REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Diskusijos dėl centralizuotos buhalterijos nerimsta. Antradienio vakarą gausus būrys Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų atskubėjo į Savivaldybę, tikėdamiesi sulaukti atsakymų į visus rūpimus klausimus. Kai kurie jų vylėsi, kad su miesto valdžios atstovais pavyks rasti kompromisą – centralizuoti ne visas įstaigas arba permainas įvesti palaipsniui. Deja, iš susitikimo įstaigų vadovai išėjo nuleistomis galvomis. „Jokių atsakymų negavome, niekas nepaaiškėjo“, – sakė jie.

 Diskusijos dėl centralizuotos buhalterijos nerimsta. Antradienio vakarą gausus būrys Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų atskubėjo į Savivaldybę, tikėdamiesi sulaukti atsakymų į visus rūpimus klausimus. Kai kurie jų vylėsi, kad su miesto valdžios atstovais pavyks rasti kompromisą – centralizuoti ne visas įstaigas arba permainas įvesti palaipsniui. Deja, iš susitikimo įstaigų vadovai išėjo nuleistomis galvomis. „Jokių atsakymų negavome, niekas nepaaiškėjo“, – sakė jie.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galutinį sprendimą, ar nuo 2016 m. centralizuoti biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą, šiandien turi priimti Šiaulių miesto taryba.

REKLAMA

Už vieną klaidą moka visi?

Susitikimo pradžioje Šiaulių miesto vicemeras Juras Andriukaitis susirinkusiems priminė, kad Miesto tarybai yra pateikęs sprendimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2016 m. sausio 1 d. centralizuoti Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą. Įstaigų vadovai, anot jo, iki šių metų pabaigos Savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti priemonių planą, kaip tai geriausia padaryti.

REKLAMA
REKLAMA

Vicemeras iš karto pareiškė, kad tokį sprendimo projektą užregistravo dėl to, kad šiuo metu biudžetinėse įstaigose buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai. „Kiek įstaigų veda aplaidžiai? Atrodo, kad už vieno darželio klaidas visi turime nešti atsakomybę“, – nuo pat pasitarimo pradžios priešiškumo neslėpė švietimo įstaigų vadovai.

Primename, kad praėjusiais metais Šiaulius sudrebino skandalas dėl galimo pinigų grobstymo viename lopšelyje-darželyje. Įstaigos buhalterė per trejus metus galimai pasisavino beveik 150 tūkst. litų. „Nuolat kaip koks negeras koziris yra išmetamas šio darželio pavyzdys ir neva dabar priimkime sprendimą ir to nebebus. Juk aibės politikų, Seimo narių, daugelis kitų garsių žmonių padaro savo gyvenime klaidų ir mes dėl to vieno žmogaus klaidų juk „nenurašome“ visų politikų ir pan.“, – sakė Šiaulių Medelyno progimnazijos direktorė Ingrida Mazrimienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Čia suskubo paprieštarauti Šiaulių miesto tarybos narys, buvęs miesto meras Vytautas Juškus – esą garsioji vieno darželio istorija tebuvo paskutinis lašas kantrybės taurėje. „Aš kaip ekonomistas, Kontrolės komiteto, Antikorupcinės komisijos narys galiu pasakyti, kad nėra nė vieno akto, kai mūsų pavedimu darželiuose buvo atlikti patikrinimai, kuriame nebūtų užfiksuota finansinių nusižengimų. Vienuose – mažesni, kituose – grubesni, bet jų visuose aktuose yra“, – sakė V. Juškus, pridurdamas, kad yra gavęs naujos informacijos apie nevisiškai gerus dalykus, kurie vyksta kai kuriose biudžetinėse įstaigose, todėl artimiausiu metu darželiai vėl bus „purtomi“.

REKLAMA

Gaila kruvino darbo ir lėšų

Šiaulių lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė Florina Varkalienė susitikimo metu pabrėžė, kad sprendimo projektas, kuris užregistruotas nepadiskutavus su įstaigų vadovais, veda pastaruosius į nežinią. Esą skaudu dėl to, kad biudžetinės įstaigos, nesitikėdamos greitų permainų, daug investavo į savo buhalterius.

„Nuo tada, kai įstaigos perėjo prie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos standarto, mes atlikome kruviną darbą. Įdėjome didelius finansinius indėlius, kad galėtumėme dirbti. Mes iš šono negavome jokių papildomų lėšų. Iš savo lėšų pirkome buhalterines programas, siuntėme buhalterius į mokymus, kurie buvo be galo brangūs...“ – teigė ji.

REKLAMA

„Na šaunuoliai, kad investavote. Bet aš nemanau, kad jūs savo atlyginimo lėšomis visa tai darėte“, – atšovė vicemeras J. Andriukaitis.

Tačiau F. Varkalienė lengvai nepasidavė. „Aš nemanau, kad centralizavus buhalteriją visi kaip laikrodis dirbs. Bus tie patys buhalteriai, bus ir klaidų. Juk jie ne robotai“, - sakė ji.

Buvęs miesto vadovas antrino, kad iš tiesų naujų buhalterių niekas neatveš: „Dirbs tie patys kvalifikuoti buhalteriai. Vadovai atsirinks, kurie iš tų darbuotojų iš tiesų turi patirties, kvalifikacijos“, – aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo klausimu nuomonę išsakė ir vicemeras, teigdamas, kad naujoji tvarka tikrai neišspręs visų klaidų. „Be abejo, bet ką darydamas žmogus gali padaryti klaidų. Bet ten bus geri specialistai parinkti. Tu gali bet kokį procesą sugadinti, jeigu netinkamai suformuosi komandą“, – teigė J. Andriukaitis.

Šiaulių rajono pavyzdys nesužavėjo

Šiaulių miesto valdžios atstovai, norėdami nuraminti aistras, švietimo įstaigų vadovams pasiūlė pasiklausyti Šiaulių rajono patirties. Esą visai šalia turime puikų pavyzdį, kaip sėkmingai tvarkyti biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą centralizuotai.

REKLAMA

„Mes turime 16 buhalterių, 6 inžinierius. Sutarčių pagrindu aptarnaujame 40 įstaigų. Kyla klausimas, kaip mes bendraujame? Iš tiesų juk yra elektroninis paštas, telefonai, yra elektroniniai parašai... Aišku, sąskaitas atvežti reikia, bet jas atvežti gali bet kas. Nebūtinai vadovas“, – pasakojo Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo paslaugų centro direktorė Vaida Markauskienė.

Tokias patirtis Šiaulių švietimo įstaigų vadovai priėmė skeptiškai.

„Jūs mums rodote Šiaulių rajono pavyzdį, neva ten viskas labai gerai. Bet mes bendravome su Vilniaus, Klaipėdos įstaigų vadovais. Tai Klaipėda artimiausiais metais planuoja grįžti prie necentralizuotos buhalterijos“, – nepasidavė jie.

REKLAMA

Iš kabineto – nuleistomis galvomis

Toks „švietimiečių“ užsispyrimas stebino buvusį miesto vadą V. Juškų. „Pagrindinis direktorių pasipriešinimas, aš manyčiau, yra dėl to, kad jie nebegalės nurodinėti buhalteriui, kur jis turi pervesti pinigus, kiek jų turi pervesti ir t. t. Nes šiaip įstaigų vadovai turėtų užsiimti ugdymu. Juk atsilaisvintų jų rankos. Tai man sunkiai suvokiama, kodėl jie čia taip pučiasi, kad be buhalterių jie gyventi negalės. Tegul užsiima savo tiesiogine veikla, kuria ir privalo užsiimti“, – po pasitarimo „Šiaulių naujienoms“ sakė jis. Tuo metu švietimo įstaigų vadovai iš susitikimo išėjo nuleistomis galvomis. „Geriau nekalbinkite, dar tebekunkuliuoja visos emocijos“, – vengdami žurnalistų dėmesio sakė jie. Netrukus pridūrė, kad klausimai, į kuriuos norėjo išgirsti atsakymus, taip ir liko neatsakyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kalbama, kad mes turime daugiau dėmesio skirti ugdymui, gal galvoja, kad mes iki šiol nedarėme to. Ir susitikimo pabaigoje iš vicemero lūpų nuskambėjo sakinys, kad mes turime būti pusiau ekonomistai, finansininkai, kad mus išsiųs į kursus... Na, galbūt šaržuotai tai nuskambėjo, bet mums tai nėra juokinga. Nes iš tiesų mes esame ugdymo įstaiga. Mes turime kvalifikuotus specialistus, esame jų darbdaviai, jie šitą darbą ne vienerius metus dirba atsidavę. Tuo metu man, kaip įstaigos vadovei, kai aš nesu ekonomistė, kai nesu finansininkė, tikrai bus reikalinga kvalifikuota specialisto pagalba, patarimai visose buhalterinės apskaitos planavimo, priežiūros srityse“, – teigė Medelyno progimnazijos direktorė I. Mazrimienė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų