Lietuviai perka vis daugiau alkoholio – kaltas gali būti ir karantinas

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Lietuvoje auga iš alkoholio akcizo surenkamos pajamos, sako Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Įtakos tam galėjo turėti ne tik kovą pakilę alkoholio akcizai, bet dar ir karantinas. Spėjama, kad užsidarius kavinėms ir barams daugiau lietuvių alkoholį ėmė pirkti parduotuvėse ir vartoti jį namuose.

Iš akcizų surenkama daugiau

VMI duomenimis, daugiausiai iš didmenos sandėlių į parduotuves per pirmus devynis šių metų mėnesius išvežta alaus – 3,5 proc. daugiau nei pernai. Pastebima, kad alaus pardavimai ir anksčiau buvo labai dideli. Pernai į parduotuves pateko daugiau nei devyni milijonai hektolitrų.

Į parduotuves šiemet taip pat atkeliavo daugiau vyno. Palyginus su su pernai, šiemet per pirmus devynis metų mėnesius iš sandėlių išvežta apie 13 proc. daugiau vyno.

VMI duomenimis, šiemet per pirmus devynis mėnesius lyginant su praėjusiais metais, į parduotuves pateko šiek tiek mažiau spiritinių gėrimų ir alkoholio tarpinių produktų (vermuto, spirituotų vaisių ar uogų vyno ir panašių produktų). Šiemet spiritinių gėrimų iš didmenos sandėlių išvežta apie 1,5 proc. o tarpinių produktų – į parduotuves išvežta beveik 6 proc. mažiau nei pernai.

Per devynis pirmus metų mėnesius valstybės biudžetui iš akcizo mokesčių sukaupta beveik 10 proc. daugiau pajamų nei pernai per tokį patį laiką.

Prekybos centruose pardavimai auga

Didžiosios maisto prekių parduotuvės sako, nors ir nežymiai, bet pastebinčios besikeičiančius lietuvių alkoholio vartojimo įpročius. Alkoholio pardavimai po truputį didėja.

REKLAMA

Prekybos tinklas „Iki“ sako pastebintis apie 5 proc. išaugusius alkoholio pardavimus šiemet.

„Bendrai alkoholio kategorija augo 5 proc. lyginant su praėjusiais metais. Didžiausi augimai yra fiksuojami „kokteilinėse“ kategorijose tokiose kaip džinas (augo 45 proc.), romas (augo 32 proc.), tekila (augo 15 proc.). Darytina prielaida, kad užsidarius barams arba smarkiai apribojus jų veiklą, lietuviai barą persikėlė į savo namus ir tapo miksologais“, – tv3.lt komentuoja „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

V. Budrienė sako, kad didžiausi pokyčiai pastebimi alaus ir vyno pardavimuose.

„Taip pat pastebime, kad vyksta didesnis apsipirkimas alaus pakuotėmis. Pavyzdžiui, alaus skardinių pakuočių pardavimai augo apie 20 proc. Čia vėlgi gali būti barų veiklos ribojimo pasekmė. Kalbant apie vyno kategoriją nemažai išaugo lietuviškas vynas – 25 proc. Lietuviai galbūt negalėdami keliauti į kitas šalis, ieško to, kas yra neatrasta Lietuvoje“, – sako V. Budrienė.

„Iki“ parduotuvėse populiariausias silpnesnio alkoholio gėrimas yra alus, o stipresnio – degtinė.

Prekybos tinklas „Norfa“ sako taip pat pastebintis pokyčius alkoholio pardavimuose. Tiesa, pardavimų pasikeitimai čia nežymūs.

„Lyginant su pernai matomas nežymus augimas. Alaus pardavimai augo mažiausiai. Stipraus alkoholio pardavimai augo šiek tiek daugiau negu alaus. Bendrai paėmus, lyginant su praėjusiais metais, augimas yra nežymus“, – tv3.lt sako „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Specifinėse parduotuvėse augimas pastebimas rečiau

Kaip pastebi alkoholį pardavinėjančios įmonės, alkoholio pardavimai auga ne visur.

Alkoholinius gėrimus Lietuvoje platinanti įmonė „Bennet Distributors“ sako, kad augimas pastebimas tik lyginant tam tikras alkoholio rūšis. Įmonės teigimu, stebint ilgesnio laikotarpio duomenis, matoma, kad alkoholio apskritai Lietuvoje yra nuperkama mažiau.

REKLAMA

„Vertinat ilgąjį laikotarpį, alkoholinių gėrimų pardavimai Lietuvoje mažėja kiekiu. Šiam pokyčiui įtakos turi vartotojų gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės politika (akcizų didinimas – Lietuvoje akcizo tarifas žymiai aukštesnis negu kaimyninėse šalyse Lenkijoje ir Latvijoje, alkoholio prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimai)“, – tv3.lt komentuoja „Bennet Distributors“ marketingo vadovė Daiva Maliskienė.

Įmonė pastebi, kad nors bendras alkoholio pardavimų kiekis ir mažėja, tačiau auga atskirų kategorijų pardavimai. Lietuviai išbando vis daugiau viskio, romo, džino.

D. Maliskienės teigimu, jų įmonė daugiausiai parduoda alaus, o populiariausias iš stipriųjų gėrimų vis dar yra degtinė. Taip pat pastebima, kad labai sparčiai populiarėja nealkoholiniai gėrimai.

Alkoholio parduotuvių tinklas „Bottlery“ pastebi net 20 proc. pardavimų augimą, tačiau parduotuvė skuba įspėti, kad taip gali būti ir dėl besiplečiančių įmonės paslaugų.

„Lyginant šių metų dešimt mėnesių su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ,,Bottlery“ parduotuvių rezultatuose fiksavome tam tikrą augimą. Mūsų pardavimų apimtys didėja ir dėl šiemetinės parduotuvių plėtros bei pradėtos elektroninės prekybos“, – tv3.lt sako „Bottlery“ prekybos vadovė Vilma Zilinkienė.

Parduotuvė pastebi, kad populiariausia prekė jų parduotuvėse yra vynas.

Kalta pandemija

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad padidėję alkoholio pardavimai parduotuvėse gali būti dėl karantino. Jam prasidėjus žmonės mažiau alkoholio suvartojo kavinėse ar baruose, o daugiau gėrimų vartojo namie.

„Mažmeninė prekyba alkoholiu šiemet išaugo dėl to, kad jis rečiau yra vartojamas baruose ir maitinimo įstaigose – kitaip sakant, iš esmės pasikeitė ne jo vartojimo kiekis, bet jo įsigijimo ir vartojimo vieta. Tiesa, pajamų iš akcizų augimas biudžete yra tik iš dalies susijęs su šių mokesčių tarifų padidinimais, bet taip pat rodo, kad šiemet bendras suvartoto alkoholio kiekis gali būti padidėjęs“, – tv3.lt sako N. Mačiulis.

REKLAMA

Ekonomistas pastebi, kad panašiai į lietuvius elgėsi ir užsienio šalių gyventojai.

„Panašiais tendencijas matėme ir kitose šalyse – karantinas, ribotos galimybės keliauti, lankytis įvairiausiuose renginiuose ir pramogų vietose pavirto į šiek tiek primityvesnį ir sveikatai žalingesnį pramogavimą namie. Vis tik to turbūt negalima pasakyti apie visus gyventojus – yra tam tikrų indikacijų, kad kai kurie gyventojai turėdami mažiau alternatyvų ir pramogų pradėjo aktyviau sportuoti namie ir lauke“, – sako N. Mačiulis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) parengtoje atmintinėje apie alkoholio ir rūkalų vartoijmą sakoma, kad alkoholis sukelia priklausomybę.

Mažas ar vidutinis alkoholio kiekis, kaip rašoma leidinyje, sukelia atsipalaidavimo jausmą, mažina drovumą, padeda lengviau kalbėti.

Didesni alkoholio kiekiai gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, gali sutrikti kalba, lėtėti reakcija, atsirasti mieguistumas, didėja neadekvataus elgesio rizika, vyksta organizmo dehidratacija, taip pat kyla pagirios.

Net ir maži alkoholio kiekiai gali sukelti priklausomybę, o kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo didesnė priklausomybės rizika yra.

Alkoholio perdozavimas gali sukelti dezorientaciją, sąmonės sutrikimą, alkoholinę amneziją, apalpimą ar net mirtį.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje vienas gyventojas suvartojo 9,4 l. absoliutaus (100 proc.) alkoholio.


Rašyti komentarą...
n
nu
2020-11-29 22:52:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kai gėrė kabakuose tai nieks tyrimo nepadarė? Kas ten gėrė tiesiog persikėlė į namus...
Atsakyti
0

K
Kvapas
2020-11-29 21:29:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pripartus bezdeti,sunk kenteti
Atsakyti
0

K
Kvapas
2020-11-29 21:29:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pripartus bezdeti,sunk kenteti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų