Ekspertai: kaip gyvensime po 10 metų, nusprendžiame dabar

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje ekspertai iškėlė užduotis naujam Seimui: mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių, stiprinti įstatymų leidybos kultūrą. 

Ekspertai: politikai nemoka prisiimti pasekmių už savo sprendimus (nuotr. Fotodiena/Viltės Domkutės)

Lietuvos laisvos rinkos instituto organizuotoje spaudos konferencijoje ekspertai pristatė įžvalgas, kokių sprendimų šaliai reikia kuriant gerovę gyventojams. Į ką atkreipti dėmesį rinkėjams? Ką rodo partijų programos ir kiek pamatuoti pažadai?

Politikų veiksmai orientuoti į trumpalaikį laikotarpį

Renginio metu apgailestauta, kad politikai nėra linkę prisiimti pasekmių už savo sprendimus. 

„Žmonės, kurie dabar balotiruojasi į Seimo narius tikisi, kad jų ištartas žodis taps realybe, tačiau yra sudėtingi ekonomikos dėsningumai, per kuriuos reikia pereiti.

Iš įstatymų leidėjų reikalaujama prisiimti pasekmes, tačiau daug kas lengva ranka parašo, kad padarinių nenumatoma. Įstatymų kultūra Lietuvoje devalvuoja, kiekis jų stulbina. Įstatymų leidybos procedūrų reikia laikytis, tai kainuoja visuomenei. Tiems, kurie rengia, ir tiems, kurie vertina“, – teigė E. Leontjeva.

Ekspertai: politikai nemoka prisiimti pasekmių už savo sprendimus

Ekspertų teigimu, daugelis politikų sprendimų yra orientuoti į trumpalaikį laikotarpį. 

„Kaip gyvensime po dešimt metų lemia tai, kaip sugebėsime neprarasti ekonominių orientyrų. Politika paprastai turi trumpą laiko horizontą, pavyzdžiui, rinkimų ciklas, kur reikia greitai priimti sprendimus ir ignoruojamos ilgalaikės pasekmės. Ekonominės krizės laikotarpiu susikoncentruojama į šiandien ir pamirštamos ilgalaikė perspektyva“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.

REKLAMA

Ekspertai: politikai nemoka prisiimti pasekmių už savo sprendimus

Rinkimų cikle ekspertų manymu kandidatams į Seimą svarbu greitai patenkinti rinkėją ir jo poreikis. 

„Dabar gyvename tokioje politinėje ir ekonominėje sistemoje, kur atlaisvėję pinigų šaltiniai ir tai vilioja politikus. Jie priima sprendimus, kurie turi ilgalaikes ekonomines pasekmes turinčias daug žalos“, – konferencijos metu teigė V. Žukauskas

Politikų sprendimai, kurie yra orientuoti į paramą ir pagalbą iškraipo žmonių motyvacija.

„Orientacija į trumpą laikotarpį skatina orientuotis į išlaidas, o ne į įplaukas. Ekonominis stimulas tampa pretekstu didesnėms išlaidoms. Tada lieka išlaidavimo politika, kurios labai sunku atsisakyti“, – kalbėjo ekspertas. 

Visuomenė tikisi kitokio santykio su politikais

E. Leontjevos teigimu visuomenė tikisi, kad valdžia taps jų tarnu. 

„Iš naujų Seimo narių žmonės tikisi, kad valdžia iš mūsų viešpaties taptų mūsų tarnu. Nes dabartiniame santykyje nėra ne tik tarnystės, bet ir pagarbos. Reikia pradėti nuo vertybių, kurios būtų artikuliuojamos nuo pačių aukščiausių tribūnų. 

Kalbama apie gerovę, o pagarbos gerovės kūrėjui – verslui pristinga. Jis pateikiamas, kaip veikla, kuri nuolat balansuoja ties pavojaus riba“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Prezidentės manymu bendro vidaus produkto (BVP) išlaikymas yra tik verslo nuopelnas. 

„BVP mažiausiai nukrito nes gerovės kūrėjai, savo įmonėse ir darbo vietose sugebėjo greitai atsiliepti į pandemiją. Žmonės privačiame ūkyje sugebėjo su tuo susitvarkyti, o biudžetas – ne. Jam buvo sudaryta pagalvė ir biudžetas nepatyrė jokio spaudimo“, – teigė E. Leontjeva. 

REKLAMA

Matoma bendra partijų idėja, tačiau svarbiau veiksmai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovės Guodos Azguridienės manymu šiuose rinkimuose galima įžvelgti bendrą partijų idėją. 

„Ekonomikos srityje matoma bendra visų partijų idėja ir tikslas – transformuoti žemos vertės ekonomiką į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Tai bendra vizija yra, bet ar iš jos seka veiksmai? 

Tai nėra retorinis šūkis, tai – ekonominė politika. Pridėtinei vertei sukurti reikia sąlygų efektyviai veikti –  konkurencingi mokesčiai, maža biurokratija, stabilus įstatymai, korupcijos nebuvimas ir kita“, – teigė G. Azguridienė. 

Ekspertai: politikai nemoka prisiimti pasekmių už savo sprendimus

Vadovė taip pat pastebi, kad konkurencijos atžvilgiu mes nusileidžiame kaimyninėms valstybėms tokios kaip Latvija ir Estija. 

„Aukštą pridėtinę vertę kuria išsilavinę žmonės, jiems nereikia pagalbos pasiderėti su darbdaviu, bet jiems reikia galimybės nuolat tobulėti, mokytis. Reikia daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių.

Net ir švietimo sistema yra orientuota į žemą pridėtinę vertę kuriančių žmonių gamybą“, – konferencijos metu teigė G. Azguridienė. 

Greitą Lietuvos atsistatymą po pandemijos reikia išnaudoti 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. eksperto Vytauto Žukausko teigimu greitas šalies atsigavimas po pandemijos yra gera proga priimti kitokius sprendimus. 

„Tai proga Lietuvai pasižymėti ne skolomis ir išlaidavimu, o orientyrų nepraradimu. 

Politikai prieš rinkimus apeliuoja į rinkėjų sąžinę, patriotizmą, vertybes, tačiau tikrąsias jų vertybes parodys tai, kaip jie sugebės pasikeitusioje aplinkoje, kai skolintis ir išlaidauti yra labai lengva, kaip jie to nepasirinks. 

REKLAMA

Taip jie parodys savo tikrąjį patriotizmą, orientuodami savo veiklą į ilgalaikę perspektyvą, o ne šiandienos išlaidavimą“, – teigė V. Žukauskas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinyje „Seimo rinkimai 2020: Gerovės ir laisvės link“ taip pat būsimiems Seimo nariams siūloma nekelti tikslų ir lūkesčių padidinti žmonių pajamas ir sumažinti kainas, padaryti Lietuvą mažų bei skaidrių mokesčių valstybe, depolizuoti pensijų didinimą, ugdyti socialiai sąmoningą jaunąją kartą. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų