REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako, kad pašalinti korupciją iš gydymo įstaigų sudėtinga dėl visuomenės pakantumo kyšiams. „Kartais aš jaučiu, kad visi supranta, jog tai yra problema, bet visi taip pat mano, kad jie negali nieko padaryti, nes galvoja: kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, labai garsus profesorius, kuris vienintelis daro kurių nors organų transplantacijas, būtų pagautas su kyšiu - kas tada gydytų?“, - ketvirtadienio vakarą vykusioje diskusijoje apie korupciją sveikatos apsaugoje kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako, kad pašalinti korupciją iš gydymo įstaigų sudėtinga dėl visuomenės pakantumo kyšiams. „Kartais aš jaučiu, kad visi supranta, jog tai yra problema, bet visi taip pat mano, kad jie negali nieko padaryti, nes galvoja: kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, labai garsus profesorius, kuris vienintelis daro kurių nors organų transplantacijas, būtų pagautas su kyšiu - kas tada gydytų?“, - ketvirtadienio vakarą vykusioje diskusijoje apie korupciją sveikatos apsaugoje kalbėjo ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Transparency International“ organizuojamos Skaidrumo mokyklos diskusijoje J.Požela visgi pabrėžė, kad korupcijai neturi būti jokios tolerancijos. „Lietuvoje vis dar yra supratimas, kad yra normalu medikui nupirkti, pavyzdžiui, kavos, tačiau reikia nulinės tolerancijos bet kokioms dovanoms - tik tada galėsime eiti pirmyn. Kitu atveju turėtume diskutuoti, kada prasideda tikras kyšininkavimas. Nulinė tolerancija turi būti pagrindinė taisyklė“, - dėstė jis.

REKLAMA

Ministras taip pat žadėjo, kad artimiausiu metu pradės veikti telefono numeris, kuriuo paskambinus bus galima pranešti apie korupcijos atvejus sveikatos sistemoje. Be to, kaip perspektyvią priemonę kovojant su korupcija sveikatos sektoriuje jis įvertino prievolę medikams deklaruoti interesus. Vis dėlto po diskusijos jis BNS sakė, kad deklaravimo sistema dar turėtų būti tobulinama.

„Reguliavimas yra tvarkoje, bet įgyvendinimas yra problematiškas. Iš gydytojų buvo gana atsargus priėmimas tų deklaracijų pildymo privalomumo, buvo toks net savotiškas pasipriešinimas. Šalia deklaracijų reikėtų ir daugiau savireguliacijos dalykų, aš labiau tikiu savireguliacija“, - aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) sako, kad pildydami deklaracijas medikai dažnai neatskleidžia visų savo interesų. Anot VTEK, „Sodros“ pateiktais duomenimis, mažiau nei pusė gydytojų (44 proc.) dirba tik vienoje darbovietėje, 24 proc. gydytojų eina pareigas trijose ir daugiau darboviečių.

„Privačių interesų deklaracijose ši informacija dažniausiai neatsispindi“, - konstatuoja VTEK. Apie 80 proc. privačių interesų deklaracijas pateikusių gydytojų nurodė tik bazinę informaciją – savo ir sutuoktinio vardą, pavardę bei pagrindinę darbovietę. Tuo metu duomenis apie saistančius ryšius su juridiniais ar fiziniais asmenimis, gautas dovanas, sudarytus sandorius, vykdomas individualias veiklas ar kitą interesų konfliktą galinčią sukelti informaciją atskleidė vos kas penktas deklaruojantysis (beveik 20 proc.), apgailestauja VTEK.

Lietuvoje šiuo metu galiojančias medicinos praktikos licencijas turi beveik 16,5 tūkst. gydytojų. Etikos sargų duomenimis, daugiau nei 13,3 tūkst. jų privalo deklaruoti privačius interesus, bet iki šiol deklaracijas pateikė per 10 tūkst. medikų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų