Švedijoje dirbantis gydytojas stebisi situacija dėl COVID-19 Lietuvoje: „Tai mokslu ir įrodymais nepagrįsta“

Nors diagnozuotų COVID-19 atvejų skaičiai šalyje muša rekordus, bendra viruso suvaldymo strategija Skandinavijoje dirbančius epidemiologus verčia gūžčioti pečiais. Jų teigimu, visiškai nesuvokiama, kaip Lietuvoje nustatomas viruso paveiktų šalių sąrašas, o laboratorinių testų duomenys vertinami kaip sergamumas.

Žmonės stotelėje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas teigia, kad tai, kuo remiantis įvedamos ir keičiamos sergamumo atvejų ribos 100 tūkst. gyventojų, visiškai neaišku.

Nuo kada simptomų neturėjimas vertinamas kaip liga?

„Lietuva paveiktų šalių sąrašą sudarinėja remdamasi, kaip minima Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, suminiu 14 dienų sergamumo rodikliu 100 tūkst. gyventojų (1). Kuo remiantis įvedamos ir keičiamos 25, 16, ir vėl 25 atvejų ribos, yra visiškai neaišku! 

Bet pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad sergamumo, kaip rodiklio sąvoka, vartojama klaidingai, nes jau seniai aišku, kad dalis tų, kuriems nustatomas teigiamas testo rezultatas, jokių simptomų nejaučia. Pvz., pirminiais studijos Italijoje duomenimis, 74 proc. žmonių, kuriems buvo laboratoriškai patvirtinta COVID-19 amžiaus grupėje iki 60 m., neturėjo jokių simptomų (pastaba – tai pirminiai rezultatai, kurie šiuo metu vertinami nepriklausomų ekspertų) (2). Nuo kada jokių simptomų neturėjimas gali būti vertinamas kaip liga ir nuo kada laboratorinių testų duomenys tapo sergamumu?

REKLAMA

Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Logiškiausia būtų vadinti tokį rodiklį taip, kaip jį vadina jo autoriai – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – tai yra, 14 dienų pranešimų apie naujus COVID-19 atvejus rodikliu (angl. 14-day notification rate of new COVID-19 cases) (3)

Bet didžiausia problema, kad Sveikatos apsaugos ministerija nemato, nenori matyti, arba dar neišmoko anglų k., kad perskaitytų, ką gi būtent Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras apie tai sako – o būtent, kad vertinant šalies epidemiologinę situaciją, šis rodiklis turi būti naudojamas įvertinant kitus faktorius, įskaitant testavimo strategiją, atliekamų testų apimtis, jų pozityvumo santykį, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodiklius, perteklinį mirtingumą.

Jei europietiškai mandagus tonas išliko nelabai suprantamas, tai leiskit išversti į variantą „trumpai ir aiškiai“ – šis rodiklis netinkamas politiniams sprendimams, juo labiau valstybių sąrašui sudarymui. Ir iš viso, ar esate kada nors girdėję, kad tokio masto sprendimai būtų priimami remiantis tik vienu ir absoliučiai „nuogu“ skaičiumi, kai ekspertai įspėja, kad tai nėra racionalu. 

Paaiškinimai apie tai, kad estai ir latviai tą patį daro, nes taip sutarta, nėra argumentas, nes vėlgi neaišku, kuo remiantis? Tai tik mokslu ir įrodymais nepagrįsta kova ar jos imitacija, bei epidemiologijos, o kartu ir Europos diskreditavimas“, – taip dėstoma su portalu tv3.lt pasidalintame epidemiologo komentare.

SAM: kiekvienas atvejis – potencialus infekcijos šaltinis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, kokiais kriterijais remiantis nustatomas ir keičiamas susirgimų 100 tūkst. gyventojams rodiklis, teigė, kad tai daroma atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas.

REKLAMA

Ministerijos atstovo teigimu, epidemiologo vardijami kriterijai ir pastebėjimas, kad vertinant epidemiologinę situaciją ir sudarant paveiktų šalių sąrašą turėtų būti vertinami ne užsikrėtę besimptomiai atvejai, o įtraukiami kiti veiksniai, įskaitant testavimo strategiją, atliekamų testų apimtis, jų pozityvumo santykį, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodiklius, perteklinį mirtingumą, rodo ne sergamumą, o kovos prieš virusą veiksmingumą ir sveikatos sektoriaus efektyvumą.

„Lietuva, vertindama viruso įvežimo tikimybę, vertina būtent sergamumą. Besimptomių koronaviruso infekcijos atvejų reikšmė SARS-CoV-2 viruso plitimui visuomenėje įrodyta, todėl kiekvienas nustatytas COVID-19 atvejis (turintis ligos simptomų ar jų neturintis) yra vertinamas kaip potencialus infekcijos šaltinis“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Aurelijus Veryga

Anot SAM, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro publikacijose skelbiama, kad besimptominė infekcija buvo laboratoriškai patvirtinta ir kai kuriais iš šių atvejų atsirado tam tikrų simptomų vėlesnėje infekcijos stadijoje. 

„Paskutinėje apžvalgoje teigiamų atvejų, kurie liko besimptomiai, dalis buvo įvertinta 16 proc., svyruoja nuo 6 iki 41 proc. Taip pat yra pranešimų apie besimptomius atvejus, kuriems laboratorijoje patvirtintas virusų išsiskyrimas kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto mėginiuose. Matematinio modeliavimo tyrimai (nėra recenzuojami) parodė, kad besimptomiai asmenys gali būti pagrindiniai COVID-19 pandemijos augimo varikliai“, – aiškina SAM.

REKLAMA

Sergamumo ribos tarp Baltijos šalių – politinis sprendimas

Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra minėjęs, kad susitarimas dėl sergamumo ribos tarp Baltijos valstybių daugiau buvo politinis sprendimas.

„Tai yra susitarimo klausimas ir dėl tų skaičių, priminsiu, iš pradžių susitarė Baltijos šalių epidemiologai vertindami situaciją. Tiesiog nusistatėm ir, tiesą sakant, nelabai prašovėm pro šalį, nes paskui visa Europa sutarė dėl 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. 

Priminsiu, pirmiausia mes dar buvome nusistatę 15 atvejų, tai tada vienu atveju padidinom. O tas 25 rodiklis irgi yra epidemiologų sutarimas. Tai nėra kažkoks politinis sprendimas, o ekspertinė epidemiologų nuomonė.

Koronavirusas plinta

Kiek ji yra tiksli, galima, aišku, ginčytis, bet tai buvo epidemiologų rekomendacijos“, – tuo metu kabėjo ministras.

Portalas tv3.lt primena, kad daug šaršalo visuomenėje sukėlė ar vienas Skandinavijoje dirbančių medikų viešas laiškas dėl kaukių nešiojimo Lietuvoje.

Šaltiniai:

1. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/66ebc370f46611eab72ddb4a109da1b5?jfwid=uin1iompr

2. https://arxiv.org/ftp/arxiv/papers/2006/2006.08471.pdf?fbclid=IwAR2l84eLBLYZ7BA6W7Hc2EBqecqkun8zyyCIg5oUB3IwQZJaBPedc9KRz4o

3. https://www.ecdc.europa.eu/en/interpretation-covid-19-data


Rašyti komentarą...
t
tony shopin
2020-09-24 13:37:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerb.gydytojau, kaip žinia Švedijoje visų pirma nėra profesionaliai neprofesionaliai vyriausybės. Atsakykite man į klausimą ar gali užsikodavęs girtuoklis efektyviai priimti sudėtingus sprendimus...
Atsakyti
-12

R
Rimantas
2020-09-24 13:51:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar nematot kad čia ligoto žmogaus fantazija, dirbu ištisai su srautu žmonių iš visur, praeina tūkstančiai iš visur Lt, Lv! Lp ir t.t. , palieka kaukes, šukšles, uždaros ar atviros vietos , nu nuo praeito Vasario nieko ir per pažystamus nieko tai ur?
Atsakyti
-7

R
Ricardas
2020-09-24 14:05:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negali nes jis prageres smegenis
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (28)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų