Darbuotojai bijo, kas laukia po karantino: pasakoja, kaip neteko darbų ir pajamų

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Darbuotojai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) antradienį surengė vaizdo konferenciją „Karantinas: kas apmokės sąskaitas?“ Joje Seimo nariai, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai aptarė, ko galime tikėtis po pandemijos sukeltos krizės.

Darbuotojai gyvena baimėje

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pripažįsta, kad pirmuosius du karantino mėnesius darbuotojai gyveno sudėtingai, daugeliui gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis.

„Vieni turėjo išeiti į prastovas ir prarasti didžiąją dalį pajamų, kiti buvo atleisti ir buvo priversti išeiti netgi savo noru. Treti išėjo į nemokamas atostogas. Žodžiu, įvairių situacijų buvo daug“, – konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.

REKLAMA

Ji taip pat sako sulaukianti įvairių sektorių darbuotojų skundų apie tai, kaip ir kokiais „subtiliais“ būdais jie praranda pajamas. 

„Daugelis darbuotojų kalba, sako ir rašo, kad praranda pajamas dėl to, kad jiems mažinamas atlyginimas, o atlyginimo mažinimas vyksta subtiliai, nuimant priedus ar dalį priedų, mažinant darbo laiką ir atitinkamai mažinant atlyginimą“, – pasakojo profsąjungos pirmininkė.

Inga Ruginienė (nuotr. Pauliaus Gvildžio)

Nusiteikę pesimistiškai

Nepaisant to, kad Vyriausybė jau trečiadienį spręs, ar karantiną Lietuvoje nutraukti nuo birželio 17 dienos, darbuotojai sako save sferoje nematantys pozityvių žinučių.

„Lyg ir išgyvenome karantiną. O kas bus toliau? Kokią ateitį mes matome? Šiandien mes nuosekliai laikomės savo pozicijos, kad krizė tikrai yra kitokia, negalima lyginti su 2008 metais, tikrai niekas nesitikėjome tokios bangos ir nebuvome tam pasiruošę.

<...> O kas laukia toliau, mes matome, kad pozityvių žinučių iš mūsų sferos nėra. Visiems ne paslaptis, kad teko atlaikyti dvi atakas dėl Darbo kodekso pakeitimų. Sunkumo akimirką seni pasiūlymai bandė išvyksti dienos šviesą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Profsąjungos pirmininkės teigimu, tam, kad krizę pavyktų išgyventi sklandžiai, trys pagrindiniai žaidėjai turi prisiimti atsakomybę – darbdaviai, darbuotojai ir Vyriausybė.

„Darbuotojai, atrodo, prisiėmė atsakomybę, jie prarado pajamas, kai kas ėjo į sandorius su darbdaviu, padėjo išgyventi šitą sunkų laikotarpį. Vyriausybė – taip pat, suteikdama finansinę paramą tiek verslui, tiek darbuotojams. Darbdaviai, mūsų požiūriu, taip pat turi suprasti, kad jie turi dalį atsakomybės prisiimti“, – akcentavo I. Ruginienė.

Nežinia dėl skatinimo priemonių

Jai antrina ir Seimo narė, konservatorė Monika Navickienė, pažyminti, kad nežinia dėl to, kaip gyvensime po krizės, yra didelė. Lygiai taip pat neaišku, ar rudenį sulauksime antrosios Covid-19 bangos, kuri gali sukelti dar didesnius ekonominius nuostolius.

„Pagrindinis klausimas turėtų būti, kaip mes būsime pasiruošę, kokius ekonominius, socialinius pamatus mes dabar pasidėsime. Visos tos geros ekonominės aplinkybės, kurios šiandien leido mums pasiskolinti lėšas, kurios mums leido teisingai skatinti ekonomiką kuo daugiau lėšų įliejant į rinką, ar nebus taip, kad mūsų viešasis sektorius nebus tinkamai pasiruošęs ir pasirodys, kad mes tiesiog labai brangiai nusipirkome daugiau laiko“, – svarstė M. Navickienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė iki šiol nesiėmė peržiūrėti biudžeto, nepaisant to, kad kas mėnesį į valstybės biudžetą įplaukia mažiau pajamų, nei planuota, o išlaidos sparčiai auga.

„Mes neturime biudžeto pakeitimo projekto, mes nematome, kaip tie skolinti pinigai atrodys visame bendrame mūsų gyvenimo projekte ir ateinančias metais, ir jau šiemet. Ar tos lėšos, kurios jau šiandien naudojamos išmokoms, smulkiajam verslui, kitiems dalykams, kas šiandien yra naudojama, kaip tai atrodys mūsų pajamų ir išlaidų balanse biudžete. Kol šiandien to nematome, negalime pasakyti, ar tai yra taiklios priemones, ar nebūtinai“, – kalbėjo Seimo narė.

Tuo metu Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas gina Vyriausybės ir Seimo skirtų įvairių socialinių išmokų naudą ir mano, kad ši krizė suteikė šansą atlikti eksperimentą su universalesnėmis išmokomis, kad gyventojams būtų lengviau grįžti į darbo rinką.

„Neatimame išmokų žmogui, pradėjus dirbti 12 mėnesių, mes stengiamės visaip paskatinti žmogų dirbti, bes nestovime šalia ir negrasiname iškart atimti visas socialines garantijas. Manau, per tokią strategiją mes paskatinsime žmones labiau kabinti į gyvenimą, tobulinti savo įgūdžius“, – sakė T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas

Ministras įžvelgia gerėjančią situaciją

Šiuo metu registruotas nedarbas Lietuvoje siekia 11,8 proc. – nedirba 200 tūkst. žmonių. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atkreipia dėmesį, kad tendencijos darbo rinkoje jau yra gerėjančios, nes nuo kovo vidurio iki šiol atleista 1,5 tūkst. daugiau žmonių nei įdarbinta.

Ministro teigimu, kovo, balandžio mėnesiais buvo 15 tūkst. daugiau atleistų žmonių nei įdarbintų, o nuo karantino pradžios iki šiol yra 1,5 tūkst. daugiau atleista nei priimta. Vien birželį priimta 12 tūkst. daugiau nei atleista.

Linas Kukuraitis

„Gegužės pabaiga ir birželio pradžia rodo, kad žmonės grįžinėja į darbą, o tie, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, tai yra tie, kurie ne prarado darbus, bet tie, kurie dirbo savarankiškai, kurie niekur nedirbo ir registruojasi tarnyboje, kad gautų naujas pasirodžiusias pagalbos priemones“, – sakė L. Kukuraitis. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas siekia 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, o nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 42,9 tūkst. (26,5 proc.).


Rašyti komentarą...
V
Valteris
2020-06-09 12:21:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuviai darbdaviai ir kontoriniai kurie palolkas siltai sedi ir is musi kisenes gyvena jie nesupranta kad turi mum dekot bet ateis laikas kai Dievas ta reikala sutvarkys o kaip visi zinom
Atsakyti
0

l
lop
2020-06-09 12:29:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
nei tie darbuotojai bijo nei ką, kam tie pirdeliotojų pirdeliojimai... betgi kuo jie pateisintų savo egzistavimą už gerą algą :), joo sitie turi baimės kad pabaiga artinas
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų