sovietai

Rokiškio rajone, Jūžintuose, sekmadienį bus palaidota 15 sovietų represinių struktūrų nužudytų partizanų ir jų artimųjų palaikų. Tiek daug laisvės kovotojų vienu metu Lietuvoje bus laidojami pirmą kartą, anksčiau skelbė vietos savivaldybė. Palaikai bus palaidoti liepos 26 dieną Jūžintų miestelio kapinėse.

Lietuvoje balandžio 5-ąją katalikai mini vieną svarbiausių švenčių – Velykas, žyminčias Viešpaties Prisikėlimą. Visgi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė tikino, kad visų pamėgta tradicija marginti kiaušinius kilo siekiant užgožti religiją sovietmečiu. Velykų metu kiaušinių marginimas – bene pagrindinis šios šventės elementas. Tačiau laidos viešnia teigė, kad ši tradicija kilo ne itin doromis aplinkybėmis.

Lietuvoje balandžio 5-ąją katalikai minės vieną svarbiausių švenčių – Velykas, žyminčias Viešpaties Prisikėlimą. Visgi, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė pastebi, kad esminė šios religinės iškilmės ašis – Jėzus Kristus, sovietmečiu buvo nustumtas į šalį, o jo vietą sėkmingai pakeitęs ir neatsiejamu simboliu tapęs margutis ir šiandieną užima svarbesnę poziciją.

Šiaulių miesto centre atnaujinti sovietų karių palaikų iškėlimo darbai, anot archeologų, ištirti kultūrinį sluoksnį ir ekshumuoti palaikus užtruks apie mėnesį, pirmadienį pranešė LRT žinios. „Dabar yra formuojamos archeologinio tyrimo perkasos, yra nuiminėjami viršutiniai gruntai, ruošiamasi pirminei fiksacijai, vėliau bus gilinamas giliau, tiriami sluoksniai, struktūros archeologinės ir tik finale bus išimami kapai“, –  LRT kalbėjo archeologas Rokas Kraniauskas.

Sovietų nusikaltimų neigimu kaltinamos Erikos Švenčionienės baudžiamojoje byloje prokuroras antradienį pasiūlė moteriai skirti laisvės apribojimą metams ir šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Lietuvos istorikai bandė išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai laiko kolaborantais. Paaiškėjo, kad apklaustieji neišskiria skirtingų sovietų, nacių okupacijos laikotarpių, turi nuomonę apie dalį istorinių asmenybių, tačiau dalies veikėjų išviso nežino, nors dėl jų atminimo nuolat ginčijasi politikai. Didžioji dalis apklaustų gyventojų taip pat nėra radikalūs – pritaria, kad kolaborantus reikia viešai įvardinti, tačiau nereikalauja pašalinti skulptūrų, atminimo lentų.

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. „Ar tikrai dabar negalima kasti? Na, aš nesu tikras. Pliusinė temperatūra... Manau, kad tikrai būtų galima susitvarkyti.

Neretai sėsdami prie švenčių stalo nesusimąstome, kaip ir kodėl švenčiame svarbiausius metų minėjimus ir kiek juose yra sovietų primestų papročių. Nuo vaišių lūžtantis stalas per didžiąsias metų šventes itin populiariu tapo būtent sovietmečiu, bet tai anaiptol nerodė aukšto gyventojų pragyvenimo lygio. Apie tai, kaip sovietmetis pakeitė mūsų tradicijų vystymąsi ir kaitą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė.

Vilniaus senelių namuose gyvenanti senjorė sulaukė mįslingo laiško. Asmeniškai jai adresuotas tekstas, sveikinimai su sovietų pergalės jubiliejumi, Kremliaus antspaudai ir paties diktatoriaus Putino parašas. Po paviešintomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija – kaip į Rusijos Federacijos duomenų bazę galėjo patekti lietuvės vardas, pavardė ir adresas.

Psichologė Danutė Gailienė – atvira: okupacijos sukelta trauma lietuvius dar vis veikia, o ypač tuos, kurie jos patys nėra patyrę, palikuonis. Pasak ekspertės, ją gydyti padėtų autoironija, vertėtų ir atsisakyti jausmingumo.  Pasak knygos „Ką jie mums padarė“ autorės, Vilniaus universiteto profesorės D. Gailienės gilinantis į lietuvių elgesį, būtina prisiminti, kad esame traumuota visuomenė. O traumos, pasak jos, keliauja iš kartos į kartą.

Poetas Levas Rubinšteinas, vienas svarbiausių sovietinio pogrindžio literatūros scenos veikėjų, vėliau protestavęs prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai jį partrenkė automobilis, sekmadienį pranešė jo dukra. L. Rubinšteinas laikomas vienu iš Rusijos konceptualistų judėjimo, literatūrinio avangardo, kuris XX amžiaus 8–9 dešimtmetyje tyčiojosi iš oficialios socialistinio realizmo doktrinos, įkūrėjų.

Šeši Seimo konservatoriai siūlo Rusijos veiksmus Ukrainoje vertinti taip pat, kaip sovietų ir nacių nusikaltimus.  Jie siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, už jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, papildyti žodžiu „Rusijos“. „Įstatymo projekto tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę ir su jos taikymu susijusias kitas baudžiamojo proceso poveikio priemones asmenims, viešai prita...

Pirmadienį įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus. „Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad antradienį mirė buvęs Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas – artimas buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sąjungininkas, 1993 metais tapęs jo priešininku. Etninis čečėnas R. Chasbulatovas mirė savo namuose netoli Maskvos, sulaukęs 80 metų, sakoma televizijos pranešime, cituojant velionio giminaičius.

1962 m. gruodžio 5 d. Adlai Stevensonas, tuomet ėjęs JAV ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Tautose, gavo laišką iš tuometinio JAV prezidento Johno F. Kennedžio apie „Saturday Evening Post“ pasirodžiusią istoriją.

Trečiadienį Neringoje demontuotas sovietinis memorialas, kuris greta Alksnynės viensėdžio buvo atidengtas 1967-aisiais metais, pranešė Neringos savivaldybė. Demontuojant memorialą nukeltas paminklinis akmuo su bareljefu bei nuimtos plokštės su įrašais. Anot įstaigos, sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Kelmės rajone, Tytuvėnuose, raudonais dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Tai buvo pastebėta trečiadienio rytą, apie 8 val. 30 min., pranešė Policijos departamentas. Nuostolis nustatomas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Paminklais su sovietine simbolika pasipiktinęs ir jų nuotraukomis feisbuke pasidalijęs Širvintų rajono tarybos narys Virginijus Sarpauskas gavo 150 eurų baudą už komunistinės simbolikos platinimą ir demonstravimą. Apie tai antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Policijos teigimu, ši byla dar neišnagrinėta, o pasiūlymas susimokėti baudą V. Sarpauskui esą nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Du trečdaliai Klaipėdos savivaldybės organizuotoje apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių pasisakė už tai, kad sovietinė simbolika būtų demontuota nuo sovietų karių memorialo miesto centre, sako meras Vytautas Grubliauskas.  Iš viso apklausoje dalyvavo apie 5 tūkst. uostamiesčio gyventojų. „Iš tų 5 tūkst. maždaug du trečdaliai pasisakė, kad būtų nukelta, o trečdalis, kad būtų palikta", – BNS antradienį sakė meras.

Pusė gyventojų nebenori Lietuvoje matyti sovietinių paminklų, trečdalis – prieš nukėlimą, rodo antradienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Gegužės 16–28 dienomis LRT užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria Lietuvoje esančių paminklų sovietų kariams nukėlimui, demontavimui. Visiškai pritariantys paminklų nukėlimui nurodė 21 proc. respondentų, o 29 proc. teigė greičiau pritariantys. Iš viso 11 proc.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Minėjimo dieną savo mintimis pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, lietuvių tauta gali semtis stiprybės ir vilties iš savo istorijos. „Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį.

Ketvirtadienio rytą pastebėta, kad iš savo pirminės vietos buvo išjudintas ir į kelkraštį patrauktas apie 1975 m. Klaipėdos mieste, Rimkų g. pabaigoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šiose apylinkėse žuvusiam raudonarmiečiui Jefimui Belinskiui.

Kultūros paveldo departamento (KPD) penktoji vertinimo taryba pirmadienį patvirtino, kad sovietų karių skulptūros Antakalnio kapinėse nėra vertingoji savybė.

  Gegužės 9-ąją atvykstantys į kapines paminėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare sulauks informacijos ir apie karą Ukrainoje, žada Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Gegužės 9-ąją, kas ateis į kapines, mes pasitiksime su detalesne ir tikresne informacija, kas yra kas. Nes šūkis „never again“ (daugiau niekada – BNS), akivaizdu, nėra pakankamas, tas „again“ vyksta.

Siekiant iš viešosios erdvės pašalinti sąsajas su sovietine ideologija, Kaune bus iškelti kai kurie paminklai, svarstoma pervadinti Aleksandro Puškino progimnaziją, pirmadienį pranešė miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, jau priimtas sprendimas pašalinti atminimo akmenį K. Baršausko gatvėje, žymintį keturių komunarų sušaudymo vietą. Taip pat svarstoma, ką daryti su paminkliniu akmeniu, žyminčiu karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad Vilnius neskubės šalinti sovietinių reliktų iš kapinių. Klaipėdos valdžiai svarstant iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, žvilgsnis krypsta ir į sostinės Antakalnio kapinėse esantį memorialą. Čia tradiciškai kasmet gegužės 9-ąją aukščiausi Rusijos diplomatai ir dalis rusakalbių bendruomenės vyksta minėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje grįžus diskusijoms dėl sovietinių monumentų Lietuvoje pašalinimo, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, jog tai reikėtų padaryti neliečiant karių palaidojimo vietų.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę nebuvo lengvas. Maskva, mėgindama nepaleisti Lietuvos iš savo gniaužtų, ėmėsi visokiausių triukų. Vienas jų – blokada, kuri turėjo priversti lietuvius apsigalvoti, parodyti, kad be Sovietų Sąjungos mes neišgyvensime. Tiesa, viskas vyko kiek kitaip, nei planavo Kremlius. Blokada Lietuvą ištiko šiltą pavasarį, todėl šalti namuose niekam neteko, maisto taip pat netrūko, nes viskas, kas buvo pagaminama Lietuvoje, čia ir liko.

Dėl rastų palaikų stabdomos Laisvės kovų muziejaus fondų saugyklų statybos Lazdijuose, čia netrukus bus atliekami archeologiniai tyrimai. „Pradėsime ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Veiksmus derinsime su archeologais, kad jie atkastų, ką rado“, – LRT televizijai sakė Lazdijų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.  Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė šalies Dūmai siūlymą pavasario sesijoje svarstyti įstatymų projektą, kuris uždraustų viešai lyginti SSRS ir nacistinės Vokietijos vaidmenis Antrojo pasaulinio karo metais.

Kėdainių rajone esančiose Šėtos miestelio kapinėse sekmadienį vandalams išniekinus sovietinio kario paminklą, ekspertai sako, kad tai yra vandalizmas, o tokie kapinėse esantys paminklai, nepaisant to, kam yra skirti, yra kultūros paveldo objektas ir jų demontavimo klausimas – sudėtingas.

Sekmadienį Kėdainių rajone esančiame Šėtos miestelyje kapinėse apgadintas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė policijos departamentas, apie 17.30 val. pastebėta, jog kapinėse esantis paminklas tarybiniams kariams atminti apipiltas raudonos spalvos dažais. Meras: tai – chuliganizmo atvejis Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis sako vertinantis kaip chuliganizmo atvejį, kai raudonais dažais buvo išniekintas Šėtos kapinėse esantis sovietinio kario paminklas.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į JAV interneto prekybos gigantą „Amazon“ su prašymu išimti prekes, ant kurių yra sovietiniai simboliai. Viešą laišką „Amazon“ vadovui Jeffui Bezosui buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas paskelbė Baltijos šalių okupaciją lėmusio nacių ir sovietų pakto 80-ųjų metinių išvakarėse.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį laisvės apribojimu nubaudė Jurijų Subotiną už tai, kad viešai paskelbė komentarą, pritariantį sovietų vykdytiems trėmimams. „Ačiū Stalinui, Sniečkui ir Tarybų valdžiai, kam nepatinka būti kartu su Rusija – von nakui iš Lietuvos, čemodan–vokzal, Amerika“, – skelbta 2016 metais komentare po straipsnius interneto portale.

 Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva prie paminklų, stovinčių sovietų sąjungos karių palaidojimo vietose, įrengė lenteles, nurodančias, kad ant paminklų iškalti užrašai neatitinka istorinės tiesos. Jau pagamintos ir prie šių paminklų statomos lentelės, paaiškinančios, kad užrašų ant jų nedera suprasti tiesmukai, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Jaučiamės prisidėję prie istorinės tiesos atspindėjimo ir manome padarę gerai.

 Sausio 13-osios įvykių bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pirmadienį kaip nukentėjusįjį apklausė žinomą sporto žurnalistą Vytautą Vitkų. V. Vitkus per Sausio įvykius nukentėjo savo darbo vietoje, Radijo ir televizijos pastate. „Tą naktį dirbau radijuje, naktinėje programoje. Pasipylė skambučiai, kad juda kariuomenė. Aš buvau sumuštas ir išmestas į gatvę“, – įvykius prisiminė žurnalistas.

Sovietinius laikus šlovinantis propagandinis buvusios tarybų Lietuvos himnas, pasirodo, dar aidi mūsų vaikų stovyklose. Taip atsitiko ne bet kur, o ateitininkų stovykloje Berčiūnuose. Iš stovyklos plyšaujantį himną išgirdę vietos gyventojai pašiurpo. Per garsiakalbius sovietinės okupacijos kūrinį leidę ateitininkai nieko blogo nemato. Esą priešingai - sovietinis himnas puikiai moko patriotiškumo.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė kaltu dėl trėmimų pripažinto buvusio Valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardytojo Aleksanderio Kardanovskio ir jo gynėjos skundus. Verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas. Vilniuje gyvenančiam Rusijos piliečiui 99 metų nuosprendžiu skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos atleistas dėl ligos. Vyras turės atlyginti neturtinę žalą šešiems nukentėjusiems asmenims. Iš viso jam skirta sumokėti 69 tūkst.

„Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jau nuo senų senovės kardu ir savo pralietu krauju buvo pasirašiusi visa Lietuva. Kiekviena mūsų karta vis sukildavo: vieni būdavo nuslopinami, tada atgimdavo kiti ir taip diena iš dienos kovėmės dėl savo tėvynės laisvės.

Totalitarinių režimų nusikaltimai okupuotoje Lietuvoje buvo pristatyti Vokietijos visuomenei lapkričio 4 dieną Berlyne vykusiame renginyje „Lietuva nuo Hitlerio-Stalino pakto iki stalinizmo: nutylėta prievartos, tremčių ir deportacijų istorija“. Konrado Adenauerio fondo akademijoje surengtoje diskusijoje apie Lietuvos netektis ir santykį su sovietine ir nacių okupacijomis kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbantis istorikas dr.

Prieš trisdešimt metų, kaip pokštas gimusi roko grupė „Antis“ nesu vokė, kad žmonių sąmonėse gali palikti žymę, kartu su tauta kovoti už laisvę. Vėliau jų dainose gulė istorija, ironiškos pamokos žmonėms. Grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas pasakoja, kad laisvė svarbi ir šiandien, tačiau kovoti reikia jau nebe su išoriniais, o su vidiniais zombiais. Antis susikūrė tuo laikmečiu, kada buvo judėjimas. „Anti-s“ – antisovietinis judėjimas.

Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minėdama Vilniaus atgavimo 75-metį „Vilnijos“ draugija padėjo gėlių ant kovotojų už Lietuvos laisvę kapų. 1939 metų spalio pabaigoje sovietai Lietuvai grąžino sostinę Vilnių, atėmę jį iš jau okupuotos Lenkijos. Tačiau netrukus, 1940 metų rugpjūtį, Sovietų Sąjunga okupavo ir Lietuvą.

Lenkijoje trečiadienį minimas prieš 75 metus prasidėjęs Sovietų Sąjungos įsiveržimas, susimokius su nacių Vokietija nušluoti Lenkiją nuo žemėlapio per Antrąjį pasaulinį karą. „Prieš 75 metus šią dieną, kai Lenkija viena pati kovėsi su Hitleriu, Sovietų Sąjunga dūrė mums į nugarą“, – savo paskyroje „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), paminėdamas 1939 metais rugsėjo 17 dieną prasidėjusį sovietų puolimą.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus tikėdamiesi, kad į juos bus sureaguota“, – pasakoja jis.

Lietuvoje akivaizdžiai vykstant propagandiniam Kremliaus užsakytam karui prieš Lietuvą ir jos žmones, labai svarbu nepasiduoti emocijoms ir racionaliai, šaltai pabandyti atsakyti į klausimą – ko siekia Kremlius? Galima viską lengvai paaiškinti amžinu rusų troškimu užkariauti visą pasaulį, bet realu ir tai, kad V. Putino galvoje SSRS asocijuojasi su milžiniška, didžiausia galia pasaulyje. Su kažkuo didingu. Deja, aš negaliu pasigirti panašiais prisiminimais.