Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Moksleiviai (nuotr. Fotodiena.lt)

Moksleiviai (nuotr. Fotodiena.lt)

Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo, todėl Vyriausybės plane numatyta, kad iki 2020 m. gruodžio bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis sumažės 80 proc.

Merams trūksta valios

Tokį Vyriausybės tikslą žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas vadina gražiu, tačiau pastebi, kad mokyklų tinklas priklauso nuo dviejų veikėjų: savivaldybių ir Seimo.

O būtent pastarasis, kadangi yra valdomas politikų, nenorinčių prarasti rinkėjų regionuose, šiaušiasi nuo minties apie kaimo mokyklų uždarymą. Dar šiemet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė manantis, kad sprendimus dėl mokyklų uždarymo turėtų priimti pačios savivaldybės, pasitarusios su bendruomenėmis.

REKLAMA

„Vadinasi, tai, kas buvo numatyta net šiai vasarai, neįvyko ir natūralia mirtimi numirė apie 10 mažų mokyklėlių per šiuos metus. Kitąmet gali keliolika užsidaryti – vienos todėl, kad mokiniai nebeateis, kitos gal dėl merų valios“, – tv3.lt prognozavo G. Sarafinas. 

Jo akimis, iš 60 Lietuvos savivaldybių, mokyklų tinklą susitvarkė tik 10, o kiti merai linkę manyti, kad neįmanoma bendruomenei pranešti apie mokyklos uždarymą, antraip „sunkiai išneštų sveiką kailį“.

Sudėtingiausia mokyklų situacija, kaip išskiria G. Sarafinas, – Vilniaus, Šalčininkų, Šiaulių ir Skuodo rajonų savivaldybėse. Problema, anot specialisto, ta, kad šios savivaldybės neturi noro keistis. Gerais pavyzdžiais G. Sarafinas laiko Druskininkų ir Kaišiadorių rajono savivaldybes.

Mokyklų tinklo optimizavimas stringa ir todėl, kad dauguma merų save mato it ūkvedžius, mano G. Sarafinas, tačiau retas rūpinasi, kad vaikai gautų geriausią įmanomą švietimą.

Gintaras Sarafinas

Gintaras Sarafinas

„Kad kanalizacijos vamzdžiai geri būtų, stogas neprakiuręs, langai sudėti, kad mokykla būtų šilta, vaikai pavalgę – tai meras taip ir rūpinasi. Daugiau iš manęs, kaip mero, nesitikėkite. Bet yra koks 10 merų iš 60, kurie masto, kaip aprūpinti savo vaikus, kad jie gautų maksimalią šviečiamąją kokybę. Tai ten ir vaizdas iškart kitoks. Labai priklauso nuo mero supratimo, pamatymo, akiračio, kiek jis buvęs užsienyje, ką matęs“, – svarstė pašnekovas.

Tiesa, kad daugelyje mažųjų savivaldybių mokyklos veikia kaip bendruomenių centrai, jose veikia bibliotekos, sporto salės ir verda kita veikla. G. Sarafinas neskatina jų uždaryti, tačiau, jo manymu, tokie daugiafunkciai centrai turėtų rūpintis vaikų popamokine veikla, o mokytis vaikai turėtų geriausiose savivaldybės mokyklose.

REKLAMA

„Vaikus reikėtų vežti į stipriausias mokyklas, jie ten mokosi iki 15 val. ir gauna geriausia, ką gali gauti toje savivaldybėje, o kai grįžta po pamokų, tai daugiafunkcis centras veikia, vaikai gali ruošti pamokas, gali eiti sportuoti, užsiimti prie kompiuterio ar knygų. Ir vaikas užimtas. Svarbiausia, kad vaikai būtų užimti, kad gyvybingumas kaimo ir centro būtų. Bet kartu, kad vaikai gautų maksimalią tame regione kokybę, geriausius mokytojus, geriausius metodus ir priemones, nes kaimuose to užtikrinti neįmanoma“, – siūlė G. Sarafinas.

Neefektyvi pertvarka

Dar 2017 m. Valstybės kontrolė audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo ir akcentavo, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų. 2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių.

Audite pažymima, kad išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų. 

„Mano nuomone, tai, kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengė vienos institucijos problemų ribas. Iš tikrųjų švietimo sistemoje susikaupusios bėdos jau išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų. Ir jau jos turėtų būti aptarinėjamos atitinkamai šitame formate“, – mano valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolė pastebi, kad mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik visų mokinių pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio. Audite teigiama, kad mažose, dažniausiai kaimo vietovėse esančiose, mokyklose mokinių pasiekimai žemi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos mastu.

REKLAMA

Arūnas Dulkys

Arūnas Dulkys

„Ilgametis faktas, deja, yra toks – mes, žiūrint pagal bendrąjį vidaus produktą, skiriame išteklių vidutiniškai daugiau negu EBPO šalys švietimo sistemai, deja, ugdymo rezultatai negerėja, mes nesiekiame net vidurkio“, – pastebėjo A. Dulkys.

Valstybės kontrolierius pasigenda sisteminio požiūrio į švietimo sektorių kamuojančias problemas ir mano, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir kitos institucijos elgiasi ydingai, bandydamos spręsti pavienes sistemos bėdas.

„Galbūt švietimo sistema mums to ir neišugdė, kad mes nemokame į švietimą žiūrėti kompleksiškai. Mums patinka ištraukti vieną problemą, apsigobti gailesčių ir tada visų gailėtis. Visko mums gaila, bet mes tiesiog neimame ir nedarome, o daryti labai sunku. Tai yra ilgas procesas, reikia turėti gerą planą.

Niekas taip ir nesiūlo, kad nuo pirmadienio kažkas kažkokias mokyklas uždarinėtų ar kažkas vyktų. Turi būti atitinkamas planas, reikia galvoti apie žmonių perkvalifikavimą ir t. t. <...> Man labai gaila, kad mes nustojome kalbėti apie didesnius tikslus, dabar mūsų tikslas – kaip pasiekti vidurkį. Gaila. Tai yra vidutinybių tikslai“, – sakė A. Dulkys.

Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.

Vis dėlto audite pripažįstama, kad ŠMSM, nors ir formuoja valstybės politiką švietimo srityje, neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai.

REKLAMA

Ministro rankos surištos

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius, paklaustas apie Vyriausybės iškeltą tikslą optimizuoti mokyklų tinklą, primena būtent pastarąją Valstybės kontrolės pastabą – galia ne ministerijos ar ministro rankose.

„Tiesiogiai aš, kadangi tai nėra steigėjo kompetencija, negaliu viso to tinklo tvarkyti, iš tikrųjų ministerija yra steigėja tik keleto mokyklų. Mes šitą tinklą optimizuojame, tvarkome, jo plėtrą numatę esame, bet tai apima tik keletą mokyklų. <...> 

Tačiau aš manau, kad aš, kaip ministras, privalau padaryti viską, kad kartu su savivaldybėmis, atnaujinant naujus perspektyvinius planus, mes šituos rodiklius matytume ir į tai orientuotumėmės. Tinklo tvarkymo rekomendacijas, kurios patvirtintos ministro, parama toms mokykloms, kurios pertvarkos metu turi tam tikrų problemų, yra ministerijos kompetencijoje“, – tv3.lt kalbėjo A. Monkevičius.

Algirdas Monkevičius

Algirdas Monkevičius

Ministras neatsakė į klausimą, kiek mokyklų kitąmet visam laikui užvers savo duris, tačiau patikino, kad ministerija numatė programą, kuria ketina pagelbėti mokykloms, kurioms šiuo metu sekasi sunkiausiai.

„Šitas mokyklų tinklas mums žinomas, mes į tai turim investuoti ir turime pagerinti ten, kur yra socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas silpnas, kur yra tautinių mažumų mokyklos, ten, kur yra mokyklos vadyba ar kažkokia kita aplinka nepalanki. Į visa tai turime investuoti“, – tvirtino ministras.

Ambicingi tikslai

2016 m. suformuota Vyriausybė išsikėlė tikslą įgyvendinti šešias struktūrines reformas, viena jų – švietimo reforma, kurioje numatyta ir mokyklų tinklo optimizacija. Reformos plane pripažįstama, kad „mokyklų tinklo pertvarka atsilieka nuo mokinių mažėjimo tempo, penktadalis mokyklų labai mažos“. 

REKLAMA

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo uždarytos 143 mokyklos, 31 iš jų uždarytos pernai. Dauguma uždarytų mokyklų – kaimo vietovėse.

Daugiausiai mokyklų uždaryta 2016–2017 m. – 41. Iki tol mokyklų uždarymas vykdytas nuosaikiau: 2014–2015 m. uždarytos 20 mokyklų, 2015–2016 m. – 17, 2017–2018 m. – 34, o 2018–2019 m. – 31 mokykla, rodo ŠMSM duomenys.

Iš viso šalyje 2019 m. veikė 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo įstaigos. 

Gintaras
2019-12-13 08:54:18
Mokyklų uždarymas pats savaime nesuteiks geresnio mokinių mokymo. Pasiklausius, kaip dabar geba išmokyti mokinius, kyla paprastas klausimas: kuri mokykla bėra efektyvi? Ta, kurioje kiekvienoje klasėje po 32 mokinius, ar ta, kurioje po 7? Manau, kad nei viena, nei kita šiandieną efektyvi. O štai norint pataupyti lėšas ir jas skirti kažkam susiglemžti į kišenes- mokyklų uždarymas naudingas. Bet ne moksleivių ugdymui. Programos bevertės, mokytojai nemoka ar nenori tinkamai išaiškinti dėstomų dalykų. Vietoje to, kad normaliai ir suprantamai išaiškintų, tiesiog liepia pasižymėti kur rasti apie tai informacijos. Lyg būtų ne mokykloje, o namuose ir mokytųsi savarankiškai internetinių puslapių pagalba. Trūksta ir mokytojų gerų, ir programą reikėtų padaryti vieningą ir tikrai tinkamą. Dabar kuri mokykla nori, iš tokių vadovėlių ir moko. Vadovėliai išleisti vos ne prieš 20 metų, programa bevertė, bet matyt kokią mokytojai supranta, patys šiek tiek išmoko ir mokina pagal tokią. Kiekvienoje mokykloje skirtingi vadovėliai. Ar tai logiška? Reikia ir man išleisti vadovėlį, užsidirbsiu pinigų, o ar kas nors ko nors išmoks iš jo- man juk jokio skirtumo. Svarbu biznį pasidarysiu. Štai taip ir yra, o paskui dejuojate, kad vaikai nieko nemoka, mokyklos neefektyvios ir t.t. Mažiau vokite, rimčiau darbą dirbkite ir bus viskas gerai.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
XS 2019-12-18 09:54:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nоrite susіrasti mе­rginą vi­еnai nа­kčiai? Svеiki аtvykę - w­ww.lad­y4.f­un   ATSAKYTI
Pavyzdys? 2019-12-15 16:26:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Druskininkai - pavyzdys?Tada tegu pagaliau uždaro Viečiūnų užkampio aštuonmetę su keliais mokinukais.   ATSAKYTI
Grigorij 2019-12-13 23:14:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O, tie "prakeikti okupantai", ziauriausiai rusine ir genocidine oria, didvyriska lietuviu tauta, isnaikine "tautos zieda" (tiesa, remusi "miskinius"), kiek jie visoj Lietuvoj pristate ne tik "Monstru" - Tarybiniu imoniu, kad lietuviams leisti uzsidirbti, bet ir kiek mokyklu, biblioteku, taip pat kaimisku, pristate, kad lietuvius mokyti 100% lietuviskai, kiek pristate rajonu ligoniniu, kad "priesus" gydyti, kad per 30 metu "issilaisvine" lietuviai viso to nesugeba "optimizuoti"!!! O "optimizuoti butina, nes viso to likusio "prakeikto sovietinio" balasto islaikyti nebeimanoma, nes reikalingi pinigai "independence" bei NATO islaikymui, 30 metu permanentiniam karui su "Rusu", dar ir pras*ktos IAES laidojimui. Nes i galva net nesauna mintis stoti pries JAV interesa, ir, vietoj karo, NATO serimo, sriebti grietineles is abipusiai naudingo bendradarbiavimo su RU Suomijos pavyzdziu.

Bent Greta Tunberg istaskytu jums smegenis uz toki priesiskuma LR ir lietuvybei!   ATSAKYTI
Dėstytojas 2019-12-13 12:53:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kuo matuojamas mokyklų efektyvumas? Ar mokyklos visais laikais dirbo eketyviai?   ATSAKYTI
Mano 2019-12-13 10:22:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
dukra šeštokė nori sudeginti mokyklą. Nepaklausiau, su pedagogais, ar be.   ATSAKYTI
Gintaras 2019-12-13 08:54:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Mokyklų uždarymas pats savaime nesuteiks geresnio mokinių mokymo. Pasiklausius, kaip dabar geba išmokyti mokinius, kyla paprastas klausimas: kuri mokykla bėra efektyvi? Ta, kurioje kiekvienoje klasėje po 32 mokinius, ar ta, kurioje po 7? Manau, kad nei viena, nei kita šiandieną efektyvi. O štai norint pataupyti lėšas ir jas skirti kažkam susiglemžti į kišenes- mokyklų uždarymas naudingas. Bet ne moksleivių ugdymui. Programos bevertės, mokytojai nemoka ar nenori tinkamai išaiškinti dėstomų dalykų. Vietoje to, kad normaliai ir suprantamai išaiškintų, tiesiog liepia pasižymėti kur rasti apie tai informacijos. Lyg būtų ne mokykloje, o namuose ir mokytųsi savarankiškai internetinių puslapių pagalba. Trūksta ir mokytojų gerų, ir programą reikėtų padaryti vieningą ir tikrai tinkamą. Dabar kuri mokykla nori, iš tokių vadovėlių ir moko. Vadovėliai išleisti vos ne prieš 20 metų, programa bevertė, bet matyt kokią mokytojai supranta, patys šiek tiek išmoko ir mokina pagal tokią. Kiekvienoje mokykloje skirtingi vadovėliai. Ar tai logiška? Reikia ir man išleisti vadovėlį, užsidirbsiu pinigų, o ar kas nors ko nors išmoks iš jo- man juk jokio skirtumo. Svarbu biznį pasidarysiu. Štai taip ir yra, o paskui dejuojate, kad vaikai nieko nemoka, mokyklos neefektyvios ir t.t. Mažiau vokite, rimčiau darbą dirbkite ir bus viskas gerai.    ATSAKYTI
Obeliuks 2019-12-13 06:09:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Nesąmonių nors nerašykit, kad miršta natūraliai, tikrai ne, o su mūsų seimo palaima, ką uzkudakuoja ten ta seniūnai miesto ir daro,,, o skaisčiai surašyti irgi neteisingai, nuo 2008 iki2013 likviduota 200 mokyklų, tai tokioj Lt labai daug, net nugriauta visai Obelių žalioji mokykla, tai kultūros paveldas pasidomėkit, jos statyboms organizavo Mikas ir Kipras Petrauskas, rinko pinigus iš žmonių, tai kultūros dalis, kuriai nesugebėjo stogo pakeisti, nes gi pinigų ner, ir tipo kam tu mokyklų išvis. Gėda,, Norvegijoj neviena pastatą mačiau medinį kuris virš 200 metu, kai laiku prižiūri ji tai ir stovi,, o cia nū griauna,,,, apkiauteliai    ATSAKYTI

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Seimo posėdis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Įgyvendinant naujus europinius reikalavimus dėl pavojingų chemikalų, Lietuva numato griežtinti jų tvarkymą ir kontrolę.  Seimas ketvirtadienį po svarstymo ...
Aurelijus Veryga (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Dar trečiadienį vakare vienam šeimos gydytojui priekaištavęs dėl politikavimo kitądien sulaukęs viešo vienos Seimo narės susirūpinimo laiško dėl ...
Astravo atominė elektrinė (nuotr. SCANPIX)
Apie būsimą sirenų patikrinimą sostinėje pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Trumpąja telefono žinute atsiųstame ...
modulinis darželis, S. Žiūros nuotr. (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)
Vilniaus Verkių seniūnijoje ketvirtadienį atidarytas naujas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ modulinis priestatas, kurį lankys 105 mažieji vilniečiai. Naujajame  800 ...
Kuršių marios (nuotr. Fotodiena.lt)
Kuršių marių vanduo nėra toksiškas, trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip informavo jos atstovė Lina Gaidžiūnaitė, mėginys buvo paimtas ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
Netoli Druskininkų sučiuptas uzbekas, bandęs neteisėtai pereiti sieną
DABAR RODOMA
Netoli Druskininkų sučiuptas uzbekas, bandęs neteisėtai pereiti sieną
DABAR RODOMA
„Dienos komentare“ – Dovilė Šakalienė
DABAR RODOMA
Pasieniečiai užfiksavo kuriozą: uzbekas manė, kad folija padarys jį nesusekamu
DABAR RODOMA
4 vaikų tėvas – areštinėje: pranešta apie spardytus vaikus, vienam sužalota galva
DABAR RODOMA
Panevėžio pataisos namų slaugytoja nesulaiko ašarų: patyčios darbe paguldė į patalą
DABAR RODOMA
Seime bręsta dar viena apkaltos istorija dėl Rozovos
DABAR RODOMA
Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis: medikai įspėja, į ką atkreipti dėmesį
DABAR RODOMA
Narkevičiui nemokama vakarienė apkarto: komisija pareiškė, kad ministras pažeidė įstatymą
DABAR RODOMA
Išskirtiniai TV3 kadrai: naktį rastas slaptas vamzdis iš gamyklos Kėdainiuose
DABAR RODOMA
Orų kokteilis Vilniuje: pasipylė kruša, dangų skrodė žaibai, galiausiai pradėjo snigti
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų