snorui

Tarptautinė nekilnojamojo turto įmonė „Colliers International“ pardavė bankrutavusiam bankui „Snoras“ priklausiusį istorinį pastatą Rygoje. Pils gatvėje 23 esantis namas parduotas už 6,01 milijono eurų (20,75 milijonus litų). Pastatą įsigijo įmonė UNISEB, pirkėjas pinigus jau pervedė „Snoro“ bankui. Parduotas pastatas yra įsikūręs prestižinėje vietoje – Doma aikštėje. Tai yra daugiafunkcinis pastatas, kuris gali būti naudojamas tiek biurams, tiek kaip viešbutis ar gyvenamasis namas.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti bylą dėl žlugusio „Snoro“ banko platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų sutarčių bei jų draudimo. „Snorui“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Ignas Dargužas BNS anksčiau teigė, kad teismo sprendimas gali paaiškėti po 3-4 mėnesių ir jis bus svarbus visai ES, nes suteiks teisinio aiškumo panašiose situacijose.

Islandija, atsisakiusi valstybinių bankų, po keleto metų patyrė skaudžius ekonominius, finansinius, socialinius sukrėtimus. 2011 m. lapkričio viduryje, žlugus „Snorui“, finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė: „Aš netikiu valstybiniais bankais, netikiu, kad valstybinį banką gali skaidriai ir tinkamai tvarkyti valstybė“. Normalioje ES šalyje asmuo su tokia pozicija negalėtų užimti finansų ministro posto. Deja, Lietuvoje olimpinė ramybė ir kapų tyla.

Balsas.lt prisiminė didžiausią atgarsį sukėlusius įvykius. „Snorui“ – žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Santaupomis susirūpinusių „Snoro“ indėlininkų vakar laukė dvi žinios. Geroji naujiena – valstybei pervedus beveik 3,8 mln. mlrd. litų, SEB bankas pradėjo mokėti draudimo išmokas gyventojams, blogoji – atėjusiesiems jų atsiimti banko filialuose Panevėžyje kilometrinėse eilėse teko ištverti ne vieną valandą. Išmokė tvarkyti finansus Į miesto centre esantį SEB banką vakar apie vidudienį sunkiai būtų galėjęs ir uodas nosį įkišti.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūną Vytautą Gapšį papiktino Vilniaus mero Artūro Zuoko ketinimai nemokėti nacionalizuotam bankui „Snoras“ 80 mln. Lt Vilniaus savivaldybės skolos. Seimo narys įsitikinęs, kad mero motyvai yra absurdiški ir taip sostinės meras siekia šantažuoti Vyriausybę. „Vadovaudamasis A. Zuoko logika, bet kas galėtų nustoti mokėti mokesčius, arba atsisakyti grąžinti paskolą — vien dėl to, kad vienas ar kitas Vyriausybės arba kurio nors banko sprendimas jam nepatinka.

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų. Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings. Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui. Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Pirmoji prekybos sesija Nasdaq OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje prasidėjo neigiamos techninės korekcijos nuotaikomis, rašo investicinis bankas „Finasta“. OMX Vilniaus indeksas krito 2,75 proc. Tokio kritimo buvo galima tikėtis po to, kai praėjusią savaitę indeksas pakilo daugiau kaip 28 proc.