Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Antradienio Seimo posėdyje planuojama pristatyti Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų sukurta Švietimo valdymo informacinė sistema ir Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Projekto kritikai perspėja, kad Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos užsimojo bereikalingai iššvaistyti beveik 20 milijonų litų.
Dėl studentų įsidarbinamumo pagal specialybę ir atlyginimų pokyčių stebėjimo sistemos sukūrimo valstybės biudžetas gali palengvėti 19 milijonų litų. Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos tvirtina, kad Švietimo valdymo informacinė sistema ir Specialistų kvalifikacijų žemėlapis padės prognozuoti specialistų poreikį darbo rinkoje ir planuoti studentų priėmimą, tačiau kritikai abejoja finansiniu projekto pagrįstumu.
Pasak Švietimo ministerijos, jam įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau Ūkio ministerija dar gegužę prašė daugiau kaip 37 milijonų litų, o, pasigirdus kritikai, rugsėjį prašoma suma jau sumažėjo iki 19 milijonų.
„Projektas buvo perpus sumažinta sąmata, nors realiai nei uždaviniai, nei tikslai, nei rodikliai, nei kažkokios priemonės nebuvo išbrauktos iš to projekto. Tad nuoširdžiai kyla klausimas, kodėl būtent tokia suma“, – sako Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
„Šito projekto kaštai yra absoliučiai nerealūs. Jie tikrai niekuo nepagrįsti. Kiek mes prašėm pagrįsti pačių rengėjų įvairiose vietose, netgi Seimo komitetuose, tų pagrindimų neišgirdom. Ir mums tikrai labai kelia abejonių, kad toks projektas yra tikslingas, ir kad tikrai nėra kur daugiau panaudoti šitų pinigų“, – sako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen. direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Iš pradžių 37 milijonų, o dabar perpus mažiau tai pačiai programai užsiprašę jos iniciatoriai ginasi, kad lėšų reikia ne vienam, o daugeliui projektų, numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programoje iki 2020-ų metų.
Pavasarį buvo minima maksimali suma visoms šitoms galimybėms. Kai yra pagrindinėjami projektai, yra daromi skaičiavimai. Šiuo atveju tai nėra skaičiavimas, tai yra tam tikra maksimali riba, kuri yra nustatyta, kurios negalima viršyti. Šiuo atveju, jeigu ji nebus pasiekta šitais projektais, tos lėšos bus perskirstytos į kitas žmogiškųjų išteklių plėtros veiklas“, – aiškina Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros sk. vedėjas Linas Kadys.
Projekto kritikai įsitikinę, kad informacijai apie absolventų įsidarbinamumą vietoj naujų programų pakaktų sujungti jau dabar egzistuojančias duomenų bazes, tam užtektų kelių šimtų tūkstančių litų. Esą už ministerijų prašomą sumą būtų galima pasamdyti 50 specialistų ir trejus metus jiems mokėti dešimt tūkstančių litų siekiančius atlyginimus.
