2022-aisiais departamentas iš viso išdavė 133 628 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 117 091 leidimas išduotas pirmą kartą, o dar 16 537 leidimai užsieniečiams pakeisti.
„Šie skaičiai taip pat yra rekordiniai per visą Migracijos departamento veiklos istoriją“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodo departamentas.
2021-aisias užsieniečiams iš viso buvo išduotas 51 821 leidimas (pirmą kartą išduoti 35 404 leidimai, pakeisti – 16 417).
„Aišku, jeigu paimtume pirmą kartą išduotų leidimų gyventi skaičiųm tai daugiau nei pusė sudaro leidimai gyventi išduoti ukrainiečiams, kurie bėgo nuo karo. Bet net jei atimtume juos (...) vis tiek lieka 53 tūkst. kitų imigrantų, naujai atvykusių į Lietuvą, ir tai yra nepilnai dvigubai daugiau nei metais prieš“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Praėjusiais metais daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota ar pakeista Ukrainos piliečiams, iš viso – 83 940.
Pasak Migracijos departamento, 2022-iaisiais pagrindine Ukrainos piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priežastimi tapo karo pabėgėliams Europos Sąjungos taikomas laikinosios apsaugos mechanizmas.
Per 30 tūkst. leidimų baltarusiams
Antroje vietoje šioje statistinėje kategorijoje yra Baltarusijos piliečiai, jiems praėjusiais metais išduota ar pakeista 30 815 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Rusijos piliečiams pernai išduoti arba pakeisti 5 042 minėti dokumentai.
„Šiek tiek paradoksalu, kad nors Rusijos piliečiams taikomi apribojimai atvykti į Lietuvą (...), bet praėjusiais metais Rusijos piliečių sumoje atvyko gal 1 tūkst. daugiau nei metais prieš“, – pažymėjo E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, tokią tendenciją galima aiškinti tuo, jog Lietuva priima „demokratinių jėgų atstovus, žurnalistus, visuomenininkus“ bei tuo, kad 2022-ųjų pradžioje, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, dalis Rusijos įmonių persikėlė į Lietuvą.
„Kalbant apie Baltarusijos piliečius, jų atvyksta daugiau. Bet vėlgi, priežastys yra tos, kad kaip informacinių technologijų (IT) specialistai pagrinde, kaip tiesiog darbo jėga (...), kita dalis – nuo režimo bėgantys“, – teigė direktorė.
Daugiau nei 1 tūkst. leidimų išduota ar pakeista Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Indijos bei Sakartvelo piliečiams.
„Šiais metais ir toliau imigracija darbo pagrindu tęsis (...). Mes sudarom galimybę darbuotojams lengviau pasiekti Lietuvą per išorės paslaugų tiekėjus. Tokiu būdų mes palengvinsime atvykimą iš Vidurio Azijos valstybių“, – kalbėjo departamento direktorė.
Migracijos departamentas pranešime taip pat pažymi, jog 2022-aisiais išduota ar pakeista beveik tris kartus daugiau leidimų laikinai gyventi užsieniečiams, kurie Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Dėl šios priežasties iš viso išduoti 4145 leidimai, užpernai tokių buvo – 1428.
Migracijos departamento teigimu, tokį padidėjimą aiškinti galima Lietuvoje išaugusiu aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų atvykusių iš Rusijos bei Baltarusijos skaičiumi.
Kaip nurodė E. Gudzinskaitė, maždaug apie 70 proc. aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų buvo Baltarusijos piliečiai, 20 proc. – Rusijos ir 10 proc. kitų šalių.
Anot metraščio, daugiausia leidimų laikinai gyventi išduota bei pakeista dėl to, jog užsieniečiui šalies įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga, tokių buvo – 64 215.
49 049 leidimai suteikti dėl to, kad užsienietis ketina dirbti Lietuvoje, kai jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą arba Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą, jog užsieniečio darbas atitinka šalies darbo rinkos poreikius.
„Tai yra gerai mūsų darbdaviams, mūsų ekonomikai. Todėl, kad darbdaviai nuolat patiria darbuotojų trūkumą“, – paklausta ar naudinga, jog į šalį vis daugiau migrantų atvyksta darbo tikslais, kalbėjo E. Gudzinskaitė.
