Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Seime skinasi kelią valdančiųjų idėja jau veikiančių fondų ar agentūrų pagrindu sukurti Valstybinį plėtros banką, kuris gautų licenciją, o jį prižiūrėtų Lietuvos bankas. 

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti pasirengimą steigti tokį banką.   

Už balsavo 7 komiteto nariai, prieš – du konservatoriai Mykolas Majauskas ir Gintarė Skaistė, o liberalas Kęstutis Glaveckas susilaikė. Toliau nutarimo projektą Seimas svarstys birželio 23-ąją. 

Svarstant klausimą komiteto nariai daugiausia laiko skyrė ginčams,  siūlyti, pavesti ar įgalioti Vyriausybę pradėti darbus dėl tokio banko steigimo.    

„Siūlyti ir įgalioti yra dvi skirtingos sąvokos. Pasiūlyti reikškia, kad gali daryti, gali nedaryti ir gali atsižvelgti, o gali ir neatsižvelgti“, – teigė komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas.

„Įgaliodavo tik tarybiniais laikais“, – replikavo Rasa Budbergytė. 

Tačiau komitetas šešiais balsais už ir po du parlamentarus susilaikius ir balsavus prieš nutarė įgalioti Vyriausybę pradėti pasirengimą steigti tokį banką.    

REKLAMA

Jeigu tokiam nutarimui Seimas pritars, Vyriausybė turės nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos tokio banko steigimui ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti jo kapitale.

Nutarime pabrėžiama, kad siūlymas steigti Valstybinį plėtros banką teikiamas atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų krizės aplinkybių išvadas. Teigiama, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos sąjungoje, galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos, todėl naujas bankas padidintų finansinių paslaugų prieinamumą, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją.

Jame pažymima, kad šiuo metu veikiančios įmonės ir agentūros – „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – negali veikti kaip alternatyva komerciniams bankams ar skatinti konkurencijos.

Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka ir centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas laikosi atsargios pozicijos. V. Šapoka yra sakęs, kad valstybinio banko steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų. 

Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas ir Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi.

Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.

Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis. 

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.  


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų