Savivaldybių asociacijos jubiliejuje diskutuota ir apie savivaldos galių mažėjimą

Nors oficialiai yra konstatuojama, esą per du Nepriklausomybės dešimtmečius savivaldybių galios buvo ir tebėra tolydžio plečiamos, nagrinėjant konkrečias aktualijas ši tendencija nėra akivaizdi. Vakar Kaune vykusiame jubiliejiniame XX Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavime aptartas ne tik solidus vietos savivaldos Lietuvoje jubiliejus, bet ir diskutuotini aspektai. Viena iš esminių temų – ekonominės krizės metu ženkliai sumažėjusios savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms. Savivaldybių biudžetų pajamas didžiąja dalimi lemia įstatymu tvirtinama jiems tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Pernai ji siekė 58,33 proc., šiemet – jau 67,78 proc. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės turės daugiau lėšų – drauge joms Vyriausybė delegavo socialinių išmokų mokėjimo funkciją.

Nors būtinybė atkurti krizės sąlygomis sumažintas pensijas ir biudžetininkų algas, atsakingai skirstyti paramą socialiai jautrioms visuomenės grupėms nėra kvestionuotina, miestų-donorų nuopelnai pradedami vertinti dviprasmiškai. Anot Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko, suvažiavimo dalyvių pasisakymuose nesyk nuskambėjo mintis, jog darbštaus, svarų indėlį į šalies biudžetą darančio bei kitiems padėti galinčio miesto statusas, kuriuo šiuo metu gali pasigirti vos keli didmiesčiai, tarp jų – ir Klaipėda, netenka žavesio. „Nors pažangus mokesčių surinkimas bei biudžeto subalansavimas yra vertinami, neatrodo, kad tai įkvėptų kolegas iš sunkiau besitvarkančių savivaldybių siekti analogiškų rezultatų. Regis, probleminės savivaldybės statusas turi savų pranašumų, nes tarsi mažina atsakomybės naštą“, – sakė uostamiesčio vadovas. V. Grubliauskas diskusijose skyrė dėmesio ministerijų bei savivaldos santykiams aptariant aktualius bendradarbiavimo klausimus. Vienas iš jų – Klaipėdos tikslinės teritorijos projekto finansavimas, nuo pernai žadėtų 100 mln. Lt sumažėjęs iki 70 mln. Lt, ir, be to, nuolat svarstomas neva kaip rezervas kitiems prioritetiniams projektams įgyvendinti. Dar viena sritis – sveikatos priežiūra. Visoje šalyje beliko vos kelios savivaldybėms pavaldžios medicinos įstaigos, teikiančios tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų – Klaipėdos universitetinė ligoninė. Klaipėdos meras įsitikinęs, jog specifinė situacija prašosi didesnio Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio ir įsiklausymo į šių medicinos įstaigų steigėjų nuomonę svarstant tolesnius reformos žingsnius. „Klaipėdos pozicija nesikeičia – manome, kad išsaugoti esamą situaciją yra kur kas vertingesnė kryptis nei aktyvinti reformą, galinčią turėti kontroversiškų rezultatų“, – sakė meras. Suvažiavimo metu aptarti ir Aplinkos ministerijos ketinimai perimti regioninius atliekų tvarkymo centrus savo žinion. Šie planai taip pat vertinami kaip nelogiškas įsitraukimas į savivaldos lygiu kuriamą naująją sistemą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų