Prezidentas Valdas Adamkus, susitikęs su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Giampaolu Di Paola (Džiampaolu Di Paolu), sakė, kad oro policijos misija Baltijos regione iki 2018 metų liudytų, jog Aljanso narėms taikomi vienodi gynybos kriterijai.
„Mūsų strateginis tikslas - siekti, kad NATO oro policijos misija Baltijos regione būtų pratęsta bent iki 2018 metų. Tai ne tik garantuoja mūsų saugumą, bet kartu yra svarbus politinis ir psichologinis veiksnys, liudijantis, kad visoms Aljanso narėms yra taikomi vienodi gynybos kriterijai“, - prezidento spaudos tarnybos pranešime cituojamas V.Adamkus.
Prezidentas su NATO karinio komiteto vadovu aptarė Aljanso solidarumo bei pajėgumų stiprinimo klausimus.
V. Adamkus pabrėžė, kad Lietuva tęs savo ilgalaikius įsipareigojimus atkuriant saugumą ir stabilumą Afganistane, todėl šioje šalyje sutelks didžiąją dalį tarptautinėms operacijos skiriamų išteklių.
Pasak pranešimo, G. Di Paola aukštai įvertino Lietuvos karių profesionalumą ir didelį indėlį stabilizuojant padėtį Afganistane. NATO karinio komiteto vadovas pabrėžė, kad Lietuva buvo ir išlieka patikima partnerė vykdant tarptautines saugumo operacijas.
Susitikimo su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene metu NATO karinio komiteto pirmininkas ragino neatsisakyti rekomenduojamo 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimo lygio kaip ilgalaikio tikslo, teigiama pranešime spaudai.
G. Di Paola perspėjo, kad neproporcingai taupant saugumo ir gynybos sąskaita rizikuojama taip susilpninti gynybinius pajėgumus, kad paskui teks juos kurti iš naujo.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Per penkerius narystės NATO metus oro erdvės patruliavimo misijoje Baltijos šalyse jau yra dalyvavę karinių oro pajėgų kariai iš 13 NATO valstybių. Šiuo metu Šiaulių kariniame aerodrome dislokuotą antrą kartą misiją vykdantį Danijos karių kontingentą pakeis Čekijos kariai.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
2008 metų gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
