Rinkimai parodė „dvi Lietuvas“: skirtumus lemia žmonių pajamos

Miestai palaiko konservatorius, regionai – valstiečius. Teoriją, kad labiau pasiturinčių didmiesčių gyventojai ir mažesnes pajamas turintys provincijos rinkėjai balsuoja skirtingai, šie rinkimai kaip ir patvirtino. Politikos ekspertai sutaria, kad „dvi Lietuvos“ egzistuoja, o konservatorių ir valstiečių priešprieša tai įrodo. Visgi, ką rodo Laisvės partijos sėkmė ir kada Lietuvos „skirti pusiau“ nebeteks?

Eilė prie maisto “Betanijoje“ (Justo Auškelio nuotr.) (nuotr. Fotodiena.lt)

Atsivertus rinkimų rezultatų žemėlapį į akį krenta vienas dalykas. Neskaitant Kėdainių rajono ir Pietryčių Lietuvos, kuriose atitinkamai geriausiai pasirodė Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), šalis pagal didžiausią palaikymą partijoms nusidažė dviejų politinių jėgų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – spalvomis.

Politikos ekspertai svarsto, kad pirmasis Seimo rinkimų turas patvirtina teoriją, kad egzistuoja „dvi Lietuvos“.

Kuo arčiau miesto, tuo daugiau meilės dešiniesiems

„Taip. Iki dabar labai tas jaučiasi“, – apie „dviejų Lietuvų“ įtaką rinkimuose kalba „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

Anot pašnekovo, kai jo vadovaujama įmonė daro apklausas, jų rezultatuose išryškėja „dviejų Lietuvų“ koncepcija. Kuo didesnis miestas ir pajamos, tuo labiau palaikomi konservatoriai ir liberalai, kuo mažesnis miestas ir pajamos, tuo daugiau simpatijų skrieja valstiečių pusėn.

REKLAMA

„Tie veiksniai – kairumas ir pajamos – labai koreliuoja“, – tikino V. Gaidys.

Vladas Gaidys

Sociologo teigimu, rinkėjai gal ne visada gali tiksliai įvardinti, kuo skiriasi dešinieji nuo kairiųjų, tačiau intuityviai jaučia, kas labiau atstovauja jo interesams.

Dėl šios priežasties, anot V. Gaidžio, regionų rinkėjas anksčiau rinkdavosi socialdemokratus, dabar valstiečius, ir nesirenka dešiniųjų, nes, sociologo teigimu, provincijos rinkėjas jas identifikuoja kaip „sėkmingesnių žmonių“ partijas.

Kaip pastebi Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga, „dviejų Lietuvų“ teoriją kėlė ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Prisimenu, praėjusių metų viduryje S. Skvernelis pats pirmas atkreipė dėmesį į šitą problemą, kai jis ragino valstiečių partiją tapti modernesne, atvira, demokratiška, patrauklia didžiųjų miestų gyventojams. Jis tuo metu kalbėjo, kad jis gal pasirinks kitą kelią, kitą politinę jėgą. Nuo to laiko negirdėjom, kad šitoje partijoje įvyktų kažkokių pokyčių, S. Skvernelis liko prie jos prisišliejęs. Bet atitinkami ir rezultatai“, – samprotavo S. Spurga.

Vien kalbėdami laužome Lietuvą

„Sakyčiau, kad ši „dviejų Lietuvų“ teorija grįžta per šiuos rinkimus atgal, nebūtinai veikianti, bet demonstruojanti savo apraiškas. Buvome pratę iki pat 2016 metų rinkimų stebėti pasidalinimą tarp miestų ir regionų. Tas dalykas išryškėja iš naujo“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

REKLAMA

Ieva Petronytė. Mažvydas Jastramskis

Jos teigimu, ši teorija per rinkimus įgauna kūną, nes piliečiai didmiesčiuose ir regionuose gyvena skirtingomis aktualijomis, jiems rūpi skirtingos problemos, tad ir kandidatų pasirinkimas skiriais.

„Iš kitos pusės, labai nesinori kalbėti apie šitą tendenciją. Kuo mes labiau apkalbame tas „dvi Lietuvas“, tuo politikams labiau kyla noras jas eskaluoti. Ir kuo labiau tą teoriją aptariame, tuo mes darom tą atskirtį didesnę, laužome tą Lietuvą į atskiras dalis vien kalbėdami apie tai“, – samprotavo pašnekovė.

I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, nors rinkimų rezultatai ir rodo šalies pasidalijimą į dvi stovyklas, diskusija apie tai žymi pavojingą tendenciją.

„Mes daliname Lietuvą į kelias dalis ir pradedame žaisti nacionaliniu integralumu. Tos skirtys, jų užaštrinimas visuomenėje, ypač dabar, tokiais kriziniais pandemijos kontekste laikais… Tai nėra toks labai trokštamas dalykas, kai reikia susitelkimo. <...> „Dviejų Lietuvų“ teorija veikia, bet dėl to labai labai liūdna“, – konstatavo politologė.

Kam ten kaime tas Taivanas turėtų rūpėti“

Teoriją, kad Lietuva yra pasidalinusi tik į dvi stovyklas, šiek tiek paneigė didžiausiu rinkimų siurprizu įvardinta Laisvės partija. Nors buvo spėjama, kad Aušrinės Armonaitės vedama politinė jėga didžiausią kraitį savo balsų susirinks didmiesčiuose, pradėjus plaukti regionų balsams Laisvės partija jau buvo perlipusi 5 proc. barjerą ir užsitikrino vietą Seime.

„Žinokite, ne tas žodis kaip nustebino. Kaimiškose apygardose, ir ten perlipo 5 proc. puikiausiai. Iki dabar nelabai to suvokiu“, – kalbėjo sociologas V. Gaidys.

REKLAMA

Aušrinė Armonaitė, Tomas V. Raskevičius, Artūras Žukauskas

Rinkimų naktį būta spėjimų, kad regionų rinkėjai galėjo supainioti Laisvės partiją ir partiją „Laisvė ir teisingumas“. Anot „Vilmorus“ vadovo, tai ir buvo didžiausias netikėtumas. Apklausos rodė, kad į parlamentą pateks šešios partijos, taip ir įvyko, tačiau apklausos rodė sėkmę „Laisvei ir teisingumui“, o ne Laisvės partijai.

V. Gaidys tvirtino, kad po tokios Laisvės partijos sėkmės, jis specialiai skaitė jos programą, tačiau atsakymų, kas galėjo suvilioti regiono rinkėją, jis neturi.

„LGBT santuokos, kanapės rekreacijai, pripažinti Taivaną… irgi atrodo, kam ten kaime tas Taivanas turėtų rūpėti“, – stebėjosi V. Gaidys.

Regiono rinkėjas, leidžiantis laiką „Netflix’e“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas teigė, kad Laisvės partijos sėkmę regionuose galėjo lemti ir balsavimas kaip už naują jėgą, ir regionuose gyvenančio jaunimo balsas.

Mindaugas Jurkynas (nuotr. stopkadras)

„Ji nėra nauja, tai nuo Liberalų sąjūdžio atskilusi partija. <...> Bet į ją buvo žiūrima, kaip į naują. Dalis, aišku, jaunų miestiečių balsavo, bet dalis balsavo tiesiog kaip už naują partiją. Pažiūrėkite, kai buvo pradėti skaičiuoti rezultatai, pirmiausiai plaukiantys ir kaimiškų apylinkių, tuomet Laisvės partija jau turėjo virš 5 proc. balsų.

Tai kaimuose, paprastai tariant, gyvena liberalios orientacijos rinkėjai, kuriems svarbūs ir marihuanos legalizavimo, ir homoseksualių asmenų santuokos klausimai. Galbūt reikėtų žiūrėti į rinkėjo portretą. Galbūt kaimuose balsavo būtent jaunoji karta, kuri leidžia laiką „Youtube“ ir „Netflix“, aš nežinau. Čia tokia hipotezė“, – samprotavo M. Jurkynas.

REKLAMA

Apvažiavo Lietuvą nuo Šilutės iki Pašilaičių

I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, Laisvės partijos sėkmė parodo, kad „dviejų Lietuvų“ teorija nebūtinai pilnai veikia. Pasak jos, negalima sakyti, kad visi regionai ar visi miestai yra vienalyčiai.

„Visada turime tą margą visuomenę, tiesiog turim dalį žmonių, kurie palaiko kairiosios pusės idėjas ar dešiniąją politinę srovę. Jų yra daugiau, tačiau nereiškia, kad jie visi koncentruojasi vien tik didmiesčiuose ar, kad visi besirenkantys kairiąsias partijas koncentruojasi regionuose“, – tikino politologė.

Ieva Petronytė

Laisvės partijos sėkmę pašnekovė vertino kaip džiuginantį dalyką, kuris parodo, kad gali atsirasti naujų politinių jėgų, kurių skleidžiama žinutė yra pakankamai universali ir gali būti patraukli tiek regiono, tiek miesto rinkėjui.

I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, prie Laisvės partijos rezultato galėjo prisidėti ir A. Armonaitės kelionės per Lietuvą, kaip minėjo pati partijos pirmininkė, ji šalį apvažiavo du kartus „nuo Šilutės iki Pašilaičių“.

Aušrinė Armonaitė

„Tie dalykai pakankamai universalūs, gal net labiau veikiantys regionuose nei didmiestyje, kur asmeniniai susitikimai turi įtakos, bet, spėju, mažiau nei programinės nuostatos ar tai, ką girdime informacinėje erdvėje.

Regionų specifika – žmonės rečiau gali asmeniškai susitikti su politikais. Visi politikai, kurie apsilanko, parodo dėmesį, jau savaime gauna pliusą ir patenka į pasirinkimo lauką. Nebūtinai tai reiškia, kad ten pasirodęs automatiškai gaus balsų, bet labai tikėtina, kad pateks į tų kelių partijų, iš kurių renkasi rinkėjas, lauką“, – aiškino politologė.

REKLAMA

Kita priežastis, anot I. Petronytės-Urbonavičienės yra ta, kad lietuviai linkę patikėti jaunimu politikoje.

„Mes ir iš ankstesnių tyrimų matome, kad lietuviai duoda politinį pasitikėjimą avansu jauniems žmonėms. Nebūtinai visiems, jaunas amžius nebūtinai garantuoja automatiškai politinės sėkmės. Bet lietuviai, ypatingai vyresnio amžiaus, linkę pasitikėti jaunimu. Jei jaunimas pasirodo kaip kompetentingas, kaip galintis ir norintis atstovauti, tas pasitikėjimo kreditas gali būti suteikiamas.

Laisvės partijos rinkimų štabas

Ir Laisvės partijos kandidatai išnaudojo jaunimo politikoje meilę. Ta jaunimo politikoje meilė nėra tik miestų fenomenas, tikrai regionuose galima ją aptikti. Laisvės partijos geras pasirodymas regionuose ateina iš tiesioginio bendravimo, kurį jie darė. Iš kitos pusės, iš jauno politiko palaikymo, ypatingai tarp vyresnio amžiaus rinkėjų“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad konservatoriai nekartojo prieš ketverius metus darytos klaidos ir po pirmojo rinkimų turo nešovė pergalės šampano. Prieš akis – antrojo turo kovos vienmandatėse apygardose.

Ir jei dėl didmiesčių rinkėjų simpatijų konservatoriai gali būti ramesni, regionuose jų laukia ne viena dvikova su valstiečiais, kuriose prieš ketverius metus valdžią atidavė į Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio rankas.

Seimo rinkimų antrasis turas – spalio 25 d.


Rašyti komentarą...
J
Ji
2020-10-20 09:32:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas rinko Šimonyte-tas pasirinko sau diržo ant kaklo...bet visiška laisve žėmiau juosmens!
Atsakyti
-6

P
Piliete
2020-10-20 10:22:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daug partijų =Lietuva be galvos. Ką gali žmonėms pasiūlyti partija, nešanti susinaikinimo-sunaikinimo programą : ne normalias partnerystės, kanapių rūkymą ir kitus nukrypimus.
Atsakyti
-1

x
xxL
2020-10-20 09:37:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kituose rinkimuose laimės partija kuri pasiūlys legalizuoti heroiną ir dalins po nemokamą dozę?
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų