Šapoka apie antrąją Covid-19 bangą: Lietuvos ekonomikos nebeuždarinėsime

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Vilius Šapoka (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Ministro teigimu, Lietuvai kovojant su pirmąja Covid-19 banga, dalies verslų veiklos apribojimas buvo neišvengiamas, tačiau tikimasi, kad to nebeprireiks, jei susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugs.

„Nemanau, kad būtų tinkamas kelias vėl uždarinėti ekonomiką. Pradžioje tas buvo reikalinga tam, kad galėtume valdyti pandemiją. Tam buvo būtinas uždarymas, būtinas laikas, kad sveikatos sistema galėtų per trumpą laiką persitvarkyti. 

Kai kalbuosi su kitais ministrais tokių ketinimų, net ir hipotetinių, jei pradėtų užsikrėtusiųjų skaičius augti, vėl uždarinėti ekonomikos, kaip buvo pradžioje, tokių pageidavimų iš kitų ministrų negirdžiu“, – žurnalistams prezidentūroje kalbėjo V. Šapoka.

Sieks „saugaus biudžeto“

Ministro teigimu, kitų metų valstybės biudžetas bus ypatingas, nes yra formuojamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Taip pat V. Šapoka primena, kad pajamos ir šių, ir kitų metų biudžete bus mažesnės, o išlaidas teks dengti pasiskolintomis lėšomis. 

„Turime prisiminti, jog tiek šiemet, tiek ateinančiais metais valstybės pajamos yra susitraukusios. Dėl to dalis išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis. Todėl tikrai turime būti labai atsargūs, leisdami lėšas, nes tai yra skolintos lėšos. O skolas bet kuriuo atveju reikės grąžinti. Visus pasiūlymus labai atidžiai vertinsime ir rudenį pateiksime saugų biudžetą“, – teigė ministras.

REKLAMA

Paklaustas, ar įmanoma ir mažinti naštą mokesčių mokėtojams, ir užtikrinti didesnes senatvės pensijas, V. Šapoka pažymėjo, kad tai sunku prognozuoti, nes nežinia, kiek laiko tęsis pandemija ir ekonomikos nuosmukis.

„Dėl to tikrai turėtume būti atsargūs ir visus vertinimus, tiek prezidento, tiek Seimo narių, tiek socialinių partnerių, tikrai visus išanalizuosime ir savo vertinimus pateiksime rudenį“, – kalbėjo ministras.

Portalas tv3.lt primena, kad prezidentas G. Nausėda antradienį pareiškė, kad kitų metų valstybės biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas.

„Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas“, – sakė šalies vadovas.

Pinigai

Biudžete turi atsispindėti gerovės valstybės idėja

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Vyriausybės nariais aptarė 2021 metų valstybės biudžeto projektą ir derybas dėl bendro Europos Sąjungos iždo. 

Po antradienį vykusio susitikimo su premjeru S. Skverneliu prezidentas G. Nausėda teigė, kad kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti „transformacijos biudžetas“, kuriame turėtų atsispindėti gerovės valstybės idėja.

„Svarbu iš akiračio nepamesti įsisenėjusių šalies problemų – kovoti su socialine atskirtimi, stiprinti švietimo sistemą. Valstybės biudžetas, mano manymu, turi perteikti gerovės valstybės viziją. Tokius pasiūlymus Ministrui Pirmininkui ir pristačiau“, – prezidentūros pranešime spaudai teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, prioritetinis naujai formuojamo biudžeto tikslas – didžiausią skurdo riziką ir atskirtį patiriančių gyventojų grupės – senjorų – gyvenimo kokybės gerinimas. Pensijų indeksavimas kitais metais, atsigaunant ekonomikai, privalo tęstis, įskaitant ir praėjusiais metais įtvirtintą papildomą pensijų didinimą. Bendrai pensijų augimas kitais metais galėtų siekti apie 8 procentus.

REKLAMA

„Kokybiškas senėjimas nėra tik pensijos – tai ir aktyvios bei turiningos senatvės poreikis, dėl to naujų paslaugų senjorams plėtra – irgi būtinoji sąlyga kitų metų biudžetui. Taip pat skatinu ir toliau nuosekliai mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiesiems. Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas“, – pridūrė šalies vadovas.

Nausėda apie metus prezidento kėdėje: vienintelę klaidą įvardijo Narkevič paskyrimą

Dėmesys švietimui ir kultūrai

Prezidentas pabrėžė, kad, siekiant šalies ekonominio proveržio, būtinas išskirtinis dėmesys švietimui, ypač švietimo pradžiai. Rekomenduojama, kad ikimokykliniame ugdyme atsirastų švietimo pagalbos specialistų etatai, papildomos ugdymo paslaugos efektyviau pasiektų rizikos šeimas. 

„Tai labai svarbu mažinant socialinę nelygybę švietime, gerinant vaikų pasiekimus regionuose. Kartu reikia žiūrėti toliaregiškai į XXI amžiaus ekonomikos modelį – to pagrindu turime padvigubinti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo investicijų į saugumo ir gynybos sritį svarbą. Įgyvendinant gynybos stiprinimo poreikį ir partijų susitarimą, kitais metais gynybos išlaidas (1 mlrd. eurų) siūloma išlaikyti nepakitusias, palyginti su 2020 metais.

Taip pat prezidentas pažymėjo poreikį didesnį dėmesį skirti apleisto kultūros paveldo tvarkymui bei poreikį tęstinai bent 7–8 proc. kitąmet didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, kurie šiuo metu yra vieni mažiausių viešajame sektoriuje.

„Transformuojant ekonomiką, investuojant į švietimo kokybę, mažinant skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinant šalies saugumą, lygiagrečiai svarbu apdairiai valdyti viešuosius finansus ir vertinti sprendimus per fiskalinės disciplinos prizmę“, – papildomai akcentavo prezidentas.

REKLAMA

G. Nausėda inicijavo pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų pakeitimus, kurie, tikimasi, leistų užtikrinti racionalesnį ir taupesnį biudžeto lėšų panaudojimą. Prezidento teikti mokestiniai siūlymai, mažinantys neteisingumą ir išlygas mokesčių sistemoje, tikimasi, padidintų viešąsias pajamas. Teigiama, kad šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės didžiausios rizikos sektoriuose prisidėtų prie didesnio perskirstymo per BVP.

Valstybės biudžeto projektą parengs dar ši Vyriausybė, bet jį patvirtinti turėtų naujasis Seimas, kurio rinkimai rengiami spalį.

G. Nausėda penktadienį išvyks į Briuselį su kitų ES šalių vadovais derėtis 2021–2027 metų bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo.


Rašyti komentarą...
M
MARIJA
2020-07-14 16:37:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pimiausia ka reikia pone prezidente sutvarkyti geroves Lietuvoje,tai verygos ivesta bardaka ir nesamones sveikatos sistemoje,apie nusikalstama jo neveikima del visu ligu.jis liguistai tvarko tik KORONE. O CIA JAU KRIMINALAS IR TAUTOS GENOCIDAS.
mes tikim Jumis
Atsakyti
-5

G
Gintaras
2020-07-14 17:27:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad medicinos sektorius visiškai išpyzdėjo ir aš pritariu. Nieko jie nebedirba. Ne atlyginimus kelti, bet ant minimalaus visus sustatyti.
Atsakyti
0

J
JURATE
2020-07-14 18:20:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
BAIKIT ZUDYT ZMONES VISA TA ZODZIO PRASME SVEIKATOS PRIEINAMUMAS LYGUS 0. TIK PRIVELIGIJUOTIEJI GAUNA GYDYMA AR KORONAS AR NE. UZ KA LUPAMI MOKESCIAI SVEIKATOS DRAUDIMO UZ KA MOKAMI ATLYGINIMAI GYDANT NUOTOLINIU VISISKAS DEBILIZMAS
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų