Praėjusios Seimo sesijos pabaigoje dalis Seimo narių suabejojo, ar įstatymas, reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Liepos 14 d. jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė atsakyti į šį klausimą.
Parlamentarai antikonstituciniu laiko Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį Seimas priėmė 2002 m. sausio 15 d.
„Mes suprantame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio, teigiančio, kad „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinais pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises ir laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“, svarbą. Manome, kad realizuodama šią konstitucinę normą Lietuvos Respublika savo konkrečiais veiksmais turi prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo ir tuo pačiu stiprinti savo nacionalinį saugumą. Šiuo aspektu reikšmingas turėtų būti Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris turėtų padėti Lietuvai sėkmingai dalyvauti tarptautinio saugumo užtikrinimo veikloje . Tačiau nežiūrint į visus Lietuvos valdžios norus, mūsų valstybės įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, nes to reikalauja jos 7 straipsnio 1 dalis“, - sakoma kreipimesi.
Pasak parlamentarų, Konstitucija nenumato, kad, vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami šalies teritorijoje. KT pritarus tokiai nuostatai, Lietuva negalėtų pasikviesti į pagalbą sąjungininkų pajėgų.
Įstatymas, į kurį perkelti NATO aljanso šalių bendradarbiavimo gynybos srityje principai, anot autorių, taip pat antikonstituciškai riboja Seimo galias.
Parlamentarų nuomone, Konstitucijai prieštarauja įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog „neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima Respublikos Prezidentas“. Seimo nariai pabrėžia, jog pagal Konstituciją tik Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (tarp jų ir sprendimą Lietuvos kariniams vienetams dalyvauti kitoje operacijoje), kai prireikia ginti valstybę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Konstitucija, anot jų, nesuteikia Prezidentui teisės nei panaudoti ginkluotąsias pajėgas, nei duoti leidimą atvykti į Lietuvą kitų valstybių kariniams vienetams.
Autorių įsitikinimu, įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti tik tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo bei didelių nelaimių padarinių likvidavimo operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje (...)“, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ nutariamosios dalies 3 punktui. Pastarasis skelbia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių“. Šio konstitucinio akto 3 punktui taip pat esą prieštarauja įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata - „ NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje kartu su NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose (...)“. Antikonstitucinė neva yra ir įstatyme įtvirtinta nuostata, jog „NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose (...)“.
Pasirašo 31 Darbo partijos (DP), Tvarkos ir teisingumo (TT), Valstiečių liaudininkų (VL) frakcijų Seime atstovai: E. Klumbys (TT), J. Veselka (TT), V. Baltraitienė (DP), J. Pinskus (DP), Z. Mikutis (DP), L. Graužinienė (DP), P. Gražulis (TT), M. Žymantas (DP), S. Girdauskas (DP), P. Vilkas (DP), E. Karpickienė (DP), Valiukevičiūtė, Z. Žvikienė (DP), S. Bucevičius (DP), V. Draugelis (DP), D. Mikutienė (DP), V. Bukauskas (DP), J. Ramonas (TT), A. Bosas (DP), V. Gedvilas (DP), R. Bašys (DP), V. Mazuronis (TT), R. Ačas (TT) A. Pitrėnienė (DP), L. Visockytė, R. Kšanienė (DP), A. Galvonas (TT), Barkauskas, R. Zinkevičiūtė (DP), A. Pekeliūnas (VL) V. Martinkaitienė (DP). Pareiškėjų atstovai – E. Klumbys ir J. Veselka. KT dar nepriėmė sprendimo, ar imsis nagrinėti šį kreipimąsi.
Dainius Žalimas: Seimo nariai prieš Lietuvos narystę NATO
TT frakcijos lyderis V. Mazuronis portalui „Balsas.lt“ plačiau nieko nekomentavo ir sakė tiesiog parėmęs savo frakcijos narių J. Veselkos ir E. Klumbio iniciatyvą – „sužinoti tiesą“. Į klausimą, ar įstatymas tikrai antikonstitucinis, atsakyti, anot jo, turi KT.
Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog Konstitucija neleidžia steigti šalyje karinių bazių, tačiau nedraudžia atvykti kariniams daliniams šalies gynybos tikslais. „Karinė bazė suponuoja nuolatinį ar bent ilgalaikį dalinių buvimą šalies teritorijoje neturint specifinio tikslo padėti apsiginti nuo agresijos. Kvestionuodami galimybę kreiptis į sąjungininkus pagalbos Seimo nariai iš esmės pasisako prieš NATO principus arba net prieš pačią narystę aljanse“, - teigė D. Žalimas.
D. Žalimas taip pat sukritikavo ir teiginius, jog ribojamos prezidento galios. „Seimo nariai kėsinasi į kertinį NATO sutarties principą, jog vieno nario užpuolimas reiškia agresiją prieš visus aljanso sutarties dalyvius. Prezidentui Konstitucija suteikia galias veikti agresijos prieš Lietuvą atveju ir bet kurios kitos NATO šalies užpuolimo atveju galioja tos pačios teisinės normos“, - tvirtino teisininkas.
Komentuodamas poziciją dėl NVS šalių karinių vienetų ir įstatymo normų santykio su Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ nuostatomis, teisininkas sakė, jog Seimo narių interpretacijos reikštų, kad reikia įšaldyti kai kuriuos bendrus projektus. Planuojamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas taptų neįmanomas – nebent Ukraina išstotų iš NVS. Dar vienas paradoksas, anot jo, yra tas, jog tuomet reiktų visiškai uždrausti ir Rusijos karinį tranzitą.
Pasak D.Žalimo, Seimo nariai aiškiai supainiojo dvi sąvokas: „kariuomenės dalinių" ir „karinių bazių". „Parlamentarai ne tik abejoja kertiniu NATO principu (kolektyvine gynyba), bet ir mano, kad Lietuva negali pasikviesti kitų NATO šalių, jei ji yra tiesiogiai užpuolama. Parlamentarai mano, kad tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam kitų šalių „karinių bazių" draudimui. Tačiau Konstitucijoje ir minimame konstituciniame akte aiškiai skiriamos dvi sąvokos: „karinių bazių" ir „kariuomenės dalinių". Kitų valstybių - NATO narių - buvimas šalies teritorijoje nereiškia „bazių", tad Konstitucijai neprieštarauja,“ - sakė D.Žalimas.
