Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių.

Greta Ilekytė (nuotr. asm. archyvo)

Greta Ilekytė (nuotr. asm. archyvo)

Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.

Kiek tikras socialinių tinklų pasaulis?

Vieną iš didžiausių rinkos verčių pasaulyje turintis „Facebook“ jau seniai tapo puikia vieta plisti ne tik įvairioms konspiracijų teorijoms ar prieš medicinos ir mokslo naudą kovojantiems veikėjams, bet ir dezinformatoriams bei sukčiams.

Nutekėjus informacijai apie masinę Rusijos propagandos kampaniją, surengtą per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, o vėliau ir „Brexit“ referendumo metu, tapo akivaizdu, kad socialiniai tinklai nebėra vien tik šilta miela bendravimo erdvė, ir jų rizikos mastas įgavo kitą prasmę.

REKLAMA

Padidėjusią dezinformacijos riziką, kuri plinta socialiniais tinklais, pasaulio ekonomikos forumas įvardina kaip „skaitmeninius gaisrus“, kurie gali pridaryti ne mažiau žalos nei tikrieji. Ir šių gaisrų tikimybė, neįvedant papildomų saugiklių, kasmet vis didėja.

Tiesa, siekiant pažaboti piktnaudžiavimą asmens informacija, „Facebook“ šiuo metu susiduria su daugybe tyrimų, kuriuos inicijavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Europos Sąjunga. Tačiau panašu, kad dėl įvairių sankcijų, baudų ar kitų, su vartotojų privatumu susijusių problemų, investuotojai per daug galvos nesuka – šios bendrovės akcijų vertė šį mėnesį pasiekė visų laikų rekordus.

„Influencerių“ meka – „Instagram“

Socialiniai tinklai padeda plisti ne tik įvairiai dezinformacijai, bet veikia ir kaip reklamos platforma. „Instagram“ – populiari nuotraukų ir kitokio vaizdinio turinio platforma suteikė šansą sparčiai populiarėjantiems „influenceriams“ (liet. nuomonės formuotojai). Pastarieji bando įtikinti savo sekėjus ne tik įsigyti tam tikrus daiktus, paslaugas, bet ir keisti gyvenimo būdą.

Ir būtent „influenceriams“ įmonės yra pasiryžusios skirti milžiniškas lėšas. Skaičiuojama, kad šiais metais „influencerių“ rinkodaros industrija visame pasaulyje gali siekti beveik 9 milijardų eurų. O vidutinė vieno reklaminio įrašo kaina nuo 120 eurų 2014 metais pakilo iki bene 1,5 tūkst. eurų 2019 metais.

Tiesa, galima tik spėlioti, kokias sumas siekia įmonių ir „influencerių“ mainai, kai įvairūs prekių ženklai kuriamą produkciją ar paslaugas atiduoda mainais už pozityvią reklamą socialiniuose tinkluose. Paslaptimi kol kas išlieka ir nuslėpti tokių mainų mokesčiai.

REKLAMA

Kintanti tradicinio darbo sąvoka

Lengvo gyvenimo įvaizdis, prabangūs daiktai, gražūs drabužiai, kurie yra transliuojami socialiniuose tinkluose, dažnai pateikia iškreiptą realybės vaizdą. Ir tai gali būti nepaprastai skausminga jaunajai kartai.

Buvo pastebėta, kad vaikai vis dažniau nurodo norintys dirbti ne tik visiems gerai žinomus tradicinius darbus, bet būti ir socialinių tinklų žvaigždėmis ar „youtube‘riais“. Galima tik spėlioti, kaip tokios tendencijos ateityje pakeis darbo rinką, o gal visgi tik papildys darbo biržoje laukiančiųjų gretas, nes jaunuoliai neturės tinkamų žinių ir įgūdžių, reikalingų įsitvirtini darbo rinkoje.

Socialiniai tinklai taip pat prisideda prie kintančios tradicinio darbo sąvokos, kai nusistovėjusios normos pamažu keičiasi – atsiranda laisvas darbo grafikas, darbas iš namų, o tiesioginė atskirtis tarp darbo ir asmeninio gyvenimo pamažu mažėja.

Sveiko skepticizmo ugdymas

Ir nors gyvenimą be socialinių tinklų dabar įsivaizduoti būtų pakankamai sudėtinga, keliamų rizikų pamiršti nederėtų. Socialinėms platformoms kiekvienais metais sparčiai auginant vartotojų skaičių, sveiko skepticizmo ir kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš šio dešimtmečio visuomenės prioritetų.

Prioritetu tampa ir jaunosios kartos švietimas bei ugdymas. Visgi, buvimas socialinių tinklų žvaigžde nėra prestižinė specialybė ir tokia, tikėtina, niekada nebus. Nesinorėtų, kad siekiamybė viešinti savo asmeninį gyvenimą į šalį nustumtų išsilavinimo svarbą, kuris užtikrina ne tik ekonominę šalies pažangą, bet niekada neišeis iš mados.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Asta Kubilienė (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Sveikatą kuruojantys parlamentarai penktadienį į Seimą išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir klinikų atstovus aiškintis, kaip valstybė pasirengusi galimam koronaviruso ...
Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)
Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis? Nelabai galime pasiteisinti, kai piktnaudžiaujame riebalais, cukrumi arba alkoholiu. ...
Gertrūda Katiliūtė  (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Žiauriai sumuštos ir išprievartautos jurbarkiškės istorija dar praėjusių metų gegužės pabaigoje su siaubu prikaustė bene visos Lietuvos dėmesį. Tuomet nukentėjusios ...
Vytautas Usonis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek ...
Tadas Povilauskas (nuotr. Organizatorių)
Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų