Medikai pastebi, kad šiemet užfiksuoti jau šeši atvejai, kai angys įkando vaikams. Pernai tokių atvejų gydytojai nefiksavo.
Visgi tai nerodo, kad nuodingųjų gyvačių padaugėjo. Anaiptol – anot J. Prekutės-Šliakienės, angių populiacija Lietuvoje yra sumažėjusi.
„Galbūt žmonių skaičius į stovyklavietes, miškus yra padidėjęs arba pačių gyvūnų gyvenamosios vietos yra užimamos“, – sako herpetologė.
„Iš esmės jos nėra labai priimančios kitą žmogų. Jos dažniausiai pasišalina. Žalčiai yra draugiškesni“, – priduria ji.
J. Pretkutė-Šliakienė svarsto, kad dažnesnius gyventojus susidūrimus su angimis galėjo lemti ir tai, kad dabar yra jauniklių vedimo laikotarpis. Be to, šiltomis dienomis gyvatės mėgsta išlįsti pasišildyti saulėje, kad gautų energijos medžioti tamsiuoju paros metu.
Vis dėlto daugiausia angių įkandimų įvyksta būtent dėl žmonių aplaidumo. Dėl to herpetologė primena einant į mišką tinkamai apsirengti ir avėti ne basutes ar sportbačius, o guminius batus. O tėvus, kurie su vaikais leidžia laiką gamtoje, ekspertė ragina neprarasti budrumo.
„Būna ir netyčinių ar neapgalvotų situacijų, todėl geriausia, kad tėvai prižiūrėtų savo vaikus“, – akcentuoja J. Pretkutė-Šliakienė.
Iš kur Vilniuje angis?
Kas lėmė, kad angis įkando trimetei, nėra žinoma, bet gamtininkai nuolat primena, kad angys pirmos nepuola – jos turi jausti grėsmę iš šalies.
„Galėjo būti ir taip, kad užlipo arba gyvūnas užėmė gynybinę poziciją, o mergaitė kažko siekė ar ką nors darė“, – svarsto herpetologė.
Pasirodo, kartais gyvatės gali įkirsti nė nematydamos savo aukos. Taip nutinka angių nėrimosi laikotarpiu, kai suprastėja jų rega.
„Nėrimosi laikotarpiu gyvatės beveik aklos, <...> jų akys padengtos balta plėvele. Gyvatės tik uodžiai ir jaučia virpesius, todėl joms kiekvienas virpesys kaip savotiškas priešas“, – paaiškina J. Pretkutė-Šliakienė.
Tačiau gyventojus kur kas labiau įaudrino klausimas, iš kur miesto viduryje, Užupyje, atsirado šis roplys. Herpetologė pateikia kelias galimas versijas.
„Mano vienintelė mintis, kad skrendantis paukštis pametė gyvatę. Buvo ne viena tokia situacija ir kai aš augau. <...> Arba angis kando, arba kažkas kito nutiko ir ją išmetė paukštis“, – komentuoja J. Pretkutė-Šliakienė.
Kita, mažiau reali, versija, kad angį galėjo paleisti kitas žmogus.
Galimas dar vienas scenarijus – kaip žiniasklaidai aiškino kai kurie gamtininkai, angis į Užupį galėjo patekti kartu su malkomis.
„Irgi galimas daiktas, jeigu malkos iš miško. Angys dažnai mėgsta pasišildyti ant malkų“, – sako J. Pretkutė-Šliakienė.
Vilniaus darželyje angis įkando trimetei: mergaitė buvo reanimacijoje
Vilniaus lopšelyje darželyje „Užupiukas“ trimetei mergaitei įkando angis. Mažametė buvo paguldyta į reanimacijos skyrių.
Kaip skelbia LRT RADIJAS, apie nelaimę viešojoje erdvėje paskelbė mergaitės mama, kuri atėjusi pasiimti dukros iš darželio pamatė ištinusią vaiko koją.
„Nuėmiau kojinaitę ir pamačiau tą vaizdą. Pamačiau dvi skyles, iš kurių teka limfa. Tos skylės ne tokios didelės, bet vis tiek – dvi lygiagrečiai viena šalia kitos išsidėsčiusios. Tiesiog iš karto protas pasakė, kad gyvatė, o paskui mintys – iš kur ta gyvatė gali būti darželyje ir (apėmė – ELTA) sumišimas. Tuomet paėmiau greitai ją ant rankų, nedėjau nei kojinių, nei nieko ir iš karto vežiau į priėmimą“, – LRT RADIJUI sakė mergaitės mama Diana.
Mergaitė skubiai perduota medikams. Trimetė buvo paguldyta į reanimaciją.
Mergaitės mamos teigimu, pavojaus dukters gyvybei nėra. Mergaitė dabar gydosi namuose.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skubiosios pagalbos gydytojos Violetos Radžiūnienės teigimu, šiemet nuodingosios gyvatės įgėlė net šešiems vaikams. Pernai tokių atvejų nebuvo fiksuota.
Medikai informuoja, kad įkandus gyvatei reikia kuo skubiau kreiptis į medikus ir jokiu būdu nesiurbti nuodų.
Vilniečiai įspėja vieni kitus, kad angys aktyvios net ir miesto teritorijoje.
„Dėmesio, dalinuosi informacija, kad darželio „Užupiukas“ teritorijoje (iš gatvės pusės) vaikui netikėtai įkando gyvatė, patvirtinta, jog tai angis, vadinasi rajone galime jų aptikti“, – Užupio bendruomenės „Facebook“ grupėje praneša vilnietė.
Nuodinga gyvatė pasižymi margumu
TV3 Žinių kalbinti gyventojai pasakoja, jog ne kartą yra matę angių:
„Maždaug 10 kartų esu matęs.“
„Ji buvo tiesiog ant dviračio tako. Iš pradžių išsigandau, truputį buvo šlykštu ir galvoju, kaip keista, kad Lietuvoj jos ant dviračių takų.“
„Mačiau gyvačių, kai buvau Nidoje, jos būriavosi aplink akmenis. Atrodo, kad jų buvo net trys, tikrai nemažas skaičius.“
Mokslininkai pasakoja, kaip atskirti vieninteles nuodingas gyvates Lietuvoje.
„Ji yra marga, zigzagas yra nepertraukiamas – rombai, sujungti per visą kūną. Gali būti jos ir pilkos, kaip pavyzdžiui, va šita angis. Matosi, to zigzago visiškai nebelikę yra“, – aiškina VU zoologijos sodo mokslininkė Grita Skujienė.
Pasak Vilniaus universiteto zoologijos sodo mokslų daktarės, angys labiausiai paplitusios prie miškelių, pelkių, o dažniausiai pasirodo, kai šiltesni orai.
„Jos šildosi ant saulytės ir su labai dideliu tikslu. Tas tikslas yra, kad jos viduje šiuo metu yra kiaušiniai ir ji juos šildo, kad jie vystytųsi“, – sako G. Skujienė.
Ragina patiems nesigydyti
Nors nuo angies įgėlimo mirusiųjų nefiksuojama, mokslininkai pasakoja, kuo išskirtiniai šios gyvatės nuodai.
„Tokie nuodai, jie virškina kraujo ląsteles ir nukeliauja iki kepenų. Žmogui turėtų svaigti galva, galbūt išsigąsta labai stipriai“, – kalba VU zoologijos sodo mokslininkė.
Vienas esminių patarimų, padėsiančių išvengti gyvatės įgėlimo – būti budriems, atsargiems, vengti rizikingų vietų: aukštos žolės, miško, samanų, akmenų krūvos. Jei susiruošėte į mišką uogauti ar grybauti – dėvėti apsauginius drabužius: aukštus batus, ilgas kelnes, žiūrėti po kojomis.
„Dar vienas patarimas – negaudykime gyvačių, nes jeigu įkando nestipriai, o gal ir neįkando, tai tikrai, jeigu gaudysim, gąsdinsim, tada jau tikrai gali būti įkandimas“, – komentuoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė.
Visgi jei angis jau įgėlė, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą, o kol greitoji atvyks, svarbu įkandimo vietą šaldyti, laikyti švarią.
„Jeigu tinimas – negaiškime, vykime pas medikus, nedėkime jokios timpos ir neužveržkime galūnės“, – nurodo gydytoja.
„Jeigu nukentėjome nuo angies, reikėtų kreiptis į priimamąjį, kad gautume medicininę pagalbą. Savigyda nepatartina užsiimti“, – antrina herpetologė J. Pretkutė-Šliakienė.
Lietuvos gydymo įstaigose vidutiniškai per metus registruojama apie 60–70 įvairių gyvačių įkandimo atvejų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
