Nedarbas Lietuvoje pasiekė seniai matytas aukštumas: paklausūs – vos kelių profesijų atstovai

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Darbas (Fotobankas)

Kai kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, registruotas nedarbas šalyje siekė 9,5 proc. Tuo metu Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 163 tūkst. bedarbių, o laisvų darbo vietų – 1413.

Ir nuo pat karantino paskelbimo iki birželio pabaigos situacija darbo rinkoje liko įtempta, nedarbo lygis vis augo. Štai kovo pabaigoje nedarbo lygis siekė 10,3 proc., balandžio pabaigoje – 11,5 proc., gegužės pabaigoje – 11,8 proc., o birželio pabaigoje – 12,1 proc.

Tai aukščiausias registruoto nedarbo lygis nuo 2013 metų kovo, kuomet nedarbas siekė 12,4 proc. 

REKLAMA

Nedarbas auga ir atšaukus karantiną

Karantinas atšauktas nuo birželio 17 dienos, tačiau Užimtumo tarnyba praneša, kad net ir nutraukus karantiną, nedarbas Lietuvoje didėja. Birželio 22–28 dienomis Lietuvoje registruota beveik 209,5 tūkst. bedarbių. Laisvų darbo vietų skaičius nuo kovo šoktelėjo iki 2943.

„Birželio 29 d. nedirbančiųjų užsiregistravo 3,3 tūkst. arba 1,6 proc. daugiau negu prieš savaitę. Tam įtakos turėjo Užimtumo tarnyboje pradėję registruotis po prastovų atleisti asmenys ir atsiradusi galimybė nedirbantiems gauti darbo paieškos išmoką“, – praneša Užimtumo tarnyba.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 49 tūkst., arba 30,3 proc.

Registruotas nedarbas (Užimtumo tarnybos info.)

Kai kurie sektoriai pamažu atsigauna

Vis dėlto darbo rinkoje matyti ir pozityvių tendencijų. Štai „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad birželį, palyginus su kovo mėnesius, gerokai išaugo ir darbo pasiūlymų skaičius internete, ir ieškančiųjų darbo kiekis ir aktyvumas.

„Kovo 16 d. prasidėjus karantinui, įmonės pradėjo stabdyti personalo paieškas ir atrankas, o darbo pasiūlymų skaičius pradėjo mažėti. Mažiausią darbo pasiūlymų kiekį fiksavome balandžio 13–19 dienomis, kuomet turėjome 1770 aktyvių darbo pasiūlymų“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Karavaitienė.

Palyginimui, analogišku 2019 laikotarpiu aktyvių darbo pasiūlymų skaičius portale buvo 2,5 karto didesnis – 4587. Šiuo metu aktyvių darbo pasiūlymų puslapyje – 2800.

„Pradėjus lengvinti karantino sąlygas, o ypač pasibaigus karantinui, suaktyvėjo ir ieškantys darbo, pirma – dėl to, kad apskritai išaugo nedarbo lygis, antra, padaugėjo darbo pasiūlymų“, – pastebėjo R. Karavaitienė. 

Karantino metu darbo pasiūlymų skaičius labiausiai krito turizmo, viešbučių, klientų aptarnavimo, paslaugų, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių srityse.

„Bene sparčiausiai iš šių sričių darbo pasiūlymų skaičius auga ir grįžta į prieš karantininį kiekį – klientų aptarnavimo sritis“, – pridūrė R. Karavaitienė.

(Sauliaus Žiūros nuotr.)

Kur lengviausia rasti darbą?

Karantino metu pakankamai stabiliai laikėsi informacinių technologijų, transporto, finansų sektoriai. Taip pat pastebėta, kai kur darbo pasiūlymų skaičius net išaugo.

„Pavyzdžiui, puikiai visiems žinoma kurjerių pozicija, taip pat padaugėjo darbo pasiūlymų, skirtų draudimo specialistams. Viešojo sektoriaus darbo pasiūlymų skaičius taip pat išliko stabilus“, – rašė R. Karavaitienė.

Daugiausiai pasiūlymų darbo skelbimų portaluose šiuo metu sulaukia IT, klientų aptarnavimo ar paslaugų, inžinerijos, gamybos, finansų, pardavimų, transporto sričių darbuotojai.

„Ieškančius darbo labiausiai domina darbas šiose srityse: finansų, IT, žmogiškųjų išteklių, teisės, rinkodaros, organizavimo ar valdymo“, – nurodė specialistė.

Tačiau sakyti, kad darbo rinka atsigauna, anot R. Karavaitienės, dar būtų per anksti, mat tikroji situacija pasimatys po kelių mėnesių.

„Pandemijos padariniai rinkai išaiškės įsibėgėjus rudeniui arba metų pabaigoje. Šiuo metu nemažai darbo rinkos dalyvių naudojasi valstybės teikiama parama, bet, ar pavyks grįžti į normalias vėžes, priklausys nuo verslo skatinimui skirtų priemonių ir bendros situacijos pasaulyje“, – pastebėjo pašnekovė.

Lauko kavinė

Daugėjo darbo neturinčių jaunuolių

Šiuo metu darbo neturi 12,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų ir 12,1 proc. tos pačios amžiaus grupės vyrų.

Beveik kas trečias įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunesnis kaip 30 m. Vyresni nei 50 m. sudarė 29 proc., o didžiausią dalį – 41 proc. – bedarbiai nuo 30 iki 49 m. 

„Karantino laikotarpiu neturinčio darbo jaunimo dalis bedarbių struktūroje augo, o vyresnio amžiaus asmenų – mažėjo. Iki karantino 16–29 m. darbo neturintys asmenys sudarė apie 27 proc., o vyresni kaip 50 m. – apie 32 proc.“, – praneša Užimtumo tarnyba.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo Lazdijų (18,2 proc.), Ignalinos, Rokiškio r. bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,5 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje – 3,5 proc., Klaipėdos r. – 6,9 proc., Kretingos r. bei Birštone – 8,1 proc. 

Iš penkių didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbas fiksuotas Panevėžyje (12,8 proc.), žemiausias – Šiauliuose (10 proc.).

Sunkiausia – dirbantiems gamyboje ir prekyboje

Penktadalis (21,7 proc.) karantino laikotarpiu įregistruotų darbo neturinčių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, kas penktas (20,4 proc.) – apdirbamosios gamybos sektoriuje. Birželio pabaigoje didžiausia Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų dalis dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,8 proc.) bei apdirbamosios gamybos (20,1 proc.) sektoriuose.

Tuo metu daugiausiai laisvų darbo vietų šiuo metu registravo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos sektorių įmonės. 

„Apdirbamosios gamybos įmonės daugiausia ieško pagalbinių darbininkų, pakuotojų, pardavėjų ir nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – pardavėjų kasininkų, pardavėjų, prekybos salės darbuotojų, valytojų ir virėjų. Statybos – metalinių konstrukcijų montuotojų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, grindinio klojėjų, betonuotojų ir plataus profilio statybininkų“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Tiesa, po karantino pradeda atsigauti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai, kurie bene labiausiai nukentėjo nuo Covid-19. Šiuose sektoriuose Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota daugiau laisvų darbo vietų. Birželį, palyginti su geguže, darbo pasiūlymų išaugo 1,5 karto.


Rašyti komentarą...
x
xxx2
2020-07-03 08:24:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Alga nukrito iki 600 ir darbavys nezada kelti,sakydamas,kad visur krize,o darbininku truksta ir kruvis dideja.{cia statybu sektoriuje,ne didmiestyje}
Atsakyti
-1

N
Nera
2020-07-03 10:18:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekad Lietuvoje pastaruoju metu nera zmonems kur ysidarbinti.Visi nedirbantys isvazuos y kitas salis jeiLietuva nesugeba sukurti darbo vietų.Liks tik seniai , matyt můsų valdžios vyrai vis dar miega kaip visada
Atsakyti
-1

n
neveikla
2020-07-03 09:01:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
vadai sulindo i savo dvarus, deginasi
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų