Islandija, atsisakiusi valstybinių bankų, po keleto metų patyrė skaudžius ekonominius, finansinius, socialinius sukrėtimus. 2011 m. lapkričio viduryje, žlugus „Snorui“, finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė: „Aš netikiu valstybiniais bankais, netikiu, kad valstybinį banką gali skaidriai ir tinkamai tvarkyti valstybė“. Normalioje ES šalyje asmuo su tokia pozicija negalėtų užimti finansų ministro posto. Deja, Lietuvoje olimpinė ramybė ir kapų tyla. Seimo opozicija net nepagrąsino I.Šimonytei interpeliacija. Ramybė ir tyla greičiausiai reiškia ne ką kita, o tai, kad vadinamoji parlamentinė opozicija mąsto panašiai ir elgtųsi taip pat.
Lietuva, neturėdama valstybinio komercinio banko, tik parodo, kad yra Europos Sąjungos provincija. Dėl to kenčia pati valstybė, jos gyventojai, taip pat ir verslas. Valstybinio banko poreikis akivaizdus buvo dar prieš krizę. „Snoro“ griūtis ne tik dar kartą patvirtino jo būtinumą, bet ir sudarė galimybę valdžiai pradėti kurti valstybinį banką, panaudojant dalį „Snoro“ infrastruktūros, darbuotojus ir pan. Juk bankroto procedūra brangiai kainuos ir sunkia našta guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Deja, užuot ėmusi stiprinti valstybės finansinius ekonominius pamatus, valdžia, finansų ministrės I.Šimonytės lūpomis, išreiškė nepasitikėjimą valstybe. Kad tai nedovanotina valdžios klaida, patvirtina ir įrodo pasaulio patirtis, atsakingi, išsamūs vertinimai bei analizės. Beje, dar 2009 metais, atsakydamas į LSDS pasiūlymą steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko valdybos narys A.Misevičius, pripažindamas, jog „naujo banko steigimo, o juo labiau parengimo pilnaverčiam funkcionavimui procesas būtų brangus ir ilgai trunkantis“, konstatavo, kad „po kelerių metų galima tikėtis visaverčio naujo banko funcionavimo ir nenuostolingos veiklos“.
Kaip sakoma, šventa (šiuo atveju pelninga ir naudinga) vieta tuščia nebūna. Dar 2011 m. pavasarį buvo skelbiama, kad valstybei priklausantis Rusijos „Sberbank“ ir kiti rusų bankai „neslepia planų, atsiradus gerai progai, Rytų ir Centrinėje Europoje pirkti nuo užsitęsusios krizės dar neatsigavusius bankus, ypatingą dėmesį skiriant būtent Baltijos šalims“.Tuomet Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas teigė, jog tokį rusų atėjimą „reiktų sekti pro didinamąjį stiklą“. Anot jo, esama įtarimų, kad bankai nurodymus plėstis vakarų kryptimi yra gavę „iš valdžios“. Tačiau toks S.Kropo perspėjimas tada negąsdino Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko, kuris pasisakė už naujų bankų atėjimą į mūsų šalį. Nors Lietuva dabar išgyvena skaudžias būtent rusiško kapitalo banko „Snoras“ griūties pasekmes, tačiau tai irgi negąsdina nei finansų ministrės I.Šimonytės, nei paties premjero A.Kubiliaus. Ir perspėjimai jiems nė motais.
Rusija – Lietuvos kaimynė ir ekonominis bendradarbiavimas su ja neišvengiamas ir būtinas. Gal tokia abejinga pozicija tiek finansų ministrė, tiek premjeras stengiasi išlaikyti gerą partnerystę su rusais, vardan Lietuvos verslo interesų? Dar pavasarį, kuomet buvo kalbama apie Rusijos bankų ketinimus ateiti į mūsų šalies rinką dalis Lietuvos verslininkų, kuriems būtent tenka nemažai bendradarbiauti su rytų kaimyne akcentavo, kad svarbiausia yra banko patikimumas, stabilumas, patrauklūs tarifai. Jų teigimu Rusijoje daug mažiau stabilumo, jie daugiau rizikuoja. Anot Lietuvos verslininkų, rytų bankai siūlo pigesnes paslaugas, tačiau pigumas yra santykinis, nes naudojamasi galimybe dempinguoti ir t.t. Taigi, pasirodo, tokia valdžios pozicija, leidžianti ateiti rusų bankams, nėra svarbi ir gyvybiškai būtina Lietuvos verslui. Jei valdžia taip atvirai ignoruoja ir net smerkia valstybinio banko įkūrimą, sudarydama visas galimybes ateiti Rusijos bankams, nors tai nėra Lietuvos valstybės, žmonių ar verslo interesas, tai kyla logiškas klausimas – kam tuomet tarnauja valdžia?
Šiuo metu, neesant valstybinio banko, bankininkystės sistema, grįsta užsienio bankais, nepatiria rimtesnės konkurencijos. Tai reiškia, kad įkainiai ir toliau neatitiks vartotojų, ekonomikos interesų, o milžiniški pelnai, gaunami Lietuvos sąskaita, iškeliaus užsienin. Akivaizdu, jog dėl neatsakingos Lietuvos valdžios politikos turėsime problemų ir skaudžių pasekmių ateityje. Beje, islandai atkūrė valstybinius bankus ir pamažu jau stojasi ant kojų.
