2010-uosius Seimas pirmadienį paskelbė Žalgirio mūšio metais.
Už tai numatantį Seimo nutarimo projektą balsavo 78 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, 2 susilaikė.
Priimdamas nutarimą Seimas teigia norįs pabrėžti istorinę Lietuvos ir Lenkijos pergalę 2010 m. liepos 15 d., stiprinti Lietuvos valstybingumą, ugdant patriotizmą ir plėtojant strateginę Lietuvos partnerystę su Lenkija.
Vyriausybei siūloma iki 2009 m. birželio 30 d. parengti Žalgirio metų programą, įtraukti į ją bendrus su Lenkijos Respublika renginius, ją patvirtinti ir numatyti finansavimą.
Žalgirio mūšis, vykęs 1410 m. liepos 15 d. tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, baigėsi pastarojo sutriuškinimu, po kurio Kryžiuočių ordinas nebeatsigavo. Pergalė nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus.
Įvairių istorinių šaltinių duomenimis, pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25-85 tūkst. žmonių, o žuvo - nuo 15 tūkst.. iki 50 tūkst. karių. Lietuvių ir lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
Mūšis įvyko ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo (vadinamo Griunvaldu), Tanenbergo, Stablaukio ir Liudviksdorfo kaimelių (tuo metu - Prūsijoje, dabar - Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių - Žalgirio mūšis , Vokietijoje ir Vakarų šalyse - Tanenbergo mūšis.
Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Vokiečiams vadovavo magistras Ulrichas fon Jungingenas, didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas, didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas ir aprūpinimo pajėgų maršalas Albrechtas fon Švarcenbergas.
