Nacionalinio stadiono gėda: lietuviams toliau teks lipti į medžius

Į Lietuvą atvykusi futbolo superžvaigždė Cristiano Ronaldo išvydo plastmase padengtą aikštę ir į stadioną nepatekusius būrius gerbėjų, kurie rungtynes stebėjo įsilipę į medžius. Jau ne vieną dešimtmetį Lietuva neturi aukščiausius standartus atitinkančio stadiono, tačiau valstybės vadovai bado pirštais vieni į kitus ir kritikuoja dėl nepadarytų darbų.

Nacionalinio stadiono griaučiai (nuotr. tv3.lt)
102

Šiuo metu Lietuvoje vykdomi dviejų stadionų projektai – Daugiafunkcinio centro Vilniuje ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune.

(102 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Istorinės Lietuvos-Portugalijos rungtynės

Šalies vadovai skeptiški dėl Vilniaus stadiono

Pastarosiomis dienomis savo nuomonę futbolo infrastruktūros klausimais pasakė ir aukščiausi šalies vadovai. Premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad Lietuvos nacionalinis stadionas bus ne sostinėje, o Kaune.

S. Skvernelio teigimu, jei projektą Vilniuje būtų įgyvendinusi ne savivaldybė, o Vyriausybė, stadionas jau stovėtų.

Saulius Skvernelis (nuotr. stop kadras)

„Tai daro savivaldybė, tai mes negalime už savivaldybę darbus dirbti. Taip, čia turi nuolatinį spaudimą jų atžvilgiu, nuolatinį domėjimąsi, pagalbos teikimą. Nuo 2015 metų nesugebame suvaldyti šito projekto. Tai labai gaila, apmaudu, jau nekalbant apie tai, kad europinės lėšos nebus tam skirtos“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Apie Nacionalinį stadioną pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas žiūrėjo Lietuvos futbolininkų akistatą su portugalais, o po rungtynių užsuko į lietuvių rūbinę. Čia prezidentas nepraleido progos įgelti ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui.

REKLAMA

G. Nausėda aplankė futbolininkus (nuotr. LFF.lt)

„Aš tikrai domiuosi nacionalinio stadiono reikalais. Kaip jie bus vykdomi toliau. Nepakanka Vilniuje tik lenteles nuiminėti. Reikia ir padaryti kažką daugiau, kažką sukurti. Tikiuosi, kad mes padarysime kažką gražaus. Stadionas bus ta vieta, nuo kurios prasidės futbolo atgimimas“, – po Lietuvos ir Portugalijos rungtynių kalbėjo G. Nausėda.

Kauno miesto savivaldybė planuoja, kad naujasis stadionas Laikinojoje sostinėje stovės jau kitų metų antroje pusėje. Oficialus Kauno savivaldybės puslapis nepraleido progos įgelti sostinei dėl to, kaip sirgaliai stebėjo lietuvių rungtynes su portugalais.

Ieško pinigų

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis portalui tv3.lt sakė, kad, po derybų, lapkritį planuojama į tarybą atnešti sprendimą dėl sutarties, o vėliau ir pasirašyti sutartį dėl Daugiafunkcinio komplekso koncesijos su įmone „Axis industries“.

„Iki tol bus ieškoma naujų finansavimo šaltinių“, – sakė P. Poderskis.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Anksčiau buvo skelbta, kad projektas kainuos apie 106 mln. eurų ir buvo planuota, kad Vyriausybės indėlis siektų apie 55 mln. eurų, o pačios miesto savivaldybės – dar apie 50 mln. eurų. Daugiafunkcinio komplekso statyba galėjo būti finansuota ir iš Europos Sąjungos lėšų, bet buvo vėluoja įgyvendinti projektą.

Tačiau dabar miesto valdžia nei apie konkrečius skaičius, nei kaip planuoja finansuoti projektą kalbėti nelinkusi.

„Šiuo metu projekto kainos nekomentuojame, tai vis dar yra derybų objektas ir finansavimo šaltinis dar ieškomas“, – kalbėjo P. Poderskis.

REKLAMA

Administracijos direktoriaus teigimu, jei projektas vyks sklandžiai, esamų stadiono griaučių griovimo darbus planuojama pradėti 2020 metais, o 2021 metais turėtų būti pradėti ir statybos darbai.

„Daugiafunkcinio komplekso statybas planuojame baigti ir atverti visuomenei 2023 metais. Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka“, – pasakojo P. Poderskis.

Būsimojo Daugiafunkcinio komplekso vizualizacijos

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987 m., pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008 m., tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Federacija stadionų nestato

Galbūt gerbėjai, kurie Cristiano Ronaldo pasirodymą stebėjo įsitaisę ant medžių, būtų galėję juo mėgautis, jei Lietuvos futbolo federacija būtų įgyvendinusi tikslą, kurį išsikėlė prieš beveik dešimtmetį.

Federacija 2011 m. perėmė buvusį „Lokomotyvo“ bei „Vėtros“ stadioną ir ėmėsi jo rekonstrukcijos. Pirmąjį darbų etapą federacija užbaigė: paklojo UEFA standartus atitinkančią dirbtinę dangą, įrengė apšvietimą, švieslentę.

Tačiau užsibrėžta buvo daug daugiau. Federacijos vadovai žadėjo, kad kiek daugiau nei 5 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas išsiplės ir čia futbolu galės mėgautis 8 tūkst. žiūrovų, tribūnos bus apdengtos stogu, o šalia atsiras nepilnų matmenų futbolo maniežas.

Jei LFF būtų įgyvendinusi visus užsibrėžtus tikslus, stadionas galėjo atitikti UEFA 4 kategorijos reikalavimus. Tuomet LFF stadione būtų buvę galima rengti UEFA Čempionų lygos ar Europos lygos varžybas nuo grupių etapo iki pusfinalio.

REKLAMA

LFF stadiono tribūnos turėjo būti apdengtos stogu (nuotr. LFF.lt)

Tačiau šie patobulinimai nebuvo padaryti ir dabar LFF stadionas yra 3 kategorijos. Pasak LFF Marketingo ir komunikacijos departamento vadovo Antano Martusevičiaus, šiuo metu planuojama stadioną atnaujinti, tačiau rekonstruoti, praplečiant sėdimų vietų skaičių ir dengti stogą, neketinama.

LFF stadionas (nuotr. LFF.lt)

Kalbant apie Nacionalinio stadiono Vilniuje ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono projektus, A. Martusevičius tvirtina, kad federacija statybose nedalyvauja, bet konsultuoja projektų įgyvendintojus kaip ir ką reikėtų daryti, kad stadionai atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

„Paprastai federacijos niekur pasaulyje stadionų nestato, nes neturi tokių finansinių galimybių, tik gali padėti ar patarti, kad rezultatas atitiktų reikalavimus ir juose galėtų vykti aukšto lygio varžybos ir kiti sporto renginiai“, – portalui tv3.lt sakė A. Martusevičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra didesnis stadionas nei esantis Vilniuje – Marijampolės „Arvi“ arena, kurioje rungtynes žaidžia šalies čempionė „Sūduva“. Stadionas talpina 6,5 tūkst. žiūrovų ir turi natūralią veją.

Aikštės danga dažnai būna į Lietuvą atvykusių užsienio žurnalistų patyčių objektų. S. Dariaus ir S. Girėno stadiono aikštynas buvo lygintas su bulvių lauku, o LFF dirbtinė danga nuolat kritikuojama dėl to, kad tokio tipo aikštė padidina futbolininkų traumų tikimybę.


Rašyti komentarą...
A
Aha
2019-09-15 15:32:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek galima tampytis su tuo stadionu geda daromes ant visos europos
Atsakyti
0

r
ras
2019-09-15 17:10:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
stato nuo 1987m, jau cia viskas pasakyta kokia tai salis
Atsakyti
0

k
kasia
2019-09-15 15:32:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuprantami sprendimai musu valdzios atbaido net uzsienio investuotojus
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (41)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų