Paskutinis skambutis, egzaminai, atsisveikinimas su mokytojais ir mokykla, aukštųjų mokyklų auditorijos... Tai kasmetinės šio laikotarpio procedūros, primenančios, kad metai bėga. Metai bėga, o Lietuva visom prasmėm vis labiau grįžta į balanos laikus. Jeigu anksčiau bent būdavo deklaruojama, kad švietimas ir mokslas yra prioritetinė sritis, tai dabar ši sritis vis dažniau vadinama biudžeto našta ir valdžios galvos skausmu.
Jau tapo tradicija, jog kiekvienais metais švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) mokiniams, mokytojams, stojantiesiems ar įstojusiems paruošia ar pateikia ką nors tokio įsimenančio – liaudiškai tariant, kiaulystę. Štai šiemet dėl pasikeitusių priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų kai kurie abiturientai neteks galimybės stoti į pasirinktas specialybes. Mokytojai, kurių barzdota svajone tampa noras patekti į vidurinįjį visuomenės sluoksnį, gali likti be atostoginių. O nuo miražinės aukštojo mokslo reformos vėl teks kentėti jaunimui – vieni tai patirs čia savo kailiu, kiti – gelbėsis studijomis užsienio universitetuose.
Kokie būtų siūlymai?
Visų pirma, ŠMM savo politikoje pagaliau privalo pradėti vadovautis LR Konstitucijos nuostatomis, visuomenės (moksleiviai, studentai, švietimo darbuotojai) interesais ir Lietuvos ūkio poreikiais. Nediskredituoti švietimo įstaigų vardo ir nediskriminuoti švietimo darbuotojų. Priimti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos tikrai kompromisinius siūlymus ir juos įgyvendinti.
Jei ŠMM pati nepajėgi paruošti lietuviško aukštojo mokslo reformos varianto ir jį įvykdyti, tuomet turi pasirinkti priimtiniausią vieną iš užsienio šalių modelių ir jį pilnai įgyvendinti. Aukštojo mokslo nuolatinės pertvarkos, apjungiant užsienio šalių skirtingų modelių variantus, sukuria Lietuvai mutacinius aukštojo mokslo sistemos hibridus dėl kurių jaunimas priverstas arba migruoti į užsienį, arba tapti eksperimentiškai reformuojamų reformų aukomis. Nepateisinamas ministro sprendimas biudžeto lėšomis (studijų krepšeliu) remti privačius universitetus, kuomet akivaizdu, kad ir taip turime aukštųjų mokyklų perteklių. Dėl tokio neatsakingo Švietimo ir mokslo ministerijos išlaidavimo bei nekompetentingo požiūrio į aukštojo mokslo reformą dar labiau kentės studijų kokybė, dalis universitetų virs tiesiog diplomų gamyklomis, o profesiniam rengimui neliks vietos. Be to ŠMM ir pats ministras privalo atsotvauti valstybei ir visuomenei, o ne proteguoti kai kurių bankų bei privataus kapitalo interesų
Arvydas Akstinavičius yra LSDS pirmininkas
