi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Inicijuos opozicinės frakcijos, bet, aišku, tai yra Seimo valia“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis. Taip jis kalbėjo po opozicinių frakcijų susitikimo su vidaus reikalų ministre.

Dauguma Seimo opozicinių frakcijų pritaria parlamentiniam tyrimui tirti ginčą tarp Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo Ričardo Pociaus dėl veiksmų malšinant riaušes prie Seimo pernai rugpjūtį.

Viešojo saugumo tarnybą (VST) palikęs Ričardas Pocius teigia ne kartą sulaukęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalavimo trauktis iš pareigų, o įtampa ėmė formuotis po pernai vykusių riaušių malšinimo prie Seimo. „Nuo riaušių ir prasidėjo nepasitenkinimas mūsų veiksmais.

Vilniaus apskrities policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl pernai vykusių riaušių prie Seimo, įtarimai jame pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.  Kaip trečiadienį pranešė policija, tyrimo metu apklausta 319 liudytojų, o pranešimai apie įtarimus buvo įteikti 101 asmeniui, tačiau 14 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. „Todėl šiuo metu 87 įtariamiesiems įteikti galutiniai įtarimai.

Jungtinėse Valstijose pirmadienį prasidėjo rezonansinis penkių kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Oath Keepers“ narių teismas dėl pernai įvykusių riaušių Kapitolijuje. Kaip prisiekusiųjų žiuri sakė prokurorai, ši grupė surengė „ginkluotą maištą“, siekdama padėti eksprezidentui Donaldui Trumpui išlaikyti valdžią savo rankose.

Neramiai Ekvadoro kalėjimų sistemai suduotas dar vienas smūgis – per naujausias riaušes žuvo mažiausiai 15 kalinių, pranešė šios Pietų Amerikos šalies pareigūnai. Per riaušes taip pat nukentėjo 21 žmogus, praneša Ekvadoro kalėjimus valdanti agentūra SNAI. SNAI anksčiau paskelbė, kad taktiniai daliniai tęsia operacijas, siekdami atgauti kalėjimo, esančio Latakungos mieste, kontrolę. Šiame objekte yra apie 4 300 kalinių, ir jis yra vienas didžiausių šalyje.

Indonezijos futbolo stadione į aikštę įsiveržus tūkstančiams įpykusių vietos sirgalių, policijai atsakius ašarinėmis dujomis ir kilus spūsčiai, žuvo mažiausiai 125 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Anksčiau skelbta apie 174 aukas, bet pareigūnai patikslino skaičių, paaiškinę, kad kai kurių žuvusiųjų pavardės buvo įtrauktos į sąrašus du kartus. „Šiandien žuvusiųjų skaičius yra 125. 124-ių tapatybės buvo nustatytos, o vieno – ne.

Antradienį Panevėžyje, „Cido“ arenoje, vyks savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, per kurias bus imituojamos riaušės. „Pratybų tikslas – įvertinti mieste veikiančių civilinės saugos subjektų parengtį reaguoti ir atlikti savo funkcijas kilus neramumams“, – teigiama miesto savivaldybės pranešime. Per pratybas Parko ir Nemuno gatvėse gali būti ribojamas transporto priemonių eismas.

Donaldas Trumpas darė spaudimą viceprezidentui, kad šis prisidėtų prie jo neteisėto sąmokslo užginčyti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus,  o kai šis atsisakė, pakurstė minią, kuri sukėlė pavojų viceprezidento gyvybei, ketvirtadienį sakė Kongreso tyrėjai ir buvę administracijos patarėjai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasmerkė Kongreso tyrimą dėl jo šalininkų riaušių JAV Kapitolijuje praėjusiais metais kaip „pasityčiojimą iš teisingumo“. Savo 12 puslapių laiške D. Trumpas pabrėžė, kad užuot sutelkę dėmesį į svarbesnes šalies problemas, valdantieji demokratai surengė „teismo inscenizaciją, besitikėdami atitraukti amerikiečių dėmesį nuo jų patiriamo didžiulio skausmo“. „Tiesa yra ta, kad amerikiečiai masiškai plūdo į Vašingtoną.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Ikiteisminiame tyrime dėl pernykščių riaušių prie Seimo iš daugiau nei šimto įtariamųjų liko 88, trečiadienį pranešė prokuratūra. Šiuo metu tyrime baigiami reikšti galutiniai įtarimai. Daugiausia įtarimų pareikšta dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.

Policija pareiškė įtarimus organizavus riaušės prie Seimo Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Jai gresia areštas ar net laisvės atėmimas. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie Seimo kainavo ne tik jų organizatoriams, bet ir malšintojams. Aiškėja, kokius nuostolius dėl riaušių metu sužalotų pareigūnų ir apgadintos technikos patyrė policija, Viešojo saugumo tarnyba, Seimas bei kitos institucijos. Bendra ieškinių suma siekia apie 100 tūkst. eurų. Rugpjūčio 10 d. prie Seimo rinkosi protestuotojai. Planuota, kad tądien nuo ryto Nepriklausomybės aikštėje vyks mitingas prieš pandemijos valdymo priemones.

Rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje įtariamųjų padaugėjo iki 102, BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Ji teigė, kad konkrečių įtariamųjų įvardyti negalinti. Tuo tarpu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad trečiadienį buvo atlikta krata pas mitingą prie Seimo organizavusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Jos statuso byloje pareigūnai neįvardija.

Apeliacinis teismas finansinių nusikaltimų byloje  Antanui Kandrotui-Celofanui skyrė beveik 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apie šį teismo sprendimą pasisakė ir pats A. Kandrotas. „Mačiau sprendimą“,  – naujienų portalui tv3.lt ramiu balsu teigė jis. A. Kandrotas aiškino, kad šis teismo sprendimas siųst į kalėjimą jo nenustebino ir buvo galima to tikėtis. „Tikėjausi. Aš paviešinau visokius žydus, visokias aferas ir kas bus toliau.

Riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų skaičius pasiekė 100. Didelės apimties baudžiamosios bylos tyrimą planuojama baigti galbūt pavasarį, BNS ketvirtadienį pranešė tyrimą kontroliuojantis prokuroras Romualdas Betingis. „Dar vykdomos apklausos, iki šiol analizuojama informacija iš viešų šaltinių, feisbuko, pateikta visuomenės“, – BNS sakė prokuroras. Tarp įtariamųjų yra 10 moterų.

Trečiadienį Lisabonoje (Portugalija) UEFA Čempionų lygos rungtynes žaidė vietos „Benfica“ ir Kijevo „Dynamo“ (Ukraina) klubai, o ekipų sirgaliai prieš susitikimą nusprendė santykius išsiaiškinti gatvėje. Vaizdo įraše matyti, kaip abiejų klubų fanų grupuotės įsivelia į masines muštynes. Policijos teigimu, incidento metu buvo mėtomi akmenys, buteliai ir signalinės raketos. „CNN Portugal“ pranešė, kad policija areštavo 54 asmenis.

Įtariamųjų skaičius ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūtį prie Seimo Vilniuje vykusių riaušių išaugo iki 95-ių. Pasak tyrimą kontroliuojančio prokuroro, įtariamųjų skaičius dar gali augti, bet nežymiai. „Vienu kitu dar gali padaugėti, abejočiau, kad įtariamųjų skaičius pasieks šimtą“, – BNS sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis. Įtariamiesiems daugiausia skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Briuselį ir vėl sudrebino antivakserių protestas. Nors iš pradžių jis buvo taikus, galiausiai virto riaušėmis. Pareigūnams agresyvius protestuotojus teko vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Neramumai sudrebino ir Prancūziją. Ten susigrūmė ultradešiniųjų kandidato į prezidentus rėmėjai su taikiais protestuotojais. Keli tūkstančiai prieš skiepus nusiteikusių belgų žygiuoja Europos Sąjungos institucijų link.

Europos šalims įvedant vis naujus ir griežtesnius suvaržymus dėl koronaviruso, per senajį žemyną ritasi didžiulė protestų banga. Austrijoje prieš prasidėjusį visuotinį karantiną į gatves protestuoti išėjo 40 tūkst. žmonių. Nyderlanduose nepatenkinti gyventojai neramumus kelia jau trečią naktį iš eilės. Riaušėmis baigėsi ir prieš suvaržymus surengtas protestas Europos sostine tituluojamame Briuselyje.

Amsterdame šeštadienį planuota demonstracija prieš suvaržymus dėl COVID-19 po praėjusios nakties riaušių Roterdame buvo atšaukta. Roterdamo centre mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti policijai penktadienį vakare malšinant riaušes, įsiplieskusias per demonstraciją prieš vyriausybės įvestus suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms lankytis kai kuriose vietose, pranešė teisėsaugos tarnybos.

Roterdamo centre mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti policijai penktadienį vakare malšinant riaušes, įsiplieskusias per demonstraciją prieš vyriausybės įvestus suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms lankytis kai kuriose vietose, pranešė teisėsaugos tarnybos.

Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių įtariamai pateikti 91 asmeniui, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti šešiems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai. Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą dieną apie 5 tūkst.

Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 85, penktadienį pranešė prokuratūra. Tyrimo metu atliekant kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, pas kelis riaušių dalyvius rasta, manoma, nelegaliai laikomų šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų. „Jiems pareikšti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais“, – nurodoma pranešime.

Dėl riaušių prie Seimo prokurorai įtarimus pareiškė jau 76-iems žmonėms. Pas kai kuriuos kratų metu namuose rasta ir nelegaliai laikomas ginklas bei šaudmenys. Tai Seime atskleidė generalinė prokurorė, iškviesta pasiaiškinti būreliui Seimo narių su Petru Gražuliu priešakyje. Jis bandė prokurorę įtikinti, kad riaušės buvo suplanuotos iš anksto, pasitelkiant provokatorius.

Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 76, pas du asmenis buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys. „Naujausia informacija yra tai, kad yra 76 įtariamieji. Jiems skirtos kardomosios priemonės labai įvairios, vienam yra skirta intensyvi priežiūra, kitiems pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Įtarimų dėl riaušių prie Seimo sulaukė dar 12 asmenų, bendras jų skaičius išaugo iki 62, penktadienį pranešė prokuratūra. Jos teigimu, įtariamieji buvo sulaikyti Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.

Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo įtarimai pareikšti dar aštuoniems žmonėms, bendras įtariamųjų skaičius siekia 50, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Aštuoni įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus rajone, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir kt. miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos. Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.