Dabar opozicijoje esantys socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ turėtų susitarti ir formuoti naują valdančiąją koaliciją, mano politologas Alvidas Lukošaitis. Tačiau, pasak jo, tokiu atveju socialdemokratų laukia nelengvas uždavinys - sugebėti susitarti su kitomis dviem partijomis dėl kai kurių nuostatų, kurios prieštarauja socialdemokratų nuostatoms, ir sugebėti amortizuoti aštresnius jų kampus.
„Vien į programas pažiūrėjus galima pastebėti ir Darbo partijos, ir “Tvarkos ir teisingumo„ programose tokių labai jau nestandartinių idėjų, siūlymų, kurie, akivaizdu, kad kertasi šiek tiek su socialdemokratų nuostatomis. Ir socialdemokratams bus toks uždavinys - amortizuoti aštresnius kai kuriuos programinius mano minėtų dviejų partijų kampus. Na, taip pat amortizuoti ir tam tikrą kultūrą, politinio elgesio standartus, kurie kai kada prasiveržia iš šitų dviejų partijų pusės“, - pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
Vis dėlto, politologo nuomone, partijos turėtų sugebėti susitarti.
„Visko pasitaiko, visko būna. Bet pagal prigimtį ir paskirtį partijų ir yra toks uždavinys, tikslas ir siekis - kad jos susitartų. To žmonės paprasčiausiai iš jų nerašytu tekstu reikalauja (...) Didžioji atsakomybės našta, siekiant tam tikrų politinės kultūros standartų šioje koalicijoje, siekiant būsimos politikos teisėtumo Konstitucijos ir įstatymų atžvilgiu, užgrius pirmiausia socialdemokratus. Na, bet jie yra pakankamai pramokę, pakankamai įgudę, ir niekur nedings, turės su tuo susitvarkyti“, - teigė A. Lukošaitis.
Apskritai, Eltai sakė pašnekovas, opozicinių partijų pergalė jo nenustebino.
„Tai, kad opozicinės partijos laimėjo rinkimus, - dėsninga. Valdančiuosius visą laiką keičia opozicija. Žinant sąlygas, aplinkybes, kuriomis valdė valdančiosios partijos, tai juo labiau dėsninga. Būtų didesnis netikėtumas, jei būtų perrinkę į valdžią tuos pačius žmones. Aišku, tokios išimtys pasitaiko. Ir Europoje, netoli mūsų, yra buvę. Na, bet vis tiek tai yra labiau išimtys“, - kalbėjo politologas.
Naujasis premjeras, prognozavo A. Lukošaitis, turėtų būti iš socialdemokratų, kadangi šie, jo spėjimu, gaus daugiausia mandatų.
„Pagal turimų mandatų skaičių pirmoje vietoje atsidurs socialdemokratai. Antroje, matyt, tikimybė didesnė, kad išliks Darbo partija, bet prie jų, labai tikėtina, kad labai priartės ar net susilygins Tėvynės sąjunga“, - spėjo politologas.
A. Lukošaitis sakė nemanąs, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis turi realių šansų formuoti valdančiąją koaliciją, anot jo, tokia mintis „labiau pritempta, negu reali“, bet šių partijų bendradarbiavimas opozicijoje, pasak jo, būtų veiksmingas.
„Jau vien po tokio pareiškimo (kad TS-LKD ir Liberalų sąjūdis bendradarbiaus - ELTA) galima sakyti, kad parlamente opozicijoje bet kuriuo atveju turėsime pakankamai konsoliduotą politinę struktūrą. Parlamentinė demokratija be rimtos opozicijos - nelabai ir demokratija“, - sakė politologas.
Tai, kad TS-LKD laimėjo daugumoje apygardų Kaune, politologo nestebino. O šios partijos pergalę Vilniuje A. Lukošaitis buvo linkęs sieti, pirma, su liberalių partijų susiskaidymu ir, antra, labiau išsilavinusių rinkėjų noru atsidėkoti dabartinei valdžiai už nepopuliarius, bet reikalingus sprendimus krizės metu.
„Per tuos ketverius metus, per juodus sunkmečio metus, susitvarkyti ne tik konservatoriams buvo nelengva, bet ir bet kuriai politinei jėgai būtų nelengva, tai patvirtino daug europinių pavyzdžių. Manau, didžiuosiuose miestuose, kur, būkim “biedni„, bet teisingi, yra daugiau jaunų, labiau išsilavinusių žmonių, žmonės labiau išmano politinį gyvenimą, konservatoriai susilaukė pripažinimo, pozityvaus įvertinimo, kartu ir tam tikros akivaizdžios padėkos už tai, kad sugebėjo parodyti politinę valią, sugebėjo priimti daugybę nepopuliarių, o kai kada tiesiog bjaurių, bet neišvengiamų sprendimų“, - svarstė A. Lukošaitis.
Politologas teigė nemanąs, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija jungsis prie kažkurio iš dviejų didžiųjų blokų.
„Lenkai turės tvirtą poziciją daugeliu principinių klausimų, pirmiausia susijusių su regioniniais dalykais, lenkų tautinės mažumos dalykais, kitų tautinių mažumų klausimais. Kaip jie savo retorika besistengtų įrodyti visiems, kad yra nacionalinė partija, toli gražu taip nėra. Ir jie tikrai turės labai rimtą, solidžią ir labai aštrią, sakyčiau, daugeliu klausimų frakciją parlamente. Ir tai bus labai įdomu“, - sakė A. Lukošaitis.
Neprisijungęs, pasak A. Lukošaičio, išliks ir „Drąsos kelias“. Politologo teigimu, šią partiją galima lyginti su Tautos prisikėlimo partija po praėjusių Seimo rinkimų, tačiau, sakė jis, šios partijos frakcijos Seime lygis bus aukštesnis.
„Visgi yra esminis skirtumas tarp būsimos “Drąsos kelio„ frakcijos ir Tautos prisikėlimo partijos ir frakcijos. Vis dėlto savo profesinių įgūdžių, žinių, profesinio išmanymo, sakyčiau, ir tam tikros pilietinės atsakomybės, sąmoningumo prasme šita būsimoji frakcija bus šiek tiek aukštesnio lygio negu Tautos prisikėlimo partijos žmonės. Kaip aš dabar matau, praktiškai visi būsimieji šitos frakcijos atstovai yra pakankamai įgudę, patyrę, kvalifikuoti ir atsakingi“, - spėjo A. Lukošaitis.
Dėl atominės elektrinės projekto ateities, prognozavo A. Lukošaitis, artimiausiu metu diskutuos partijų lyderiai. Vis dėlto politologas teigė tikįsis, kad jie neignoruos rinkėjų valios.
„Atsainiai skaitytis su rinkėjų valia yra pernelyg rizikingas užsiėmimas. Aš pirmiausia kalbu apie demokratijos reikalus, apie žmonių tikėjimą, pasitikėjimą demokratija, valdžios institucijomis ir panašiai. Čia ir taip turime daugiau problemų negu reikia“, - sakė politologas.
