Valstybės pagalbą išsikviesti teoriškai galima. Tereikia, kaip byloja Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir nacionaliniai teisės aktai, paskambinti numeriu 112. Filmus ir laidas apie neva visagalį skambutį numeriu 911 Holivudas visai Vakarų civilizacijai bei visiems, norintiems save jai priskirti, padovanojo seniai. Europoje dideliam ir mažam paaiškinta, kad taip pat puikiai veiks numeris 112. Tik reikia daug milijonų litų. Lietuviškų litų apetitas vis auga, o štai prisišaukti pagalbos ne visada pavyksta.

Išgelbėjo šuo

Antalieptėje (Zarasų r.) šių metų sausio 26 dieną iki pamatų supleškėjo sodyba. Gaisro dalyvių įspūdžiai apie milijonus litų pasiglemžiančio Bendrojo pagalbos centro (BPC) paslaugas vienareikšmiai: investuojamų pinigų neužtenka dispečeriams, kurie pažintų gaublį ir žinotų rajonų ribas, pasamdyti.

„Kai paskambinau numeriu 112 ir pasakiau, kad gaisras vyksta Zarasų rajone, Antalieptės miestelyje, manęs paklausė, kur ta Antalieptė, nors Zarasų rajone miestelis tokiu pavadinimu tėra vienas, –„Balsas.lt savaitei“ pasakojo vienas gaisro dalyvis. – Ugniagesiai atvažiavo maždaug po 45 minučių. Klausimų buvo labai daug. Iki pamatų sudegė ir namas, ir vienas automobilis. Kitą šeimininkas išgelbėjo miegmaišiais atmušinėdamas liepsnos liežuvius, nes išvažiuoti nebuvo įmanoma. O kai skambinant 112 iš Zarasų rajono sujungiama su Alytaus greitąja pagalba – nebėra ką ir pridurti apie sistemos efektyvumą. Greitoji pagalba atvyko po valandos. O su BPC aiškinausi stovėdamas basas ant sniego. Pirmasis ugniagesių ekipažas atvažiavo iš Dusetų, esančių maždaug už 20 kilometrų nuo gaisro vietos, antrasis – iš Zarasų. Toks neoperatyvumas šokiravo. Septynis žmones išgelbėjo mano šuo, jis visus pažadino, bet dėl BPC, kuriam išdėsčiau tiksliai visą informaciją, veiklos esu nustebęs“, – pasakojo nuo gaisro nukentėjęs pašnekovas.

REKLAMA

Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius mano, kad žmogui, kuris šaukiasi pagalbos, visada atrodo, jog laukti jos tenka per ilgai, tačiau patvirtino, kad problema egzistuoja. „Pernai Antalieptės priešgaisrinė stotis buvo uždaryta dėl taupymo, nes Priešgaisrinės apsaugos departamentas (PAGT) apskaičiavo, kad pagal vidutinį atvykimo laiką mus „padengia“ (?) Dusetos ir kitos stotys.

Nežinau, kiek pavyko sutaupyti, nes patalpos liko, žiemą jas reikia šildyti ir t. t. Tačiau kai gaisrinės ir greitosios dispečeriai dirbo Zarasuose, jie žinojo kiekvieną mestelį, kaimą ar net kaimo dalį, apie kurią kalbama. Įvykdžius centralizaciją signalas eina per Uteną, todėl nesusipratimų padaugėjo“, – pasakojo jis. Kieno sąskaita sutaupė?

Pasak seniūno, kalbos apie savanoriškas ugniagesių pajėgas ir skandinaviškus modelius tėra oro drebinimas. „Nėra net požymių, kad atsirastų kokių nors savanorių. Tai ir tradicijų, ir teisinės bazės klausimas“, – pabrėžė A. Saulius, pridurdamas, kad tai jau trečias rimtas gaisras seniūnijoje, įvykęs po to, kai buvo "sutaupyta".

PAGD problemų nemato. „Departamentas ėmėsi griežtesnių priemonių ir kontroliavo savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų parengtį, t. y. fiksavo atvejus, kai savivaldybių ugniagesių komandų pamainoje dirbo vienas ugniagesys arba antras ugniagesys dirbo ne visą darbo dieną.

Kai savivaldybių ugniagesių komandų pamainoje ėmė budėti du ugniagesiai, pagerėjo ir vidutinis gaisro likvidavimo laikas. Atlikta analizė rodo, kad gaisro likvidavimo laikas kaimo ir miestelių vietovėse sutrumpėjo, todėl galima teigti, kad gaisrai buvo gesinami kokybiškiau“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.

REKLAMA

Kiek konkrečiai sutaupyta, sunku pasakyti. Informacijos apie likviduotų komandų pastatų eksploatavimą departamentas neturi, nes tai yra savivaldybių turtas.

Žalą išsieškoti būtų sunku

Pasak advokato Kęstučio Kvainausko, išsieškoti žalą dėl BPC ar jo parinktų ir pasiųstų tarnybų neoperatyvumo būtų gana sunkus ir ilgalaikis reikalas. „Čia reiktų kreiptis bendrąja civilinio ginčo tvarka ir įrodinėti, kad arba BPC ne tą tarnybą atsiuntė, arba ta tarnyba ilgai miegojo ir dar, kad būtent dėl to atsirado turtinė ar neturtinė žala. <...>

Tai teoriškai gal ir įmanoma, bet neatsitiktinai tokių bylų yra labai mažai, nes tam reikia samdytis advokatus, surinkti daug įrodymų", - sakė advokatas, sutikdamas, kad daug pigiau būtų iš anksto pasirūpinti turto ir sveikatos draudimu. „Esant draudimui, jau kompanija, sunokėjusi išmoką, paskui galėtų spręsti išsieškojimo reikalus", - sakė jis balsas.lt savaitei".

Dar milijonų

Nesiginčijant su ugniagesių vadais verta atkreipti dėmesį į seniai auksiniu pramintą telefoną 112. Taupumas, kai mažinamas ugniagesių skaičius ir viskas optimizuojama, žinoma, pagirtinas dalykas, tačiau nematyti apetito diegiant ir gerinant BPC veiklą galo.

Kaip rodo dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybei 2012 metų rugsėjį parengtas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programos priedas, bendras nuo 2008-ųjų vykdomo projekto biudžetas iki 2016 metų jau viršys 105 mln. litų. Apie tai „Balsas.lt savaitė“ mėgino pasiteirauti vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko, tačiau ministerija jam adresuotą klausimą perdavė pačiam BPC, o šios institucijos vadovas pasigyrė laimėjimais. BPC viršininkas Artūras Kedavičius tvirtino, kad lėšos investuojamos sėkmingai. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba jau atsisakė savo turėto dispečerinių tinklo ir perdavė jų funkcijas vykdyti BPC. Dalis laisvų pareigybių buvo perduota gaisrų gesinimo ir gelbėjimo funkcijoms vykdyti.

REKLAMA

Teritorinės policijos įstaigos sėkmingai perduoda pagalbos, skambinant numeriais 112 ir 02, 102, 022, administravimo funkcijas, atitinkamai optimizuojamas policijos budėtojų padalinių tinklas“, – teigė jis. Ar tikrai sėkmingai investuoja valstybė, galima ir pasiginčyti. Vien 2010 metais su vėliau bankrutavusia bendrove ERP sudaryta 14 518 909,79 lito vertės darbų atlikimo sutartis. Šios bendrovės direktoriaus Marko Zbarskio veiksmus tiria teisėsauga, o jos gebėjimai pasirašyti milžiniškas sutartis su valstybės institucijomis jau ne kartą buvo aprašyti žiniasklaidoje.

Kaip anksčiau yra pripažinęs pats pats A. Kedavičius, ši bendrovė „ištirpo", o darbų liko nepadaryta už maždaug už 3,5 mln. litų.

Tuomet informacinės sistemos techninės priežiūros paslaugas BPC ėmė pirkti iš bendrovės „Innoseven technologies“. Gretimai veikia dar viena labai panašiu pavadinimu įmonė „InnoForce". Atsitik tu man taip, kad 50 proc. bankrutavusios ERP akcijų turėjo šios įmonės faktiniai vadovai. 2011 metais už techninę sistemos 112 priežiūrą „Innoseven technologies“ susižėrė 399 413 litų. 2012-aisiais su ta pačia įmone buvo sudaryta dar viena tokia pat sutartis ir į įmonės sąskaitą dar kartą įkrito tokia pat suma. Tačiau jos vėl neužteko. Netikėtai prireikė dar maždaug 1,5 mln. litų. Viešojo pirkimo konkursą vėl laimėjo ta pati bendrovė. Joje, kaip jau skelbta, dirba vos penki socialiai drausti asmenys.

Verslininkai yra verslininkai – jiems dera siekti pelno. Labai puiku, kad nuolat investuojama į techninius patobulinimus ir servisus. Tačiau lieka neaišku, ar valstybei reikia daugiau ugniagesių, ar vis dar trūksta geresnės techninės vieno telefono priežiūros. O gal gebėjimo atrinkti dispečerį, kuris Antalieptės neieškotų Dzūkijoje. Mat milijonai kol kas dega ne prasčiau negu sodybos. Tokiame kontekste ir atominės elektrinės priešininkų klausimas - kaip gi šalys valdytų krizę, jei kas nors imtų ir nutiktų branduoliniame objekte - skamba ne taip jau banaliai. Elektrinė juk ne kaimo sodyba - miegmaišiais atsimušti nepavyks.

REKLAMA

TIK FAKTAI:

Sutartį su liūdnai pagarsėjusia bendrove ERP nutarta nutraukti tik 2012 metų gegužės 23 dieną, likus penkiems mėnesiams iki ES struktūrinio fondo finansuojamo projekto pabaigos, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ši bendrovė nevykdo milijoninių sutarčių ir su kitomis valstybės įstaigomis – Lietuvos banku, Muitinės departamentu, Finansų ministerija.


Rašyti komentarą...
T
Tauragė.
2013-02-21 10:37:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei gyvenate rajone - tuoj pas jus neatvaziuos ne tik gaisrininkai, bet ir mentai, bei gydytojai. Tokie laikai - masinis taupymas, karpymas ir pajegu trukumas. Gerai, kad mieste gyvenu ir uzjauciu saviskius, kurie gyvena kaimuke. Ziauru, kad cia taip - bet cia tik Lietuvoje tokie bairiai. Panasu, kad griztame i tamsiaja 1990-uju blokados laikotarpio busena, kai tada niekas nevaziuodavo del benzino trukumo...
Atsakyti
0

n
nera ka ir komentuot
2013-02-21 15:16:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net nesinori komentuot, nes tokiu atveju - daugybe, tik zmonems po gaisru ir avariju visokiu nebe apie tai norisi kalbeti ir skustis tu pagalbos centru darbu. Padetis rajonuose su gaisrinem ir greitosiom is tikruju sudetinga. Ir ne ik rajonuose - placiai zinomas K.Krivicko atvejis, kai pas jo vaika, esanti ant mirties ir gyvybes ribos greitoji Vilniaus miesto ribose nerado kelio... O kaimukai tai realiai pasmerkti, mano galva, nes visur isnaikino tas "neefektyvias" gaisrines ir greitosios pagalbos stotis, o kol sulaukia jie pagalbos, tai ir namai supleska iki pamatu, ir gyvybe gali uzgesti.
Idomus butu atvejis, jeigu zmones pasiryztu eiti i teismus - manau, cia butu geras precedentas musu valdziai, kad reikia sekti, kur ir kaip isleidziami pinigai (turiu galvoje kaip neefektyviai svaistomi kuriant realybeje neveiiancias sistemas).
Atsakyti
0

r
reksas
2013-02-11 11:00:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skambindamas tuo griobanu "auksiniu" telefonu turi apsišarvuoti geležine kantrybe. Užknisa jų viktorinos ir bukumas. Juos ten nuo šiukšlių konteinerių turbūt surinko.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų