Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju meru Artūru Zuoku Vyriausybei ir Energetikos ministerijai įteikė siūlymą iš monopolistinių tiekėjų kurą pirkti bei derėtis dėl mažesnių kainų centralizuotai, o ne kiekvienai savivaldybei atskirai. Anot jo tai, kiek sumažėtų kuro kaina, priklausytų nuo Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vykdomų derybų ir viešųjų pirkimų.
„Lietuvoje šilumai gaminti sunaudojama kuro rūšių beveik už milijardą litų. Jeigu žiūrėsime, kokį kurą naudojame, tai naudojame 74 proc. dujų, kurias importuojame iš Rusijos“, – kalbėjo meras.
„Sostinėje dujų sunaudojama 79 proc., taip pat nedidelę dalį sudaro mazutas kaip rezervinis kuras, o biokuras – tik 11 proc. Mes šiandien siūlome ir išsiuntėme Vyriausybei ir Energetikos ministerijai siūlymą pirkti kurą centralizuotai. Ji nupirktų visus reikalingus kiekius visoms savivaldybėms. Mes tai siūlome, nes Vyriausybė turi ženkliai geresnes galimybes derėtis dėl kuro tiekimo nei atskiros savivaldybės“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje teigė A. Zuokas.
Mero teigimu, Lietuva vien dujoms, kurias tiekia Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, išleidžia 800 mln. litų kasmet, tad sutelktos galimybės pirkti dujas iš vieno pirkėjo kartu sudarytų ir palankias sąlygas derėtis dėl palankesnių kainų.
Tačiau paklaustas, kaip turėtų pasikeisti Rusijos dujų milžino, kurio metinės pajamos yra kiek didesnės nei 20 metinių šalies biudžetų, požiūris į Lietuvą, kuri bet kuriuo atveju turės kuro pirkti už 800 mln. litų, siekdama aprūpinti šalies gyventojus, tik šiuo atveju centralizuotai, A. Zuokas pabrėžė, jog tokia suma yra ganėtinai didelė, tad Lietuva galėtų tikėtis nuolaidų.
„800 mln. litų net ir tokiam tiekėjui kaip „Gazprom“ yra didelė suma. Kiekvienas doleris susideda iš pavienių centų. Tad jeigu Vyriausybė įsiklausys į mūsų siūlymą, tai būtų didžiulis žingsnis į efektyvumą, konkurenciją bei pigesnę šilumą Lietuvos vartotojams“, – aiškino A. Zuokas.
Naujojo Vilniaus miesto savivaldybės vadovo aiškinimu, tai, kiek sumažėtų kuro kaina, priklausytų nuo Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vykdomų derybų ir viešųjų pirkimų.
„Dabar Energetikos ministerija tik diskutuoja ar vykdo derybas su „Gazprom“ bei daro spaudimą „Lietuvos dujoms“, tačiau jeigu ateitų ir pasakytų, kad mes ne tik mažieji akcininkai, bet kartu ir esame klientas, kuris yra pasiryžęs pirkti kuro už 800 mln. litų, tai leistų daug drąsiau derėtis“, – sakė jis.
Sostinės mero teigimu, greta centralizuoto kuro pirkimo siūlymo yra pateiktas ir sąskaitų už šildymą keitimo projektas.
„Gyventojai turi matyti, už ką jie moka, tad turi keistis ir sąskaitos, kurios būtų sudarytos iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje – suma už šilumos tiekimo paslaugą ir šių paslaugų įkainius nustatytų jau ne pačios įmonės, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai būtų fiksuotas dydis, kuris nekistų. Antroji sąskaitos dalis - kuras, jo sunaudojimo kiekis ir kaina. Vilniuje vilniečiai už šilumos tiekimo paslaugą mokėtų tik apie 99 ct už kv. metrą. Visa kita būtų tik kuro kaina. Vartotojai aiškiai matytų, už ką jie moka, būtų aiškūs įsipareigojimai ir atsakomybė“, – tvirtino A. Zuokas.
Sostinės savivaldybės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kuro, naudojamo šildymui, balansą sudaro 73,7 proc. dujų, perkamų iš vienintelio tiekėjo, mazutas sudaro 5,4 proc., biokuras – 19,3 proc., o kitos kuro rūšys – 1,7 proc.
2009 m. laikotarpiu už dujas Lietuva iš viso sumokėjo 800 mln. litų, už mazutą - 80 mln. litų, biokurą – 125 mln. litų, o už kitą kurą – 6,88 mln. litų.
