Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime. Valstybės biudžetas ir be šių pasiūlymų yra deficitinis, išlaidos pajamas viršija 1,1 mlrd. eurų, taigi, Seimo nariai, panašu, šį deficitą norėtų daugiau nei padvigubinti.

Ieva Valeškaitė (nuotr. LLRI.lt)

Ieva Valeškaitė (nuotr. LLRI.lt)

Pažiūrėkime į siūlomas papildomas išlaidas detaliau. Jų „liūto“ dalį sudaro Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio siūlymas 1,1 mlrd. eurų padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Šis pasiūlymas – gal ir didžiausias savo apimtimi, bet turbūt nėra labiausiai nepagrįstas.

Išties, didžiules problemas sveikatos draudimo sektoriuje nulėmė perdėtai prisiimti, tačiau nevykdomi įsipareigojimai itin didelę dalį šalies gyventojų drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. O ir patys pasiūlymo autoriai pripažįsta suprantantys, kad gauti tokias lėšas iš biudžeto yra beveik nerealu, bet šiuo pasiūlymu norima atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais valstybė į PSDF nesumoka daugiau kaip 1 mlrd. eurų įstatymuose numatytų įmokų.

REKLAMA

Žinoma, sisteminės problemos sprendimui išlaidų didinti nebūtina – galima pasvarstyti galimybę mažinti valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą, kuriame dabar – ir dvasininkai, ir vieniši tėvai, ir studentai ir neįgalieji, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų.

Tačiau kam Seimo nariai siūlo išleisti dar beveik 400 mln. eurų? Štai kartu sudėjus Seimo nariai užregistravo 180 mln. vertės pasiūlymų didinti švietimo sektoriaus darbuotojų algas. Išties, švietimo sistemos skaudulių ignoruoti neįmanoma ir belieka tikėtis, kad Seimo narių rūpestis yra nuoširdus, o ne apsimestinis ir paskatintas baimės, kad mokytojai, užuot ruošę abiturientus egzaminams, vėl savaites leis užsibarikadavę ministerijose. Tačiau rūpesčio nuoširdumu abejoti verčia tai, kad švietimo sektoriaus problemų nenorima spręsti iš esmės – pustuštės regionų mokyklos, per kaminus leidžiančios milijonus, kurie galėtų būti skirti pedagogų algoms, Seimo narių dėmesio nesulaukia.

Atvirkščiai, gąsdinama mokyklų uždarymu ir dedamos visos pastangos, kad ugdymo įstaigų tinklas būtų nereformuojamas. Neatsitiktinai ir patys seimūnai siūlo skirti papildomus 16 mln. eurų remontuoti (dažniausiai – savo rinkiminėms apygardoms priklausančių) mokyklų aktų sales, lopyti stogus, įrengti baseinus, stadionus ir kūno kultūros centrus.

„Kiekvienam – po baseiną!“ – galėtų būti neoficialus biudžeto svarstymų šūkis. Ir kyla baseinai kaip grybai po lietaus – nutolę vienas nuo kito keliolikos kilometrų atstumu, pustuščiai ir reikalaujantys lėšų kasmetinei jų priežiūrai.

REKLAMA

Kita „deganti“ problema, atsispindinti šiųmetėse išlaidų eilutėse – priešgaisrinės apsaugos finansavimo didinimas. Ugniagesių atlyginimams, jų darbo priemonėms siūloma skirti apie 30 mln. eurų. Ši problema, turbūt, iliustruoja bendrus valstybės problemų sprendimo (ne)gebėjimus – problemas sprendžiame ne užbėgdami joms už akių, ne atlikdami sistemines reformas, ne laikydamiesi ilgalaikių strategijų, o „gesindami gaisrus biudžeto milijonais“.

Kuo šis būdas toks prastas? O gi tuo, kad net jei šiemet ir skirsime vienai ar kitai problemai keliasdešimt milijonų, kitąmet, tikėtina, raudonos vėliavos kils kitose srityse, o praėjusių metų skauduliai niekur neišnyks, tik nuslinks į antrą planą.

Likusius milijonus sunkiau suskirstyti į kategorijas – ten ir lėšos ligoninėms, kultūros centrams bei geležinkelio tiltams, tačiau siūloma skirti lėšų kontracepcijai, melioracijai ir mikrokompiuteriukams, Keli šimtai tūkstančių – istorinės Prezidentūros aplinkai sutvarkyti. Milijonas – Kauno ledo arenai. Dar milijonas – Vilniaus, kaip sostinės infrastruktūrai gerinti. Milijonas šen, milijonas ten – kas besupaisys.

Iš kur visiems šiems „geriems norams“ gauti pinigų? Pinigų poreikis didelis, bet racionalių sprendimų, iš kur jų gauti Seimo nariai demonstruoja nedaug. Pagrindiniai siūlomi šaltiniai – Finansų ministerijos asignavimai, viršplaninės biudžeto pajamos, skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas, akcizų, bei azartinių žaidimų mokesčiai. Seimo narių fantazijoms realizuoti vien akcizus reikėtų padidinti 100 mln. eurų sumai – daugiau nei verta visa žemės ūkyje naudojamo dyzelino lengvata, dėl kurios dalies sumažinimo ietys laužomos ne vieną mėnesį ir, panašu, kad sutarimo šiuo klausimu toli gražu nematyti.

REKLAMA

Finansų ministerijos asignavimus, valstybės skolos aptarnavimo išlaidas sumažinti ar viršplaninių biudžeto pajamų surinkti papildomų išlaidų finansavimui reikėtų apie 300 mln. „Pala, pala, tai jei čia tokie nearti dirvonai, kodėl iki šiol to nebuvo padaryta?“ – gali kilti klausimas, į kurį atsakymo nėra.

O juk visus šiuos pasiūlymus reikėjo parengti tam gaištant brangų įstatymų leidėjų darbo laiką. Juos reikės svarstyti ir dėl jų teks balsuoti. Beje, pabaigai – papildomus 2,2 milijono siūloma skirti bažnyčioms ir koplyčioms. Simboliška, juk panašu, kad neatsakingas pinigų leidimas – dar viena naujoji mūsų valstybinė religija.

Jonis iš kaimo.
2019-11-25 11:39:38
Kad seimas ne politikų o įvairaus plauko verslininkų sueiga. Ir kiekvienas nori sau kasniuka iš biudžeto atsikasti.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
algis 2019-11-26 05:55:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pasiulymas seimo nariams del biudzeto,susimazinkite savo atlyginima 50 procentu,atsisakykite kanceliariniu islaidu,sumazinti seimo islaidas    ATSAKYTI
Patriotas 2019-11-25 19:03:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Aisku uzdarines mokyklas arteja karas Rusija ruosiasi pulti. Pinigai pirmiausia turi buti skiriami kariuomenes reikmem. Ne tik mokyklos kiek visokiu ekonomiskai nenaudingu humanitariniu studiju. Ir aplamai baige cia mokslus isbega i uzsieni ir pinigai jiems mokyti buna ismesti i bala. Turetu buti draudziama iki kokiu40 metu isvis isvaziuoti i uzsieni tegu mokosi ir dirba cia musu valstybes labui atidir ba ju mokymui isleistus musu valstybes pinigus o tai rengiameuzsieniui darbo jega ir specialistus taip is kur tiems mokytojams didinti algas ir uz ka didinti moko beglius o ne musu tevynes patriotus.   ATSAKYTI
Jonis iš kaimo. 2019-11-25 11:39:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad seimas ne politikų o įvairaus plauko verslininkų sueiga. Ir kiekvienas nori sau kasniuka iš biudžeto atsikasti.    ATSAKYTI

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Menstruacijų skausmai (nuotr. 123rf.com)
Daugeliui moterų laikas iki menstruacijų ir jos pačios tampa nemažu išbandymu – atrodo, niekada nesibaigsiantis skausmas, permaininga nuotaika, o kur dar nuolatinis nerimas, ar ...
vaistai (nuotr. stop kadras)
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2010–2018 metais augo vaistų vartojimas, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos analizė. Baltijos šalių gyventojai daugiausia vartoja ...
Vilniečio gyvenimo sąlygos šokiruoja: niekam nerūpi, kad gyvena be paso ir elektros
Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vilnietė Irena, kuri susirūpino savo kaimyno Petro sveikata ir gyvenimo sąlygomis. Vyras jau metus laiko gyvena be elektros, paso ir jokių pajamų, ...
Organų donorystė (nuotr. 123rf.com)
Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos ...
Padavėja (nuotr. 123rf.com)
Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų