„Socdemai, deja, demonstruoja dvigubus standartus. Tai panašu į sistemą, nes lygia greta ponas Paluckas (Gintautas Paluckas – red. past.) sako, kad VSD pažymos nieko nereiškia ir Žemaitaičiui (Remigijui Žemaitaičiui – red. past.) daromos išimtys.
Ypač todėl, kad dėl Žemaitaičio socdemai dar kadencijos pradžioje buvo prisižadėję, kad su imuniteto nuėmimu viskas bus tvarkingai. Todėl Dudėno atvejis yra labai didelis kontrastas“, – komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jam labai gėda dėl tokio parlamentarų sprendimo. Prezidentas ne kartą komentavo įvairius sprendimus dėl „čekiukų“ byloje įsivėlusių Seimo narių, o šį kartą socialdemokratų, kurių suformuotą Vyriausybę vadino pajėgesne už buvusią, ir kitų Seimo narių atžvilgiu buvo griežtas.
„Džiaugiamės, kad prezidentas yra nuoseklus ir „čekiukų“ klausimais laikosi pastovios linijos, ką jam ne visada sekasi daryti, bet šiuo atveju pasisekė ir su tuo sveikinu“, – šypteli V. Valentinavičius.
Politologo teigimu, kad A. Dudėno atvejis nėra išskirtinis – pašnekovas primena, kad naikinant Seimo narių teisinę neliečiamybę ėjimai daromi atsargiai.
„Visada Seimo nariai sunkiai nuimdavo imunitetus, nes kai balsuoja už kažkieno kito imunitetą, labai daug žmonių galvoja, o kaip bus, jeigu man? Ir atitinkamai, jeigu yra proga išsisukti, nuo tokio balsavimo ir išsisuka“, – sako V. Valentinavičius.
Balsavime nedalyvavo dešimtys parlamentarų
Balsavime dėl A. Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo dalyvavo tik 69 parlamentarai, kai tam, jog būtų išduotas leidimas Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Balsavime nedalyvavo 30 socialdemokratų, nors frakcijos sprendimas buvo palaikyti imuniteto panaikinimą. Tarp nedalyvavusiųjų buvo Seimo vicepirmininkės Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Linas Jonauskas.
Balsavime taip pat nedalyvavo 16 valdančiajai daugumai priklausančios „Nemuno aušros“ atstovų, taip pat – 11 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių, 7 konservatoriai, 2 demokratai „Vardan Lietuvos“, po vieną liberalą bei Mišrios Seimo narių grupės narį.
Kai kurie parlamentarai, pavyzdžiui balsavime nedalyvavę konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis, aiškino, kad yra išvykę.
Skardžius neigia režisavęs balsavimą
Trisdešimčiai socialdemokratų nedalyvavus balsavime dėl A. Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius neigia skatinęs parlamentarus palikti salę. Pasak jo, tokias kalbas skleidžianti Agnė Širinskienė meluoja.
„Aš sėdžiu gale, turbūt tikrai neraginau žmonių, kurie sėdi priekyje, nes ir fiziškai aš to dalyko negalėčiau padaryti“, – antradienį žurnalistams sakė parlamentaras.
„Aš sakau, kad Širinskienė meluoja“, – pridūrė jis.
Po balsavimo parlamentarė A. Širinskienė tikino, jog šalia jos sėdintis A. Skardžius bei Robertas Puchovičius, priklausantys „Nemuno aušros“ frakcijai, dalį Seimo narių per balsavimą ragino palikti posėdžio salę.
Motuzas tikina, kad nebuvo susitarta
Tuo metu socialdemokratas Remigijus Motuzas tikina, jog tarp Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir „Nemuno aušros“ susitarimo dėl šio balsavimo nebuvo.
„Tokio oficialaus susitarimo tikrai nebuvo“, – žurnalistams antradienį sakė R. Motuzas.
„Kiekvienas turi teisę apsispręsti“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, frakcijoje buvo priimtas sprendimas balsuoti už A. Dudėno neliečiamybės panaikinimą.
„Buvo bendras frakcijos sprendimas, kad pritartume neliečiamybės panaikinimui, o salėje iš dalyvavusių visi balsavo už, bet kai kurie (…) nedalyvavo balsavime“, – tikino R. Motuzas
„Iš mūsų 15 žmonių yra komandiruotėse, (…) 20 Seimo narių yra Briuselyje, Europos Parlamente, kur vyksta mokymai pirmininkavimo – 10 iš mūsų, dar vienas serga, guli ligoninėje, o dar 4 irgi išleisti“, – paklaustas, kodėl 30 jo partiečių nedalyvavo balsavime, aiškino R. Motuzas.
Nausėda apie Seimo sprendimą dėl Dudėno: „Man yra labai gėda“
Seimui nesutikus naikinti A. Dudėno teisinės neliečiamybės, prezidentas G. Nausėda sako, jog jam labai gėda dėl tokio parlamentarų sprendimo. Šalies vadovo teigimu, Seimas su „šia gėdos žyme“ privalės gyventi.
„Pasakyti, kad man yra gėda dėl šito Seimo sprendimo būtų netikslu – man yra labai gėda. Seimas su šita gėdos žyme dabar privalės gyventi“, – išplatintame komentare teigia G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė – bene visos parlamente dirbančios partijos šiuo sprendimu dėl A. Dudėno sudavė smūgį teisinės valstybės principams.
„Žinoma, negalėčiau sakyti, kad čia viena ar kita partija lėmė tokio sprendimo atsiradimą, kadangi aš matau, kad kai kas balsavo rankomis, kai kas balsavo kojomis. Šitą nuodėmę ant savo sąžinės prisiėmė beveik visos politinės partijos. Tai yra didžiulis smūgis mums, kaip teisinei valstybei. Pademonstruotas nihilizmas mūsų teisinės sistemos atžvilgiu“, – pabrėžė prezidentas.
Kadangi A. Dudėnas nesutiko, kad jo imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, socialdemokratą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimui siūlė šį klausimą nagrinėjusi laikinoji komisija. Pastarąją suformuoti parlamentaras prašė pats, teigdamas, esą toks formatas Seimo nariams leis susidaryti tikslesnę nuomonę.
Kiek anksčiau Seime sprendžiant dėl A. Dudėno teisinės neliečiamybės atėmimo pats politikas svarstė, kad bylos procesas jo atžvilgiu buvo vilkinamas dėl politinių motyvų. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė tokius kaltinimus atmetė.
N. Grunskienės teigimu, šiuo metu turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. Dudėnas, 2019–2023 metais eidamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai sukčiavo, klastojo dokumentus ir piktnaudžiavo.
Tyrimo duomenimis, pagal šias suklastotas ataskaitas tuometiniam tarybos nariui 17 kartų nepagrįstai buvo pervesta daugiau nei 10,5 tūkst. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!