Nuo 2008 metų, Lietuva stengiasi užkirsti kelią 55 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybai.
Tad koks bus tolimesnis realus Astravo atominės elektrinės statymo stabdymas?
Reikia sustabdyti funkcionavimą
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantas Justinas Juozaitis sako, kad Astravo atominė elektrinė nėra Baltarusijos projektas. „Dažnai sakoma, kad Lietuva turėtų daryti būtent kažką tai prieš Baltarusiją, bet bent jau aš ekonominės logikos pagrindimo, kodėl projektas turi būti geras Baltarusijai, nepaisant Rusijos investicijų, aš nelabai matau. Reikėtų pradėti nuo to, kad projektas yra finansuojamas Rusijos, dirbant jų rangovams ir net technologija. Baltarusiją mes galime spausti, kaip tik norime, bet jeigu jie gauna pinigus, tai kodėl jiems stabdyti visą procesą. Tokios mūsų pastangos, siekiant sutrikdyti statymą, gali būti sunkiai sėkmingos“, - sako J. Juozaitis.
„Jeigu mes apribojame fiziškai elektros energijos srautus tarp Baltarusijos ir Lietuvos sienos, tai reiškia, kad projekto įgyvendinimas yra gerokai apsunkinamas. Ir tada atitinkamai, Baltarusija neturi, kur tos elektros dėti, negali naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine, kuri jiems yra reikalinga. Tai reiškia, kad jiems reikalingos papildomos investicijos, tam kad atominė elektrinė galėtų funkcionuoti“, - teigia pašnekovas.
Ekspertas tikina, kad elektros tinklų sinchronizacija užtikrintų nepriklausomybę. „Gaila, kad sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros perdavimo tinklais šiuo atveju yra numatyta gerokai vėliau, negu Astravas bus pastatytas, nors čia neaišku, ar viskas bus laiku. Tačiau po sinchronizacijos Lietuvos elektros sistemų, tai yra užsitikrinimas, kad elektra pagaminta būtent Astravo atominėje elektrinėje į Baltijos elektros sistemas arba nepatektų arba labai maža apimtimi“, - teigia J. Juozaitis.
Problemos su Latvija
Pastaruoju metu kyla vis daugiau nesutarimų su kaimynine Latvija, kuri nepritaria agresyviam priešiškumui Astravo atominei elektrinei. Vakar Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas net apsilankė Rygoje, kurioje bandė susitarti dėl bendradarbiavimo šioje srityje.
Justinas Juozaitis nurodo ir galimas to priežastis. „Latvijoje kažkokių rimtų problemų, dėl to, kad Astravas yra statomas, jie nemato. Jie atitinkamai ir formuluoja tokią pragmatinę poziciją, kad taip, galėtume rūpintis Astravo sauga, bet mes bent kol kas Jums nepadėsime. Yra ir kiti dalykai iš Latvijos pusės. Tai čia jau kalbam apie krovinius iš Baltarusijos, tai kol kas didžiąją dalį krovinių iš šios šalies aptarnauja būtent Klaipėdos uostas ir latviai galbūt tikisi, kad konfliktui Lietuvos ir Baltarusijos suintensyvėjus, jie tuos krovinius galėtų perimti. Baltijos valstybės, nors mes vertinam visada kaip labiausiai bendradarbiaujančias, tačiau visada mes konkuruojame dėl ekonominių dalykų. Tai dėl tų pačių ES investicijų, taip Lietuva ir Latvija konkuruoja dėl Baltarusijos krovinių“, - teigia J. Juozaitis.
Latvija konkuruoja
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vakar apsilankė Rygoje ir teigia, kad įžvelgia teigiamų poslinkių. Jis tikina, kad su Latvija sutarta sudaryti ekspertų grupę, kuri spręs, kaip būtų galima boikotuoti elektros energiją iš Astravo AE.
„Mes turime keisti savo pozicijas ir tą daryti agresyviau. Tą pozicijos pokytį parodo politinių partijų susitarimas, Seime priimta rezoliucija ir dabartinė Vyriausybės programa, kuri pasisako prieš bet kokius branduolinius projektus Lietuvoje. Nekaltinčiau aš tuo Lietuvos diplomatijos, tiesiog sakyčiau, kad anksčiau Astravas buvo bandomas sustabdyti subtiliau, ne savo rankomis, o per kitas organizacijas.
To padaryti, aišku, kaip jau ir neišeina. Tai dabar jau natūralu, kad lietuviai deda visas kortas ant stalo ir užsienio politiką vykdys gerokai agresyviau. Jau nėra apsimetama, kad norima užtikrinti branduolinę saugą, o stengiamasi statybas sustabdyti. Arba kaip nurodo visi dokumentai, jei jau bus pastatyta, tai bent bus bandoma apriboti elektros srautus tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tai kadangi viskas pereina nuo branduolinės saugos iki stabdymo ribojimo, tai anksti dar sakyti, kad kaimynai mūsų visiškai nepalaikys. Tai šiuo atveju, turės būti atskiri susitarimai ir vedamos atskiros derybos.
Baltarusijos politikai sprendimo neranda
Praėjusį antradienį Lietuvos Respublikos Seime lankėsi Baltarusijos opozicinių jėgų atstovai, kurie su Lietuvos politikais kalbėjosi apie galimus bendrus sprendimus. Vienas iš opozicijos lyderių Anatolijus Lebedka teigia, kad kuo daugiau laiko praeina nuo Astravo projekto pradžios, tuo mažiau žmonių prieš tai protestuoja.
„Aš asmeniškai abejoju, kad projektai, kurie kainuoja keliasdešimt milijardų, kad juos pavyks sustabdyti. Nes kai kurie asmenys yra per daug suinteresuoti, kad gautų jie tas lėšas. Baltarusijos opozicijoje daug nuomonių, tačiau mes nusprendėme, kad jos neturi būti. Kažkokių naujų šviežių idėjų, ką padaryti, siekiant sustabdyti idėjų, kol kas nėra. Kol kas sąžiningai pasakysiu, kuo daugiau laiko praeina, tuo amžiau protestuojančių žmonių dėl Astravo. Gal mes kažką nepakankamai darome, tai yra sudėtinga, o ir ištekliai maži. Tai ne Baltarusijos projektas, o Rusijos, ir tai tik trumpina tą pavadėlį, kuriuo Putinas riša Lukašenką arčiau savęs. Reikėtų dabar galvoti apie kažkokias galimybes“, - sako Baltarusijos politikas.
„Reaktorius, kurį stato yra rimtas pažeidimas ir pasekmės gali būti pačios liūdniausios. Reikia rimtai susimąstyti ir reikia spausti Lukašenką, kad būtų sustabdytos statybos“- tikina Anatolijus Lebedka.
Tačiau koks turėtų būti veiksmų planas, politikas nežino. Tačiau anot jo, spręsti šią problemą reikia kartu ir bendrai. „Astravo elektrinėje toks pat generatorius kaip kad stovi Voronežo atominėje. Tas po mėnesio sugedo, pasirodo, kad projektas visai eksperimentinis. Reikia sugalvoti bendrus žingsnius, siekiant sustabdyti tą statybą. Čia yra problema ir tą problemą reikia kažkaip spręsti. Tačiau kaip tai pasiekti mes nežinome. Baltarusijoje tai politinis klausimas, ekonominio tikslingumo nėra, incidentai ten vyksta nuolat, reaktorius buvo numestas -- net tokie dalykai rodo, kad čia gali būti labai rimta įtaka ir radiacijos nutekėjimui. Vėsinimui vanduo iš bus imamas iš Nėries, palies ir Vilnių. Tai reikia spręsti kartu. Reikia kažką daryti“, -
