Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir kultūros ministrą Arūną Gelūną, prašydama panaikinti VĮ Vilniaus pilių direkciją, kaip Vyriausybės paskirtą oficialią Valdovų rūmų statybų užsakovę.
Pasak A. Stancikienės, už tai, kad Valdovų rūmai, Premjero žodžiais tariant, virsta korupcijos simboliu, labiausiai atsakinga yra Pilių direkcija. Parlamentarės teigimu, ši direkcija per visą Valdovų rūmų statybą negynė valstybės intereso, bet elgėsi taip, lyg būtų rangovo –bendrovės "Panevėžio statybos trestas" lobistė: nuolat reikalavo papildomų šimtų milijonų iš valstybės, viešai apgaulingai tikindama, kad nauja pinigų injekcija leis iki tam tikro, jokiais detaliais skaičiavimais nepagrįsto, termino pabaigti Valdovų rūmų statybą.
Savo išvadą Seimo narė grindžia šiais argumentais: 2000 m. Vilniaus pilių direkcija surengė konkursą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, kad būtent "Panevėžio statybos trestas" laimėtų šį ypatingą valstybės užsakymą.
„Vilniaus pilių direkcija, nors ir matydama, kad statybų darbai nuo pradinės sutarties išaugo net tris kartus, kad rangovas su darbais beviltiškai atsilieka nuo sutartyje numatytos atstatymo darbų baigimo datos –2009 m. I pusmečio, nesiėmė jokių esminių sprendimų susidariusiai padėčiai keisti", –sako A. Stancikienė.
Jos pastebėjimais, net ir šiandien Vilniaus pilių direkcija, užuot išsireikalavusi iš rangovo pagal sutartį priklausančius delspinigius (A. Stancikienės duomenimis, jų susikaupė per 20 mln. litų), ir toliau tuo pačiu stiliumi advokatauja rangovui dėl paaiškėjusio statybų broko, beviltiškai uždelstų terminų ir kitų bėdų, kaltindama sumažintą finansavimą statyboms, bet tik ne rangovą.
A. Stancikienė atkreipia dėmesį, jog ir Generalinė prokuratūra konstatavo, kad delspinigių išsireikalavimas yra užsakovės –Vilniaus pilių direkcijos reikalas, tačiau direkcija jokių pretenzijų dėl delspinigių nekelia, tad ir Generalinė prokuratūra tokiu atveju negali apginti viešojo intereso.
Pasak A. Stancikienės, Vilniaus pilių direkcija, kaip oficiali užsakovė, atsakinga už sutarties sąlygų vykdymą, taip pat turėjo prižiūrėti ir statybos darbų kokybę.
„Šiandien, dar neatidavus pastato eksploatacijai, matome, kuo baigėsi Vilniaus pilių direkcijos priežiūra: neaptinkuotame mūre matomas neperrištas mūras, bet kada galintis pasibaigti plytų byrėjimu iš tokių sienų, šlampantis fasado tinkas, galintis pasibaigti tinko byrėjimu, ir kitas išryškėjęs brokas niekuo nėra susijęs su pastato eksploatacija, kaip viešai teigia Vilniaus pilių direkcija, kadangi yra pastebimas fasadinėse arba konstruktyvinėse pastato dalyse. Kaip blogo darbų organizavimo pavyzdį galima pažymėti ir faktą, kad yra neužtikrinama Valdovų rūmų autentiškų liekanų apsauga, iki šiol dalis autentiškų mūrų yra nekonservuotų ar iš dalies konservuotų, nors Valdovų rūmų atstatymas buvo grindžiamas būtent būtinybe išsaugoti paminklines autentiškas buvusių rūmų rūsių dalis", – sako A. Stancikienė.
Jos pastebėjimais, Vilniaus pilių direkcijos vadovas Vytautas Povilaitis, bandydamas teisinti akivaizdų statybos broką, žiniasklaidoje pareiškė neįtikėtiną dalyką –esą šiuo metu baigta statyti apie 53 proc. rūmų, tačiau jokie dokumentai, kuriais šie darbai būtų buvę priimti, nebuvo pasirašyti.
„Po tokių Vilniaus pilių direkcijos pareiškimų kyla pagrįsti klausimai: kaip be atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų išvis galėjo būti apmokama už atliktus darbus ir ar tai nėra grubus teisės aktų pažeidimas bei neleistinas valstybės lėšų panaudojimas? O jei tokie perdavimo-priėmimo aktai vis dėlto yra, tada tam tikri darbai, už kuriuos, kaip už atliktus, jau apmokėta pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, jau yra laikytini kaip brokas ir už šį broką atsakingi tiek rangovas, tiek užsakovas, dėjęs savo parašus ant atliktų darbų aktų, nepatikrinus darbų kokybės. Žodžiu, bet kuriuo atveju toks atliktų darbų priėmimas ar nepriėmimas yra susijęs arba su teisės aktų pažeidimu, arba netinkamu savo darbų atlikimu ir už tai atsakinga Vilniaus pilių direkcija", – mano A. Stancikienė.
Atsižvelgiant į tai, kad šie darbai yra vykdomi už milžiniškas valstybės lėšas, jai kyla dar vienas klausimas: kas Kultūros ministerijoje prižiūri Vilniaus pilių direkcijos veiklą ir kas gali atsakyti į klausimus dėl delspinigių išsireikalavimo, dėl broko arba dėl apmokėjimo be atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų?
Pasak Seimo narės A. Stancikienės, visa šių faktų visuma leidžia teigti, kad nuo pat Valdovų rūmų statybų pradžios šiose statybose niekas neatstovavo ir dabar neatstovauja valstybės interesui, nes Vilniaus pilių direkcija, nepaisant besikeičiančių vadovų, elgiasi taip, lyg būtų rangovų atstovas.
Parlamentarės nuomone, Vilniaus pilių direkcija, kaip laikina įstaiga, nėra suinteresuota greitai ir kokybiškai pabaigti šios statybos.
A. Stancikienė, atsižvelgdama į aplaidžią, o gal net nusikalstamą, Vilniaus pilių direkcijos veiklą bei į tai, kad Valdovų rūmų administravimui 2009 m. Vyriausybės nutarimu buvo sukurta nauja biudžetinė įstaiga –Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, taip pat taupant valstybės administravimo lėšas, prašo pakeisti Vyriausybės padarytą klaidą ir panaikinti Vilniaus pilių direkciją, o jos funkcijas perduoti tiesiogiai Kultūros ministerijai.
