Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą. Visgi įveikę kliūtis kolūkiečiai prieš pat kolūkių sugriovimą turėjo viską, ko tuo metu galėjo norėti tarybinis žmogus: namus, kooperatinį butą mieste ir naujutėlaitį „Žigulį“, viskas todėl, kad darbštūs lietuviai visada dirbo ne tik kolūkiui, bet ir sau.

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolektyvizacija ir prievartinis turto atsisakymas buvo vienas iš skiriamųjų Sovietų Rusijos, o vėliau – Sovietų Sąjungos bruožų. Prasidėjusi gana švelniai savo apogėjų kolektyvizacija ir varymas į kolūkius Rusijoje pasiekė 1928 metais.  

Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto. 

REKLAMA

Atsakyti savo grūdų ir gyvulių nenorėję valstiečiai ne tik priešinosi, bet ir rengė sukilimus, kuriuos sovietai žiauriai malšino. Per porą metų įvykęs rusų suvarymas į kolūkius turėjo sukurti naują visuomenę ir paskatinti džiugiai dirbti savo ir kitų, šiuo atveju, fabrikų darbininkų naudai. Deja, taip nenutiko ir Rusiją 1930 ir šiek tiek vėliau ištiko badas.

Visgi, planų kurti kolūkių rojų nebuvo atsisakyta ir idėja perkelta net į atokiausius sovietinės šalies rajonus, tarkime, Čiukotką, kurią sovietai nutarė išvaduoti iš kapitalistų jungo. Kolūkyje veisiami šiaurės elniai ir tonomis išgaunami ruonių bei banginių riebalai sovietams atrodė tikras rojus, nors vietiniai klajokliai čiukčiai manė kitaip. Šiaurės kolūkizacija sekėsi sunkiai, o gandas apie nepavykusius sovietų eksperimentus sklido plačiai. 

Jis buvo pasiekęs ir Lietuvą, kur net komunistas Justas Paleckis atsargiai kalbėjo apie kolūkius tėvynėje ir žadėjo prievarta nevaryti žmonių į kolūkius. Tiesa, pasibaigus karui, bet atsiradus partizanams pažadai buvo pamiršti. Nors pirmasis kolūkis Kėdainių rajone atsirado lyg ir savo noru, bet Marytės Melnikaitės vardo kolūkio kolūkiečių pėdsakais sekė mažai kas, todėl tais pat metais baigėsi švelnios kolektyvizacijos laikotarpis ir lietuviai buvo grubiai ir be ceremonijų suvaryti į kolūkius. 

Stambūs ūkininkai buvo „išbuožinti“, ištremti, o smulkieji neteko kuklaus turto ir turėjo žiūrėti į kolūkio pirmininko rankas. Pirmieji kolūkių metai buvo sunkūs ir chaotiški, bet jau 1950 metais didžioji dauguma žemę dirbusių tautiečių buvo suvaryti į kolūkius, kur jų laukė kuklios „išmokos“ maistu ir gresiantis badas. Tiesa tai buvo ilgo kelio, kuris vėliau tapo lengvesniu – pradžia. 

REKLAMA

Laukė badas 

Istorikas Saulius Grybauskas pasakojo, kad kolūkiai ir kolūkiečių patirtys Lietuvoje buvo įvairios, o ir laikų būta sunkių, prievartinio darbo. Tiesa, kolektyvizacija ir prievartinis varymas į kolūkius Lietuvoje buvo toks pats, kaip ir kitose sovietinėse respublikoje. Skirtumas tik tas, kad pačioje Rusijoje be nuosavo turto ir žemių žmonės jau gyveno dvidešimt metų, o Lietuvoje pirmieji bandymai pasirodė tik 1940 metais. 

„Keisčiausia, kad Lietuvoje komunistų veikėjai tikėjo, jog žmonės savanoriškai norės eiti į kolūkius. Po Antrojo pasaulinio karo vietiniai komunistai save ir kitus bandė įtikinti, kad stojimas į kolūkius turi būti savanoriškas, kad žmonės patys turi eiti ten. Lyg mėginta prisiminti pirmoji žemės ūkio reforma, kuri vyko 1940 metais. Visgi labai greitai pasirodė, kad taip nėra ir greitai prasidėjo kolektyvizacija. Tiesa, Antanas Sniečkus kurį laiką Maskvai bandė įrodyti, kad Lietuva – ypatingas žemės ūkio kraštas, todėl nereikia nieko daryti paskubomis. Bet Maskva neklausė, jau 1948-49 prasidėjo visu tempu ir po kelių metų buvo pabaigta“, – pasakojo istorikas. 

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Anot jo, sparti kolektyvizacija buvo susijusi su partizaniniu judėjimu. Siekta išnaikinti pavienius ūkius ir ūkininkus taip norint atkirsti partizanus nuo žmonių pagalbos. Tiesa, būta ir tokių atvejų, kai kolūkių pirmininkai susitardavo su partizanais ir remdavo juos grūdais, kitais maisto produktais.  

Buvo ir priešingų atvejų, kai partizanai žudydavo pirmuosius kolūkių pirmininkus. Eiti į kolūkius lietuviai labai nenorėjo, o mirus Stalinui Lietuvoje net buvo pasklidęs gandas, kad naikins kolūkius, atiduos žemę, o rusai – išvyks iš Lietuvos. Žinoma, tai neįvyko, bet žmonės tikėjosi, kad kolūkiai ilgai negyvuos. 

REKLAMA

„Kolūkių sistema nepasiteisino ir labai greitai davė neigiamus rezultatus. Lietuvą ištiko badas.

„1955-56 metais Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ištiko badas. Pinigų už darbą kolūkyje žmonėms nemokėjo, duodavo pajus, o tiksliau – pusmaišį grūdų ir kitų maisto produktų. Kolūkis buvo lažas už kurį mokėdavo maistu. Rygoje net buvo sukviestas pasitarimas į kurį atvyko Nikita Chuščiovas, A. Sniečkus ir kiti buvo kaltinami negebėjimu tvarkytis. Jie išsisukinėjo, nekaltino kolūkių, bet teigė, kad kolūkių pirmininkai nemokėjo tvarkytis. Po to iš Leningrado ir Maskvos į Lietuvą vyko kolūkių specialistai, kurie rodė, kaip reikia tvarkytis su žemės ūkiu“, – sunkią kolūkių pradžią pasakojo istorikas.

Žmonės netikėjo kolūkiais, todėl pradžioje sekėsi tikrai sunkiai. Visgi vėliau buvo nutarta pradėti didelę melioraciją, iškeldinti žmones iš vienkiemių, sugrūsti juos kolūkių gyvenvietėse. 

„Keltis prievarta į gyvenvietę nevertė, bet buvo aiškiai pasakyta, jei gyvensi vienkiemyje, neturėsi nei elektros, nei kelio, nei kitų komunikacijų. O į kolūkių gyvenvietes keltis buvo skatinama duodant namus, suteikiant kreditus ir kitas lengvatas“, – pasakojo S. Grybauskas. 

Parodomieji kolūkiai ir pirmininkai-carai

Įvykdžius melioraciją ir pagerėjus situacijai Sovietų Sąjungoje, Lietuvoje ėmė rastis pirmieji kolūkiai-milijonieriai. Parodomieji kolūkiai, kurie buvo pavyzdžiu visai sovietų valstybei, o jų pirmininkai tapo tikrais karaliukais, galingesniais net už rajono valdžią, savo rankose laikiusius komunistus. 

REKLAMA

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolūkiai (Wikimedia.org)

„Tie kolūkiai buvo tokie turtingi, kad kolūkiečiai juose gyveno itin gerai, premijos ir kitos išmokos buvo didelės, tiesa, pensijos ir atlyginimai kolūkiečiams pradėti mokėti tik septinto dešimtmečio viduryje. Iki tol atlygį žmonės gaudavo produktais, skurdo“, – sakė istorikas.

Visgi, parodomųjų kolūkių, o vėliau ir daugelio kitų kolūkių žmonės artėjant aštuntam dešimtmečiui išties ėmė gyventi geriau, taip gerai, kad pralenkė miestų gyventojus ir turėjo daugiau pinigų nei miestiečiai. 

„Siekta suvienodinti kaimo ir miesto gyvenimą, kad nebūtų skirtumo, kur gyveni. Pavyzdiniai kolūkiai, žinoma, gaudavo daugiau resursų ir lėšų. Tarkime, Algirdo Malinausko, dabartinio Druskininkų mero dėdės, vadovaujamas kolūkis Radviliškio rajone buvo vietas tokių pavyzdinių. Dar buvo Joniškio rajone Bariūnų kolūkis, kur pirmininkavo toks Ramonas. Tai buvo puikūs kolūkiai, kuriems vadovavo „statusą“ turėję pirmininkai. Jie buvo Tarybų Sąjungos deputatai, kurie asmeniškai bendravo su A. Sniečkumi, Petru Griškevičium. Tarkime, pas A. Malinauską labai mėgo lankytis A. Sniečkus, medžioti, svečiuotis pavyzdiniame kolūkyje. O štai Šakių rajono Lenino kolūkio pirmininkas Kostas Glikas visada buvo „pirmame medžiotojų ratelyje“, asmeniškai medžiodavęs su visais aukščiausiais CK funkcionieriais. Šie pirmininkai gaudavo viską, ko norėjo. Tarkime, šiuose kolūkiuose būdavo ne tik mokyklos, bet ir baseinai, ambulatorijos, sanatorijos. Kolūkiečiai gaudavo kelialapius į prabangias sanatorijas, bet važiuoti ten nenorėjo, nes vasarą darbų kaime būdavo tiek, kad atostogos Druskininkuose jiems nerūpėjo“, – aiškino istorikas. 

REKLAMA

Kolūkiečiai išties gerai ėmė gyventi septintame dešimtmetyje ir jų gyvenimas nuolat gerėjo. Štai Alytuje buvo pastatytas namų statybos kombinatas, kuris gamino surenkamus namus, dar kitaip vadinamus „alytnamiais“. Kolūkiai jais buvo apstatyti pirmiausiai, tūkstančiai žmonių džiugiai nusiteikę kraustėsi į abejotinos kokybės, bet naujus namus, kurie šiems nieko nekainavo. 

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolūkiai (Wikimedia.org)

„Kolūkiuose buvo ne tik geri atlyginimai, bet ir galimybė papildomai užsidirbti. Deficito ekonomikoje kaimo žmones asmeniniuose ūkeliuose augino gyvulius ir juos priduodavo. Gyvuliai buvo brangūs, kolūkiečiai taip užsidirbdavo daug pinigų. Taip pat vyko „išsinešimai“, o tiksliau, vagiliavimai iš kolūkių. Vogti grūdai, trąšos, kitos medžiagos. Viskas nešta namo į savo ūkelį. Pinigus žmonės „dėdavo ant knygučių“ ir sovietmečio pabaigoje kolūkiečiai buvo daug daugiau sutaupę nei miesto gyventojai. Jie tiesiog turėjo daugiau pajamų ir mažiau galimybių išleisti pinigus“, – aiškino S. Grybauskas.

Pinigų turėjo, laisvės – ne

Kolūkiečiai pinigus ne tik taupomosiose kasose laikydavo, bet ir slapstydavo kojinėse, arba padėdavo vaikams įsigyti automobilius, kooperatinius butus, kas taip laikais buvo neregėta prabanga. Įnašai už kooperatinį butą buvo apie 10 tūkst. rublių, o ir vėliau reikėdavo primokėti.

Naujas „Žiguli“ automobilis kainavo apie 8 tūkst. rublių, todėl sutaupyti neturint papildomų pajamų buvo sunku, jauni specialistai aštuntame-devintame dešimtmetyje gaudavo vos daugiau nei šimtą rublių, todėl turtingi tėvai-kolūkiečiai buvo kiekvieno svajonė. Bet vasaromis pusė Lietuvos triūsdavo kaimuose, padėdavo tėvams nuosavuose ūkeliuose arba „pildydavo cukrinių runkelių normas“, kurias įvykdyti buvo įsipareigoję kolūkyje gyvenantys žmonės. 

REKLAMA

Tiesa, nors kolūkiečiai uždirbo daugiau, jaunimas iš kaimų bėgo. Buvo net organizuotos akcijos sugrąžinti jaunimą į kolūkius, iš aukštųjų ir profesinių mokyklų siųsti jaunuoliai padirbėti į kolūkius, jauni specialistai skatinti, o baigę aštuonias klases – neišleisti gyventi kitur. Buvo tokie laikai, kad kolūkio pirmininkai spręsdavo, kas gali išvykti gyventi ir dirbti į miestą, o kas – ne. 

Kolūkiai vienas su kitu konkuravo, vyko konkurencija, kas ko gaus, kas turi daugiau įtakos, tas gaus ir daugiau kombainų. Konkuravo ir kolūkių pirmininkai, visi norėjo būti Tarybų Sąjungos deputatais, nors vienai kadencijai iš Lietuvos buvo skirtos vos kelios vietos. Tai kolūkių pirmininkai meilindavosi A. Sniečkui ar P. Griškevičiui, kad gautų tuos postus, nes jie reiškė daug privilegijų, garbės ir galimybių savo kolūkiui gauti tai, ko kiti neturi. 

O ir patys kolūkių pirmininkai buvo vietiniai kunigaikščiai, kurie savo kolūkiuose tvarkydavo, kaip norėdavo. 

Kolūkiai (Wikimedia.org)

Kolūkiai (Wikimedia.org)

„Jie buvo skiriami valdžios, nors formaliai juos turėjo išsirinkti kolūkiečiai. Pirmininkas buvo šeimininkas, kuris rūpindavosi ne tik kaimu, bet kartais ir asmeniniais žmonių gyvenimais. Jie ir su rajonų valdžia nesiskaitydavo, jausdavosi provincijos kunigaikščiais, kurie susitarę net galėjo nuversti pirmąjį rajono sekretorių. Šie žmonės turėjo daug galių, reguliavo visą kolūkio gyvenimą ir kartais duodavo į kailį girtiems kolūkiečiams“, – pasakojo istorikas, pridūręs, kad nors privilegijuotas, kolūkio pirmininko darbas nebuvo lengvas. 

Sovietmečio pabaigoje gyvenimas kolūkiuose tapo daug lengvesnis, žmones jau turėjo pinigų ir „alytnamius“, o sanatorijos ir gyvenimas mieste buvo ranka pasiekiama. Pasak istoriko, paskutinieji kolūkių metai stebino net švedus, kurie lankydami Lietuvą kolūkius vertino teigiamai. 

Baisu
2020-01-19 17:53:43
Tai ir nereikėjo jų išdraskyti ir paleisti begalę žmonių į niekur. Štai tada ir prasidėjo girtavimas ir bedarbystė. Gudrieji prichvatizavo ir tapo baisesni už buvusius buožes, atsirado kaimiečiai -milijonieriai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
NUOMONĖ 2020-01-24 12:04:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pliurpalai...rašo nei pats matęs, nei gyvenęs , nei dirbęs kolūkyje...   ATSAKYTI
cvb 2020-01-22 17:36:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
dabar zymiai blogiau kolukiai buvo geris kaimo zmogui , dabar jie vergai   ATSAKYTI
Ale va 2020-01-21 07:30:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuvos kolūkiuose buvo gerų ir blogų dalykų. Dabartiniuose privatizuotuose ūkiuose dirbantys žmonės nepatenkinti nei LR valdžios suteikta laisve, nei juos išnaudojančiu savininku . Liko dauguma senoliai ,nyksta kaimai,sodybų tuštėjimo metas...   ATSAKYTI
Marty 2020-01-20 13:48:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Išsiplaukit galvą "rasytojai". Niekas kaimuose tų žiguliu neturėjo. Agronomas geriausiu atveju turėjo "viliuką" ir tas buvo kolūkio. O kad išmaitintų šeimą namuose dar kelias karves ir kiaules turėjo. Važiuokit į tą savo ruskyną ir gyvenkit kolūkiuose.    ATSAKYTI
Romka. 2020-01-20 12:10:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Rojus buvo nes Lapynuose darbuotojai su 8 ar 9 ziguliais atvaziuodavo i darba ir kokius namus pasistate . Alytnamius kureno gazuoliu nes jo nebuvo kur det pylesi be apskaitu traktoriai o jei koks uzgerdavo tai kura isleisdavo ant zemes skaito kad dirbo , piena valdiska kaip savo pristatydavo kokia 20 litru kasdien tik rubliai vejais uz varga nuejo .   ATSAKYTI
kad 2020-01-20 12:00:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Gyveno tevai kaime 1989 m . buliu pardave i kasa pervede 800 rubliu o juos pakeite i litus tai 8 litai o i eurus tai 2,23 e. Ir taip visi pinigai vejais , Tai gerai kad dave uz cekius nama ispirkti dar zemes 3 ha. uz cekius dar pajaus gavo 6000 lituku . Tai pardavem zeme tuos 3 ha Kauno raj . 2005 m. gavom120 tukst. litu o pries pora metu Kaune buta nupirkom tad aciu musu tetukui kuris dave turto to sovietinio .   ATSAKYTI
Kastytis - smetoniškas ūkininkas 2020-01-20 10:30:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
O kas būtų jei Lietuvoje nebūtų prievarta suvaryta į kolūkius. Lietuvoje žemės ūkis dabar po 50 metų būtų kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, nes viską teko vėl atstatyti, sukurti naujas gamybos priemones, darbo santykius , prekybinius- tiekimo ryšius ir kt. Kodėl apie tokius sunaikinimus nešnekama   ATSAKYTI
garis 2020-01-19 22:59:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
o dabar valdzia investuoja i prekybcentriu statyma.... palike kaimo zmones isviso - urodai vietoj to kad draust alkoholi, geriau investuotu i kaimo darbus ir tada zmones turetu ka veikt... nesuvokiu kodel nera kokiu seimunu kompetetingumo evaliuaciju, nes tokius urodus surinke.... smegenu nulis, ir sali tik i suda varo   ATSAKYTI
Mociute 2020-01-19 22:36:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Stai ir pripazinai ,kad pries kolukiu isdraskyma zmones jau buvo prasigyvene,jau daugelis masinas turejo ,kiekvienas vaikigalis lakste su ,,motorinka,, dviraciu ,kai kur buvo didele betvarke ,pirmininkaivaldovus vaidino ir grobste turta ,tai reikejo juos suvaldyti ,o ne viska sugriauti ir paleisti zmones ubagais ,kas buvo gudresnis , viska susirinko ir pasidare ukinknku ,o kas liko kitiems ,tik begt is gimtines.   ATSAKYTI
Močiutei ruskei 2020-02-04 06:57:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai ir tau griebt reikėjo nedasilo?  
Ona 2020-01-19 22:34:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Smagu prisiminti.Kai tik baigdavosi mokslo metai tuoj eidavom į kolūkį dirbti.Ir padukdavom,ir pinigėlių uzsidirbdavom.Rugsejo pirmą kolūkio pirmininkas mus pagerbdavo Padovanodavo knygą ir parkerį   ATSAKYTI
zioma 2020-01-19 22:03:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Kolūkiai buvo gerai, gėrė mažiau žmonės nes į darbą eidavo....    ATSAKYTI
LINAS 2020-01-19 21:41:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
PO KARO ZMONES VARE I KOLUKIUS BET ZMONES NENOREJO O DABAR KAIP NERA KOLUKIU TAI VERKIA KUR JUSU VAIKISKAS PROTAS A KO CIA GAILETI ?   ATSAKYTI
Jonas 2020-01-19 21:58:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Man atrodo kad tu per jaunas apie tai kalbėti  
Juozas 2020-01-19 21:12:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Dabar tinginiai Lietuvoj gyvena,dirbti tingi o pinigų nori   ATSAKYTI
Blaivininkas 2020-01-19 21:10:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Alus - kaka.   ATSAKYTI
nustebino 2020-01-19 19:58:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
sis straipsnis. netikejau, kad dabartineje Lietuvoje tokius isleis parasyti. matyt anuko seniokas tuoj kojas pakratys. prisimenu tuos kolukius, vieni buvo lb turtingi, kiti nuskure. mat tevai ir gimines is kaimo.   ATSAKYTI
Morta 2020-01-19 19:45:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Dėkokime, kaip daugelis žmonių jį vadina profesorius lansbergis. Ar ne jis viską ir išnaikino. Dar jis drįsta žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis. Kiek žmonių paliko be darbo. Svarbu, kad jisai pilvą užsiaugino irtauškia nesąmones. O apie savo blogus darbus tai ,tyli. Jis toks pat, kaip ir vokiečių hitleris.   ATSAKYTI
o pasakykit, 2020-01-22 18:21:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
kurį kolūkį konkrečiai sužlugdė Landsbergis, kažkaip daugumoj atvejų neblogai prasisuko kolchozų vadovai  
Jūratė 2020-01-19 19:20:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Ką čia nusišneka tas Grybauskas,tegul ne pasakoje nesąmonių aš pati gyvenau kaime ir mano tėvai mes žinom kaip visi lansberginiai iš draskė kaimus kolūkius išvarė iš namų paliko be darbu prie kolūkių buvo pencininkai aprūpinami malkom, kaminai išvalyti sienų aprūpinti,mokslus baige gaudavo darbus, butus gyventi,nereikėjo tu praeitų paskolų imti statėme namus būdavo iš atlyginimo apskaiciuodavo, kiek galėdavo tiek mokedavai jokių procentų o dabar tik bankai iš mūsų ir gyvena visus tuos vagis reikia sušaudyti uz Lietuvos naikinimą    ATSAKYTI
Antanas 2020-01-19 19:08:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1

Lietuvoje panaikinus baudžiavą, baudžiauninkas davė žemės, bet jie neturėjo nei arkliuko, nei padargų, tai su laiku jų gautos žemės vėl perėjo dvarininkams, analogiška žemės reforma įvyko ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsirado trihektarininkai, dvihektarininkai ir vienhektarininkai, bet jie taip pat neturėjo jokios technikos jai dirbti, nes visą buvusią kolūkio žemės ūkio techniką išsigrobstė kolūkių vadovai, tai ir dabar kolūkiečius ištiko ta pats, kaip panaikinus baudžiavą baudžiauninkus, reiškia mes grįžome šimtmetį su viršum atgal.   ATSAKYTI
Juozas 2020-01-19 18:40:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Dabartiniai kaimieciai gyvena baisiau   ATSAKYTI
Juozas 2020-01-19 18:35:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Dabartiniai kaimiečiai gyvena baisiau už sovietmečio baudžiauninkus , stambieji žemvaldžiai gyvena puikiai.   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
Alytus (nuotr. stop kadras)
Ekstremalių situacijų valdymo specialistai vėl sukelti ant kojų – Alytuje medikai skubiai iškviesti pas vyrą, kuris neseniai grįžo iš Kinijos. Pacientas skubiai išvežtas į ...
Kęstutis Navakas (nuotr. Fotodiena.lt)
Nors išgarsėjo kaip poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas, Kęstutis Navakas save vadino nuotykių ieškotoju. Į nuotykius K. Navakas leidosi ne tik tūkstančių knygų ...
STT  (nuotr. Fotodiena.lt)
Giminystės ar draugystės ryšiai tarp dirbančiųjų vienoje įstaigoje savaime nėra blogai, tačiau apie juos turi būti žinoma sprendimų priėmėjams, teigia Specialiųjų tyrimų ...
Žvakutės (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad vasario 16 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė rašytojas Petras Naraškevičius. Su Velioniu galima bus atsisveikinti ...
Stumbrai (nuotr. Fotobankas)
Pašilių stumbryne praėjusią savaitę nugaišęs stumbriukas – sausio pradžioje Utenos rajono savivaldybės tarybos nario „valstiečio“ Jono Slapšinsko nušautos stumbrės jauniklis. ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų