Egzaminų vertintojai baigė tikrinti abiturientų darbus: buvo tuščių lapų ir Nobelio premijos vertų atsakymų

Abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Pirmieji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatai paaiškės penktadienį. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė baigianti vertinti abiturientų darbus ir vertintojos papasakojo, kokias tendencijas jau mato.

Abiturientai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Pasak NŠA direktorės Rasos Krasauskienės, šiemet proveržio nėra: rezultatai nepagerėjo ir jie turėtų būti panašūs, kaip ir praėjusiais metais.

Lietuvių kalbos vertintoja: šiemet abiturientai turėjo temą išsigelbėjimui

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertintoja Daiva Stukienė tv3.lt teigė, kad šiemet užduotys nebuvo nei sunkesnės, nei lengvesnės. Tokios pat, kaip visada, tačiau sukėlė daugybę diskusijų.

„Manau, kad šiemet net buvo tokia tema, kuri mokiniams skirta išsigelbėjimui – tai apie kartų santykius literatūroje. Nors daugiausiai vyravo tema apie meną – rašė apie 9,5 tūkst. mokinių.

Pastebėjau, kad šiemet net ir darbai nelabai skyrėsi nuo ankstesnių metų. Labai baiminausi, kad tas karantino mėnuo mokiniams galėjo būti ne į naudą, kad daug dalykų pamirš, nes ne visi sąžiningai ruošėsi egzaminams.

REKLAMA

Nežinau dar procentų, bet iš bendro vaizdo, manau, kad atrodys panašiai kaip ankstesniais metais, rezultatai nebus prastesni. Norėtųsi, kad ir šimtukų būtų nemažiau, kaip buvo“, – sakė D. Stukienė.

Šiemet dėl pasikeitusios tvarkos egzaminus galėjo laikyti net besimokiusieji dvejetais ar trejetais.

„Šiemet mokiniai net ir turėdami nepatenkinamą pažymį metiniame trimestre – dvejetą ar trejetą – galėjo eiti į valstybinį egzaminą. Kol vyksta egzaminų sesija, galėjo išsitaisyti skolas ir atsiskaityti. O tokių buvo nemažai.

Aišku, kad tas rezultatas, jei mokinys laiko valstybinį egzaminą su trejetu metiniame trimestre – tai jis tikrai nebus puikus. Klausimas, ar išlaikys“ , – teigė D. Stukienė.

Abiturientai laikė anglų kalbos valstybinį egzaminą

Viena naujovė kelia nerimą: gali pakeisti neišlaikymo procentą

Pasak vertintojos D. Stukienės, ši naujovė, kai egzaminus leista laikyti ir tiems, kurie turėjo trimestre neigiamą vertinimą, gali pakeisti ir bendrą egzaminų neišlaikymo procentą.

„Be jokios abejonės, tai gali pakeisti. Trečiadienį turėsime posėdį ir tuomet, manau, bus statistiniai duomenys, Nacionalinė švietimo agentūra pateiks, kiek mokinių iš tų neišlaikiusiųjų turėjo dvejetus, trejetus ar ketvertus metiniame trimestre“, – pažymėjo vertintoja.

Fizikos valstybinį brandos egzaminą vertinusi Aušra Kynienė teigė, kad vertinimas tikrai vyko sklandžiai, be jokių strigimų ar problemų. Pabaigė net anksčiau. Paklausta, kokie gali būti abiturientų rezultatai, A. Kynienė teigė, kad prognozuoti dar sunku.

„Buvo ir tuščių lapų, ir pilnų ir buvo tokių atsakymų, kurie verti Nobelio premijos: jie aptiko atomo branduolyje elektronus ir panašiai. Tai, matyt, bendra visuomeninė problema – neskaitoma užduotis iki galo, o nuspėjama.

Šiais metais, matyt, sunkiau tiems, kurie nemėgsta mokytis atmintinai. Nors pats egzaminas tikrai gerai parengtas, vertinimo instrukcija irgi parengta pilnai. Nors kaip visuomet, mūsų abiturientai sugeba parašyti taip, kad vertintojams tenka sukti galvą dėl vertinimo“, – teigė A. Kynienė.

Vertintojos nuomone, šiemet neigiamų įvertinimų turinčių, kurie su dvejetais ar trejetais ėjo laikyti egzaminą, turėtų būti nedaug.

„Bet tie sutikti tušti lapai kelia nerimą. Bet aš tikiu fiziką pasirinkusiais abiturientais ir manau, jų rezultatai nebus prastesni nei pernai metų laidos.

Dėl šimtukų – tai jų fizikos egzamine ir taip visuomet mažai, bet juk abiturientai renkasi fiziką ne dėl šimtuko, o dėl to, kad domisi ja ir nori sieti savo specialybę su tiksliaisiais mokslais. Tai sveikintina, nes visas pasaulis suinteresuotas ir skatina tiksliuosius mokslus, kur šiuo metu šios srities specialistų yra labai didelis stygius“, – sakė A. Kynienė.

Ji tikisi, kad karantino sąlygos neturėtų pakenkti abiturientų rezultatams.

Abiturientai į egzaminą ėjo be kaukių

NŠA direktorė apie amžiną problemą: ugdymo programa – sau, o egzaminų reikalavimai – sau

NŠA direktorė R. Krasauskienė kalbėjo apie diskusijas, kodėl egzaminų užduotys negalėjo būti pakeistos ar palengvintos dėl koronaviruso situacijos. Pasak jos, programos tvirtinamos prieš dvejus metus. Dabartiniai abiturientai su programomis buvo supažindinti 11 klasėje, kai tik pradėjo mokytis.

„Natūralu, kad įvykiai ir kontekstai keičiasi. Prasidėjus Covid-19, tai egzaminų užduotys iš esmės jau buvo parengtos ir net atspausdintos. Be abejo, mes visi suprantame, kad norėtųsi proveržio Lietuvos švietime, norėtųsi, kad mūsų abiturientai iš tikrųjų pateisintų tuos lūkesčius ir viltis, kad egzaminų kaip ir ugdymo programos būtų tobulos“, – sakė R. Krasauskienė.

Pasak direktorės, tai yra ilgalaikis procesas ir labai greitai nepadaroma. Šiuo metu, kai yra atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, tai puoselėjame viltis, kad tie pokyčiai su atnaujintomis programomis ir turėtų gimti.

„Visuomet Lietuvoje turėjome tą problemą – ugdymo programa – sau, o egzaminų reikalavimai – sau. Nors egzaminų užduočių rengėjai labai stengiasi atliepti bendrąją ugdymo turinį ir bendrąsias programas, bet natūralu, kad yra visko.

Vieniems užduotys – geros, kitiems – prastos. Bet akivaizdu, kad tą universalų vieną receptą surasti yra labai sunku, o kitas dalykas – yra kaip yra, nes darbai buvo pradėti anksčiau.

Koronavirusas sugadino nuolatines konsultacijas su mokytojais, trukdė atlikti jas čia ir dabar. Visa kas kita buvo pereiti prie savarankiško darbo ir mokymosi, nes ta kultūra nėra tiek išpuoselėta, kiek turėtų būti“, – kalbėjo R. Krasauskienė.

Anglų kalbos egzamine buvo klausimai apie koronaviruso situaciją. Kodėl nebuvo galima pakeisti kitas programas?

„Galbūt ir buvo galima, bet rengėjų grupės yra valia, sprendimai ir protokoliniai sutarimai, kurių tie žmonės laikosi. Greičiausiai dėl to ir buvo priimti tokie sprendimai“, – pažymėjo R. Krasauskienė.

Pasak direktorės, šiemet vertintojai suspėjo sėkmingai įvertinti, kadangi egzaminų sesija prasidėjo mėnesiu vėliau, tai toliau viskas vyko įprastine tvarka. Unikalus dalykas šiais metais, kad beveik visus brandos egzaminus šiais metais mokytojai vertino nuotoliniu būdu, tai šiek tiek paspartino situaciją ir leido greičiau įvertinti.

Kai kurie abiturientai po egzamino trykšta džiaugsmu, kad puikiai išlaikys, bet vėliau tenka nusivilti. Pasak direktorės, jaunam žmogui kartais sunku įvertinti savo galimybes.

„Jaunam žmogui turbūt labai sudėtinga vertinti savo galimybes ir galimybių ribas. Kiekvienas turi savo matymą, įsivaizdavimą ir lūkesčius, kurie ne visuomet pasiteisina.

Mokykla ir pamoka – tai vienas dalykas, o egzaminas – jau kitas. Todėl, kad žmogus čia turi parodyti savo žinias, gebėjimus ir kompetencijas ir atskleisti per labai trumpą laiką visą esmę, ko žmogus išmoko per 12 metų.

Pokyčiai yra reikalingi ir visi apie tai šneka jau daug metų. Akivaizdu, kad turi būti atnaujinamas ugdymo turinys, mokomoji medžiaga ir metodika. Akivaizdu, kad taip, kaip dirbome anksčiau, mūsų visų visuomenės dalių, pradedant nuo švietimo bendruomenės, iki tėvų ar švietimo politikų, tai mūsų netenkina.

Tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuva galėtų turėti daug geresnius rodiklius, bet vis kažko pristingame. Jei norime pajudėti iš dabartinės situacijos – tai jie turi įvykti“, – pasakojo NŠA direktorė.

Prisiminkime, ką kalbėjo Krasauskienė apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą:


Rašyti komentarą...
M
Mokytoja
2020-07-29 09:59:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis galėjo ir nebūti, tų, egzaminų, būtų užtekę vidurkių... Būtų pinigų sutaupę ir abiturentai bei jų tėvai neburnoję. Arba buvo galima vertinimą supaprastinti. Bet kokiu atveju trūko to gyvojo kontakto ir laiko egzaminų pasiruošimui..... Karantino metu mokytojai ir mokiniai buvo perkrauti, pervargę, nes mūsų ugdymo programos skirtos kone aukštosioms mokykloms. Pati mokiausi aukštojoje, tai man užteko pasiskaityti 9-12 klasių vadovėlius. Tai kur logika? Programas turi ruošti mokytojai ekspertai, o ne docentai, kurie neturi jokio ryšio su mokykla. Tikiuosi neišlaikiusių procentas neviršys 10.
Atsakyti
-5

M
Mokinė
2020-07-29 16:53:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na jei jau buvo nuspręsta tų egzaminų nenukelti, tada jie turėjo būti bent jau nesunkesni nei pernai. Be to, kad daugelyje egzaminų (matematika, biologija, chemija, girdėjau kad ir fizika) elementariai stigo laiko (va iš kur, ponios ir ponai, atsirado tušti lapai) tai dar ir pačių klausimų dalių (ne užduočių, o jų dalių) buvo daugiau nei pernai. Pvz. Biologija šiemet klausimų dalių 82, pernai buvo 77.
Atsakyti
-2

J
Julė
2020-07-29 17:02:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kurių Seimo narių ar ministerijų vaikai pabaigė su "Nobeliais",a?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų