Lietuvos užsienio politikos pastangų pasiekti užsibrėžtus tikslus Europos Sąjungoje sėkmė priklausys nuo svarbių išorės ir vidaus politikos veiksnių – pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai, tarptautinės aplinkos pokyčių ir artėjančių Seimo rinkimų, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis antradienį surengtoje diskusijoje.
Ministras pabrėžė, kad 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuvos laukiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra unikali galimybė būti dažniau išgirstiems, Europos Sąjungos darbotvarkėje dažniau matyti Lietuvai svarbius ES politikos prioritetus.
Sekant tarptautinius procesus, A. Ažubalio teigimu, reikia ypač atidžiai sekti transatlantinių santykių, ES Rytų kaimynystės politikos, santykių su Rusija raidą, nes ji gali turėti didelį poveikį Europos Sąjungos ir Lietuvos užsienio politikos sėkmei.
Šalies viduje, ministro teigimu, svarbiausia užtikrinti užsienio politikos tęstinumą po kitais metais numatytų eilinių Seimo rinkimų.
„Pats svarbiausias Lietuvos tikslas yra toks: turime tapti integralia, sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kuri įeitų penkios Šiaurės ir trys Baltijos valstybės, dalimi“, – sakė A. Ažubalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje „ES šiandien ir rytoj: nauji iššūkiai Lietuvai“ taip pat dalyvavo politologas Klaudijus Maniokas, ekonomistas Jonas Čičinskas, filosofas Gintautas Mažeikis, Prezidentės patarėjai, Ministro Pirmininko tarnybos, ministerijų atstovai, žurnalistai ir diplomatai.
Diskusijoje daug dėmesio skirta galimoms alternatyvioms ES raidos kryptims.
„Nuolat sekame tarptautinių procesų pulsą ir atitinkamai koreguojame savo veiksmus bei strategiją ES“, – pabrėžė ministras.
J. Čičinskas diskusijoje pabrėžė euro zonos krizės ir ją lydėsiančių reformų įtaką Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais darbotvarkei. Jis taip pat akcentavo vienos iš Lietuvos prioritetinių krypčių – bendros energetikos politikos formavimo – svarbą ES.
G. Mažeikis pažymėjo būtinybę kalbėti apie galimus alternatyvius ES ateities scenarijus, pabrėžė atsinaujinimo ir pasenusių mąstymo šablonų atsisakymo svarbą institucijų gyvybingumui.
