Premjeras Andrius Kubilius sekmadienį Briuselyje prašys Europos Sąjungos (ES) šalių solidariau ir labiau koordinuotai reaguoti į Lietuvos ir kitų ne euro zonos šalių ekonomikas slegiančias problemas.
Ministras pirmininkas sekmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kur bus ieškoma koordinuoto atsako į ekonomikos krizę, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Susitikimo metu bus svarstomi finansų sektoriaus stabilizavimo, nacionalinių ekonomikos atgaivinimo planų įgyvendinimo koordinavimo ir protekcionizmo klausimai, taip pat bus pradėta rengti bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija balandžio 2-ąją organizuojamam G20 grupei priklausančių valstybių vadovų susitikimui.
„Renkamės į neeilinę EVT, kur aš raginsiu Europos Komisiją ir ES valstybių bei vyriausybių vadovus imtis geriau koordinuotų veiksmų, ypač siekiant padėti naujoms ES valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai. Mes patys, neturėdami didelių galimybių ir priemonių sušvelninti krizės poveikį, tikimės didesnio ES solidarumo ir koordinuoto požiūrio į tas problemas, kurios pakankamai sunkiai slegia mūsų regiono šalis“, - pranešime cituojamas A.Kubilius.
Briuselyje Lietuva kvies ES valstybes nares neatidėliojant priimti koordinuotus sprendimus dėl specialaus ekonomikos gaivinimo priemonių paketo euro zonai nepriklausančioms šalims.
Lietuvos nuomone, svarbu visomis priemonėmis skatinti kuo greitesnę šių ES valstybių narystę euro zonoje, nes spartus įsijungimas į ekonomikos ir pinigų sąjungą būtų ilgalaikio ekonomikos stabilumo priemonė.
Lietuva taip pat ragins ieškoti būdų, kaip spręsti specifines ne euro zonos valstybių problemas. Lietuvos nuomone, svarbu išplėsti ES galimybes skolinti Bendrijos narėms palankesnėmis sąlygomis ne tik tada, kai pasiekiama kritinė situacija, bet ir imantis prevencinių priemonių ir suteikiant savalaikę pagalbą ES valstybėms narėms, susiduriančiomis su nemokumo problema.
Susitikimo metu Lietuva ragins ES valstybes nares kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl Europos Komisijos parengtame Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyto papildomo finansavimo energetikos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektams, tarp kurių yra Baltijos valstybių ir Švedijos elektros jungtis.
Lietuva akcentuos būtinybę daugiau dėmesio skirti Rytų Kaimynystės valstybėms, nes situacija jose gali turėti esminių politinių ir ekonominių padarinių visai Europos Sąjungai.
Prieš neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą įvyks Baltijos šalių, Vyšegrado ketverto (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos), Bulgarijos ir Rumunijos Ministrų Pirmininkų susitikimas. Jame bus aptartos šalių pozicijos Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais.
