81-erių kaunietė Genovaitė Pranarauskienė sako, kad šios vasaros atostogas Turkijoje ji su vyru prisimins dar ilgai. Ir ne tik dėl smagių įspūdžių iš kelionės, bet ir kryžiaus kelių, kuriuos teko nueiti norint prieš kelionę apsidrausti.
Kartu su bendraamžiu vyru sugalvojusi apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, moteris iš dviejų draudimo bendrovių gavo, kaip pati sako, griežtą „ne“.
„Kad amžius ne tas, jog per sena. – Taip ir pasakė? – Taip, kad nuo 80 metų nedraudžia senų žmonių“, – teigia G. Pranarauskienė.
Tiesa, moteris sako, kad į kelias draudimo bendroves kreipėsi ne tiesiogiai, o per daugybę metų pažįstamą draudimo brokerį. Ir iš jo esą sužinojo, kad „Lietuvos draudimas“ ir draudimas „Gjensidige“ ją ir sutuoktinį atsisakė drausti. Trečia bendrovė senjorų porai pasakė „taip“, bet draudimo mokesčio kainą nustatė kosminę.
„Pernai mes keturiese keliavome, mokėjome 44 eurus keturiems. O šiemet mes dviese su vyru, nes abu vienmečiai, sumokėjome 300 eurų ir 80 centų“, – tvirtina G. Pranarauskienė.
Draudikų, kaip aiškina moteris, nenorą drausti vyresnius ar drausti brangiau senjorė vadina diskriminacija.
„Diskriminacija senų žmonių. Reiškia, kad senas, tai jis niekam nereikalingas. Čiut ne visą kelionę man vienai kainavo abiejų draudimas. Pagalvojau, kad jeigu žmogui 81, tai jau žmogus esi nurašyta“, – nusivylusi teigia senjorė.
Prie kryžiaus kalami draudikai – kategoriški, esą žmogaus amžius nėra kriterijus atsisakyti jį drausti. Tad ši situacija, kaip sako draudikai, turi būti nagrinėjama detaliau, mat vien dėl amžiaus senjorai negalėjo gauti atsisakymo juos drausti.
„Draudiko atsisakymas gali būti susijęs su sveikatos būkle arba su kelionės sudėtingumu, su kitais faktoriais, kurie labai pakelia riziką, kad, neduok Dieve, nelaimė gali atsitikti. Amžius nėra priežastis atsisakyti drausti“, – aiškina Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
„Tikrai žiūrima į destinacijos šalį, kur žmogus vyksta. Tai mažiausiai problematiška yra Europos Sąjunga. Taip pat žiūrime, kiek laiko žmogus praleidžia nuvykęs į tas svetimas šalis, trukmė, ir, aišku, kelionės tikslas“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Nors draudikai laikosi savo, problema, kad vyresniems apsidrausti sunkiau, pasiekė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ausis. Tiesa, dažniausiai senjorai tik pasiguodžia, bet skundo tarnybai neparašo.
„Egzistuoja tokia problema, tik negalėčiau pasakyti, kad skundais pasiekia mus. Mes raginame per susitikimus su bendruomenėmis, kad žmonės kreiptųsi į mus dėl konkrečių atvejų. Kai nesuteiktas draudimas, kad pateiktų dokumentus, jog pateiktų kažkokius įrodymus“, – tvirtina lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Labai dažnai, kaip aiškina kontrolierė, žmonės ir patys sau padaro meškos paslaugą. Draudimo bendrovės turi teisę prašyti senjoro pažymos apie sveikatos būklę, tačiau senjorai atsisako suteikti tokią informaciją ir dėl to negauna draudimo.
G. Pranarauskienė ir jos vyras taip pat buvo kamantinėjami apie sveikatą ir visus reikiamus dokumentus pateikė, tad draudimą gavo, tačiau gerokai brangesnį. Draudikai sako, kad tai normalu, nesvarbu, tai senjoras ar jaunesnis žmogus.
„Draudikas vertina kiekvieno riziką. Gali būti ir jauno žmogaus, kuris gal turi chroninių ligų, brangesnis draudimas už to žmogaus senjoro, kuris neturi chroninių ligų“, – aiškina A. Romanovskis.
Prieš dešimtmetį Lietuvos senjorai „Eurostat“ atliktame tyrime buvo pripažinti mažiausiai keliaujančiais Europos Sąjungoje. Šiandien, kaip aiškina kai kurie kelionių organizatoriai, situacija gerėja, tačiau pripažįsta – išbrangstantis draudimas kiša koją vyresniems nei šešiasdešimties atrasti kelionių malonumą.
„Lyginant su praėjusiais metais, tai šiemet mes fiksuojame 11 procentų augimą šios grupės keliautojų, kai pernai ar 2019 metais buvo devyni procentai“, – teigia „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
Populiariausios kelionės senjorams, kaip sako organizatoriai, priklauso nuo sezono. Žiemą senjorai labiau renkasi Egiptą, Tenerifę, vasarą labiausiai keliauja į Turkiją ar Bulgariją. Renkasi ir pažintines keliones į Ispaniją ar Graikiją.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Beje jos poziuris aiškus jos pacios komentaro straipsnyje - ji pateisina didesnius mokescius pensininkams, nes tie negarantuoja kad ju sveikata gera. Bet is kitu amžiaus gūsio sveikatos tikrinimo ji nereikalauja. Ir jos bendraminčiai komentaruose pasireiškė - pradejo aiškinti, kad pensininkai privalo namuose sedeti ir progresyvuma jaunam elitui po kojomis nesimaišyti.
Beje analogiškas poziuris yra ir i neįgaliuosius bei ligonius. Sabatauskaites kompanija ju pakesti negali.
