Prieš dvidešimt metų iškelta bankroto byla „Litimpex“ bankui buvo paskutinė vinis į neatsakingą veiklą vykdžiusių bankų karstą. Praėjusio amžiaus pabaigoje siautusi bankų krizė Lietuvoje pradangino šimtus milijonų litų iš lietuvių sąskaitų ir vertė iš postų valstybės vadovus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad padėtis šiandien daug stabilesnė, bet atsirado kitų problemų. 

Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Liko skolingas šimtus milijonų

Prieš dvidešimt metų TV3 Žinios skelbė, kad „Litimpex“ yra jau antrasis po didžiosios bankų griūties bankrutavęs Lietuvos komercinis bankas. 1997 m. buvo iškelta baudžiamojo byla „Tauro“ bankui. Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – 120 mln. litų. Tą pačią dieną, kai Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą bankui, jo valdytojas Genadijus Konopliovas paliko atsisveikinimo raštelį, testamentą ir nusišovė savo bute.

Didžioji bankų krizė siautė 1994–1996 m., kai Lietuvoje buvo likviduoti ar bankrutavo 17 bankų. Viena garsiausių bankroto bylų buvo 1994 m. žlugusio „Sekundės“ banko, kuris klientus viliojo šūkiu: „Reikia pinigų – pinigų yra!“

REKLAMA

Kita žymi istorija, kai iš Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) savo indėlį išsiėmė tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius, o po kelių dienų bankas sustabdė savo veiklą. Šis veiksmas išvertė A. Šleževičių iš posto.

Algirdas Brazauskas ir <a class='top500' href='/top500/adolfas-slezevicius'><a class='top500' href='/top500/adolfas-slezevicius'><a class='top500' href='/top500/adolfas-slezevicius'><a class='top500' href='/top500/adolfas-slezevicius'>Adolfas Šleževičius</a></a></a></a>

Algirdas Brazauskas ir Adolfas Šleževičius

1999 m. TV3 Žinios skelbė, kad „Litimpex“ savininkai buvo užsienio, daugiausiai Norvegijos investuotojai. Klientai – vidutinės šalies įmonės.

Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugsėjo 13 d. iškėlė „Litimpex“ bankroto bylą.

„Bankroto bylą inicijavę Lietuvos banko vadovai mano, kad „Litimpex“ kreditoriai gali patirti nedidelių nuostolių arba jų iš viso nepatirti, jei bankroto procedūra bus atlikta greitai ir kvalifikuotai“, – pasakojama reportaže.

Tuometiniais Lietuvos banko skaičiavimais, valstybė, įskaitant jos įmones ir kitas institucijas, gali patirti iki 50 mln. litų nuostolį. Buvo skelbta, kad gyventojai, banke laikę per 20 mln. litų, atgaus tik apdraustas sumas. Į visą indelį turėjo pretenduoti tik tie, kurie „Litimpex“ banke laikė iki 10 tūkst. litų.

Skelbiant „Litimpex“ bankroto bylą teisme neapsieita be kuriozų. Teismo posėdžiui vadovavęs teisėjas Stasys Gudynas pareiškė nepasitenkinimą penkių pagrindinių Lietuvos televizijų norais nufilmuoti visuomenėje didelio atgarsio sulaukusio posėdžio pradžią ir pareikalavo operatorius palikti teismo salę.

Teisėjas griežtai reikalavo žurnalistų ir operatorių pateikti savo pažymėjimus. S. Gudynas grasino kviesti policiją ir sakė, kad kol salėje bus kameros, teismas nepradės posėdžio.

REKLAMA

Teisėjas taip pat pagrasino, kad teismo rimtį pažeidusiems operatoriams gali būti skirtos baudos iki 1 tūkst. litų arba areštas iki 15 parų.

„Litimpex“ kreditoriams iš viso liko skolingas 180 mln. litų. Vėliau Indėlių draudimo fondas gyventojas sumokėjo 15 mln. litų kompensacijų. Bankas buvo likviduotas 2003 m. balandį.

Kurti bankinę sistemą – nelengvas uždavinys

Lietuvos banko makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė portalui tv3.lt sakė, kad ką tik nepriklausomybę atgavusioje šalyje kurti šiuolaikinę finansų ir bankų sistemą buvo nelengvas uždavinys.

„Įstatymai ir reguliavimas daugeliu aspektų buvo netobuli, pernelyg pasitikėta laisvosios rinkos konkurencijos principais ir jų laikymusi“, – kalbėjo N. Valinskytė.

Pasak Lietuvos banko atstovės, šiuos trūkumus atskleidė 1994–1996 m. įvykusi komercinių bankų krizė.

„Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinių šalių, nepavyko išvengti šio reiškinio“, – teigė N. Valinskytė.

Lietuvos bankas

Lietuvos bankas

N. Valinskytė pasakoja, kad iki 1994 m. komercinių bankų veikla plėtojosi itin sparčiai, o bankų veikla atrodė labai perspektyvi ir pelninga – pereinamuoju laikotarpiu vyravusios didelės palūkanų normos lėmė didelį pelną trumpuoju laikotarpiu, tuo ir buvo paremtas bankų veiklos modelis tuo metu.

„Aktyviai kredituodami verslo įmones, bankai neskyrė pakankamai dėmesio paskolų kokybės vertinimui – tuo metu tai buvo itin sudėtinga dėl to, kad daugelis įmonių buvo neseniai įsisteigę“, – tvirtino pašnekovė.

REKLAMA

Anot N. Valinskytės, įmonės vis dažniau susidurdavo su sunkumais grąžinti paskolas ar net bankrutuodavo, todėl bankuose blogų paskolų portfelis didėjo.

1994 m., iš dalies dėl susikaupusių blogų paskolų ir iš dalies dėl sugriežtėjusio reguliavimo, daugelis bankų susidūrė su sunkumais vykdyti kapitalo normatyvus. Pirmiausia iš rinkos pasitraukė smulkūs bankai, kurių veikla buvo ypač rizikinga.

„Keitėsi šalies ekonominė padėtis, mažėjo infliacija, palūkanų normos, mažėjo ir bankų pelnas, o blogų paskolų dalis augo toliau. Galiausiai susikaupusios problemos lėmė tai, kad buvo sustabdyta dviejų stambių bankų veikla, o tai dar labiau padidino visuomenės nepasitikėjimą bankais, kilo masinis indėlių atsiėmimas“, – pasakojo N. Valinskytė.

Bankus steigė, kas tik nori

Ilgametis parlamentaras Kęstutis Glaveckas tuo metu, kai žlugo „Litimpex“, buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Jo teigimu, po sovietinės santvarkos žlugimo bankus kūrė tas, kas norėjo.

„Banką įkurti buvo nesunku, o po to, su tuo banku darydavo machinacijas visokias. Pūtėsi burbulas, kuris galiausiai ir sprogo“, – portalui tv3.lt sakė politikas.

Jo nuomone, pagrindinės praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio bankų krizės priežastys buvo nepakankama valstybės, konkrečiai Lietuvos banko, kontrolė ir kompetetingų kadrų stoka.

Tik atkūrus nepriklausomybę, anot K. Glavecko, Lietuvos bankas pagrindinį dėmesį kreipė pinigų srauto kontrolei, o ne patiems bankams ir jų priežiūrai.

REKLAMA

„Atėjo nemažai verslininkų, kurie buvo visiškai be atsakomybės“, – pasakojo K. Glaveckas.

Tikrų bankininkų Lietuva tuo metu nelabai turėjo, o tie, kurie buvo susiję su bankais sovietiniais laikais, pasak K. Glavecko, nelabai žinojo kaip turi veikti nepriklausomos valstybės bankai.

„Galiausiai tas pūlinys sprogo“, – tvirtino K. Glaveckas.

Politiko teigimu, bankų krizės metu Lietuva išmoko vertingų bankininkystės pamokų ir šalyje atsirado sistema, kuri tapo panašesne į vakarietišką bankinę sistemą, o ne prorusišką.

Padėtis stabili

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, šiuo metu turime tvarią bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos Centrinis bankas bei Lietuvos bankas.

„Ekspertų vertinimu, faktas, jog didžiausi mūsų šalyje veikiantys bankų priklauso užsienio patronuojančioms bendrovėms, rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia. Lietuvos bankų asociacija sveikintų, jeigu mūsų šalyje atsirastų daugiau stiprių ir gerai kapitalizuotų bankų“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame Lietuvos bankų asociacijos komentare.

Bankomatas

Bankomatas

K. Glaveckas mano, kad dabar Lietuvoje veikia gana patikimi ir stabilūs bankai.

„Problema, kad jie gana monopolizavę rinką. Ta maža rinkos dalis atitekusi mažiems lietuviškiems bankams, jie nesudaro konkurencijos ir užsienio bankai pradeda lupikautojišką politiką“, – kalbėjo parlamentaras.

K. Glavecko teigimu, tokia politika pasireiškia, kai bankai pradeda gyventi ne iš paskolų davimo ir pelno iš augančių palūkanų procentų gavimo, o iš finansinių transakcijų mokesčių.

REKLAMA

Pažvelgus į kapitalo kilmę bei steigėjus, šiuo metu bankų rinkos dalyvių gretos gana įvairios: jose yra Lietuvos („Medicinos bankas“, „Šiaulių bankas“), Latvijos („Citadele“), Švedijos („Swedbank“, SEB bankas), Suomijos („OP Corporate Bank plc“) kapitalo finansų įstaigų. „Luminor“ banką, kurio pagrindinė buveinė yra Estijoje, šiuo metu įsigyja JAV fondas. Lietuvoje taip pat veikia ir keli kiti užsienio šalių bankų filialai, kuriasi nauji specializuoti bankai.

Portalas tv3.lt neseniai rašė apie tai, kodėl Lietuvos gyventojai bankams moka daugiau palūkanų nei kitų euro zonos šalių gyventojai.

Nuostabu
2019-09-22 16:06:27
O jūs pabandykite paanalizuoti, kiek bankrutavo bankų, kurių vadovas buvo vienas ir tas pats asmuo? Paskui rasite paralelę su dar viena afera, surišta jau su ES lėšomis. Ir vėl ta pati persona. Jeigu Sekundės banko aferistas buvo areštuotas, tai šis asmuo, daugiau pridaręs nuostolių žmonėms, net nebuvo nubaustas ir jokių skolų niekam nemoka, tik iš viešumos dingo.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nuostabu 2019-10-12 16:51:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Straipsnis be informacijos. Būtų informatyvu, jeigu būtų nurodyti Litimpex, LAIB bankų valdytojai. Vadovavo Litimpex bankui R.Visokavičius, jam bankrutavus, tapo banko LAIB valdytoju, dėl šio banko griūties atsistatydino Šleževičius. Dauguma bankų,kuriuos jis valdė-bankrutavo. Už nuopelnus tautai, buvo paskirtas Lietuvos nacionalinio banko valdytoju, o vėliau patrauktas iš akiračio-pasirtas ambasadorium Kazachstane. Todėl teisus Glaveckas, banko valdytojais galėjo tapti bet kuris,nusipelnęs gyventi geriau.Tik klausimas, pas ką nusėdo pinigai?   ATSAKYTI
draugai 2019-09-22 16:26:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
viršininkai   ATSAKYTI
Nuostabu 2019-09-22 16:06:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O jūs pabandykite paanalizuoti, kiek bankrutavo bankų, kurių vadovas buvo vienas ir tas pats asmuo? Paskui rasite paralelę su dar viena afera, surišta jau su ES lėšomis. Ir vėl ta pati persona. Jeigu Sekundės banko aferistas buvo areštuotas, tai šis asmuo, daugiau pridaręs nuostolių žmonėms, net nebuvo nubaustas ir jokių skolų niekam nemoka, tik iš viešumos dingo.   ATSAKYTI
Aš žinau... 2019-09-22 18:32:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai kapitonas Nemo!!!  
Algis 2019-09-29 13:59:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Idomu kokia jo pavarde   

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
Įvertino padėtį Lietuvoje: kaip žmonės parduotuvėje centukus skaičiuoja, tai gerai nepasidarė
Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ...
Alkoholis (nuotr. TV3)
Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų